Įdomūs faktai apie gyvūnus

Gyvūnų pasaulis yra kupinas nuostabių ir netikėtų dalykų. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius įdomius faktus apie gyvūnus - nuo šunų ir kačių iki raganosių ir nykštukinių marmozečių.

Šunys - žmogaus draugai

Šunys yra vieni artimiausių žmogaus draugų, pasižymintys ne tik lojalumu, bet ir išskirtinėmis savybėmis. Šuo žmogų mato per 500-700 metrų, tačiau regi tik siluetą ir iš minios išskiria tik pagal kvapą. Visai aiškiai mato tik 28 metrų atstumu. Jau 1911 metais Vokietijoje buvo daugiau negu 400 policijos nuovadų, dirbančių su specialiai šiai tarnybai ištreniruotais vokiečių aviganiais. Vokiečių aviganių klubas Vokietijoje buvo įsteigtas 1899 metais. Tuo metu klube buvo 31 narys; po 10 metų - apie 10 000 narių; po 20 metų jau nuo 40 000 iki 50 000 narių. Šiandien šio klubo narių yra apie 100 000, tai didžiausias vienos veislės šunų klubas pasaulyje. Liudvikas XI, valdęs Prancūziją XV a. pradžioje, pirmasis ėmė naudoti šunis asmeninei apsaugai.

Svarbu nepamiršti, kad dresuojant šunį, būtina išmokyti komandos „stovėt“. Ši komanda labai praverčia apsilankymo pas veterinarą metu, šukuojant ar kerpant šunį. Visi šunys (tiek suaugę, niekada nėję į mokyklą, tiek šuniukai) iš pradžių turi ribotą gebėjimą koncentruotis.

Katės - ilgaamžės ir paslaptingos

Katės amžius daug ilgesnis už šuns. Ir tai net neįvertinus stebuklingo kačių gyvybingumo ir prisitaikymo. Paprastai katės gyvena 14-18 metų, tuo tarpu šuns amžiaus maksimumas 10-15 metų. Maži šunys dažniausiai pergyvena daug stambesnius savo giminaičius. Štai ir rekordai: australų šuo, vardu Blui, pragyveno 29 metus ir penkis mėnesius, o Puss, plaukuotas katinas iš Anglijos, mirė tiktai kitą dieną, kai jam sukako 36 metai. Įdomu tai, kad šuns atmintis trunka 5 minutes, o katės 16 valandų, panašiai kaip orangutano.

Raganosiai - milžinai su ragais

Raganosiai - (lot. Rhinocerotidae) - neporakanopių (Perissodactyla) - žinduolių šeima. Tai tvirtos sandaros labai stambūs žinduoliai. Priekinės ir užpakalinės kojos tripirštės. Ant snukio yra 1 arba 2 vienas už kito išsidėstę epidermio kilmės ragai. Visur saugomi. Seniausias žinomas raganosis Hyrachyus gyveno eoceno laikotarpiu ir buvo šuns dydžio. Iš jo išsivystė didžiausias visų laikų sausumos žinduolis - Baluchitherium. Vėlesni raganosiai, pvz., gauruotasis raganosis, buvo jau dabartinių raganosių dydžio.

Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas

Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys:

• Siauralūpis, arba juodasis raganosis (Diceros bicornis). Gyvena Rytų ir Pietų Afrikoje.
• Plačialūpis, arba baltasis raganosis (Ceratotherium simum) - tai didžiausias po dramblio sausumos gyvūnas. Turintis du ragus, priekinis ragas gali siekti 1,3 m ilgio, o užpakalinis - 40 cm. Sveria virš 2 tonų. Gyvena Vakarų, Rytų ir Pietryčių Afrikoje.
• Šarvuotasis raganosis (Rhinoceros unicornis) - tai vienaragis raganosis, kurio oda yra tarsi šarvai. Paplitęs Pietų Azijoje, Bramaputros slėnyje ir Nepale.
• Javos raganosis (Rhinoceros sondaicus) - išvaizda panašus į šarvuotajį, tai nykstanti rūšis. Paplitęs Indonezijoje, tačiau priskaičiuojama tik 50 raganosių. Viena iš šio nykimo priežasčių - klaidinga nuomonė, kad milteliai sutrinti iš raganosio rago yra lytinis stimuliatorius.
• Sumatros raganosis (Dicerorhinus sumatrensis) - tai plaukuotas raganosis, turintis du nedidelius ragus.

Raganosių ragai sudaryti iš keratino, tos pačios medžiagos kaip nagai ir plaukai, tačiau Azijos ir kitose šalyse vertinami kaip afrodiziakas ar net priešvėžinis vaistas. Būtent dėl šios priežasties, tai gyvūnas kuris itin medžiojamas brakonierių, kurie medžioja su tikslu gauti raganosių ragų, kurie naudojami tradicinėje Azijos medicinoje bei per niek paverčia gamtosaugininkų siekius stabdyti šių gyvūnų nykimą. Pietų Afrikoje gyvena daugiausiai raganosių pasaulyje - apie 21 tūkst. XIX amžiuje baltųjų raganosių buvo likę vos apie šimtą, tačiau dabar jų yra apie 20 tūkst. Juodųjų raganosių visame pasaulyje išlikę tik 4,2 tūkst. Raganosiai sveria 800-1300 kg. Šarvuotasis raganosis iki 2 tonų. Baltasis gerokai virš 2 tonų. Patelės paprastai už patinus smulkesnės. Tai labai prastai matantys gyvūnai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa. Juodasis raganosis yra agresyviausias iš visų raganosių, pajutęs pavojų, baimę tuojau puola, tačiau dėl prastos regos ne visada pataiko į tikslą. Kartais per klaidą atakuoja net medžius ar termitynus. Gali bėgti 56 km/h greičiu. Minta augalų lapais, šakomis, vaisiais, net spygliuotais krūmais. Sausros metu be vandens gali išgyventi 5 dienas. Maisto ieško ryte ir vakare. Dieną ilsisi, miega, maudosi purvynuose. Purvas padeda apsivalyti nuo parazitų, atvėsinti kūną. Nesant purvynų voliojasi dulkėse. Nėštumas trunka 15-16 mėnesių. Ką tik gimęs jauniklis sveria 35-50 kg. Su motina gyvena 2-3 metus, kol ši atveda naują jauniklį. Lytiškai subręsta: patelės 5-7 metų, patinai 7-8 metų. Raganosiai gamtoje natūralių priešų neturi, nebent jaunikliai retkarčiais tampa liūtų ar hienų grobiu. Dėl raganosių nuožmumo visi plėšrūnai jo privengia.

Vilkai - šeimos svarba ir medžioklės įgūdžiai

Pavasaris miške yra mažylių metas ir vilkai šiuo metu taip pat užsiėmę tėvystės džiaugsmais ir vargais. Paprastai vilkiukus vilkė atsiveda balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, tad dabar, gegužei įpusėjus, vilkiukai yra neseniai praregėję ir turbūt jau gali didžiuotis savo pirmaisiais dantukais, galbūt drąsiausieji jau bando kišti nosytes iš irštvos. Vos pavasarį atšilus žemei vilkiukų besilaukianti vilkė ima įsirenginėti irštvą. Ji pasirenka nuošalią, žmonių nelankomą vietą, slepiamą brūzgynų ar nepraeinamų pelkių, netoli vandens. Kai vilkė įsirenginėja irštvą, šalia lieka tik jos partneris vilkas, o kitiems šeimos nariams būsimieji tėvai prigraso laikytis atokiau. Ir štai vieną dieną iš medžioklės ar teritorijos apžiūros grįžęs vilkas irštvoje randa ne tik vilkę, bet ir mažučius aklus vilkiukus. Galbūt tris, o gal šešis. Tik ką gimę vilkiukai tuoj užuodžia, kur jų mama ir kur pieno šaltinis, ir pirmomis dienomis tik tai jiems terūpi. Po kelių dienų jie pradeda girdėti, kaip urzgia vilkė, ošia medžiai ir čiulba paukščiai. O maždaug po dviejų savaičių atsiveria vilkiukų akys ir jie jau gali irštvos tamsoje įžiūrėti vienas kitą. Taip ir vėliau gyvenime vilkams uoslė ir klausa yra labai svarbi, tačiau ir rega jie nesiskundžia, palyginti gerai mato tamsoje. Dar vilkams yra svarbūs dantys, pradedantys dygti dviejų savaičių mažyliams. Pirmąsias savaites vilkė nesitraukia tolėliau nuo vilkiukų, ją maitina vilkas. Vos gimę vilkiukai jau šliaužioja, o negrabiai vaikščioti pradeda dviejų savaičių, dar po savaitės ar dviejų jie jau gali ropštis iš irštvos smalsaudami apsidairyti aplinkui. Juk tiek daug reikia ištyrinėti! Miško paklotė pilna kankorėžių ir pagalių, tinkamų mankštinti nasrus, galbūt netoli irštvos net mėtosi vienas kitas kaulas. Bet svarbiausi žaidimų partneriai - broliai ir seserys. Vilkiukai nuolat galynėjasi, puola vienas kitą iš pasalų, stengiasi parverst ant šono. Tai ne tik žaidimai, ugdantys medžioklei reikiamus įgūdžius. Taip vilkiukai jau nuo mažų dienų nusistato savo statusą brolių ir seserų tarpe. Birželio pradžioje vilkiukai dažnai žais prie irštvos, o tėvai juos vis dažniau paliks vienus išeidami medžioti. Tuo metu ir vilkiukams jau reikės mėsos, maždaug birželio viduryje vilkė liausis juos maitinti pienu. Kaip ir žmonių pasaulyje, prie suaugusiųjų maisto mažylių skrandukai turi pratintis pamažu. Vaikiškas košeles jiems atstos suaugusiųjų vilkų atryta pusiau suvirškinta mėsa. Grįžusius iš medžioklės vilkus jaunikliai pasitiks trindamiesi į jų nasrus, taip paskatindami atryti maistą. Liepos mėnesį ūgtelėję jau bėgiojantys ir tėvus galintys sekti vilkiukai vis ilgesniam laikui paliks savo gimtąją irštvą, pažindinsis su miško takais, mokysis uosti pėdsakus ir tankmėje įžiūrėti žvėris. Vasaros antroje pusėje vilkiukai pradės rimtas medžioklės pamokas -jiems bus atneštas leisgyvis nedidelis grobis ir jie turės pademonstruoti savo plėšrūnišką prigimtį. Rugsėjį savo išvaizda vilkiukai jau bus visai panašūs į tėvus, tačiau patirtimi ir protu jiems dar reikės augti iki kito pavasario - dar reikės išgyventi rūsčią žiemą, įveikti užpuolančias ligas, išvengti susidūrimų su žmonėmis, mokėti išsimaitinti nuvytiems šalin per suaugusių vilkų rują.

Nykštukinės marmozetės - mažiausios beždžionės

Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ nauji gyventojai - gimė nykštukinių marmozečių (lot. Cebuella pygmaea) jaunikliai dvynukai. „Džiaugiamės, kad nykštukinių marmozečių šeimą papildė dvynukai. Jaunikliai ką tik sulaukė dviejų savaičių. Nykštukinės marmozetės yra pačios mažiausios beždžionės pasaulyje, paplitusios Bolivijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje bei Peru. Jų kūno ilgis 12-15 cm, uodegos ilgis - 15-20 cm, o svoris 125-130 g. - mažesnis nei išmaniojo telefono. Dėl savo mažo dydžio kartais vadinamos „kišeninėmis beždžionėlėmis“. Šiuo metu Vilniaus zoologijos sode yra 14 nykštukinių marmozečių. Tai jau ne pirmi marmozečių mažyliai, gimę Vilniaus zoologijos sode. Mažyliais rūpinasi visi grupėje esantys individai: tėtis, sesės, broliai bei kiti būrio nariai. Mama mažylių ant nugaros nenešioja, kadangi ką tik naujagimius išnešiojusiai patelei, fiziškai tai būtų per sunku ir nepavyktų išgyventi. Savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo kitų būrio narių, jaunikliai tampa vos 5 mėnesių. „Jei zoologijos sode matysite mažylius ant marmozetės kupros, greičiausiai jie sėdi ne ant mamos nugaros.

Įvairūs ir netikėti faktai

1. Iguana po vandeniu gali praleisti iki 28 minučių.
2. 1872 metais JAV dėl epidemijos nudvėsė ketvirtadalis visų arklių.
3. Afrikos dramblys turi tik 4 dantis.
4. Aklas chameleonas vis tiek keičia spalvas.
5. Amariniai vabzdžiai gimsta nėšti ir gimdo praėjus 10 dienų po pačių gimimo. Jų gyvenime sekso nėra.
6. Arkties žuvų kraujas gali būti minus 1,7 laipsnio Celsijaus.
7. Atlantinė skumbrė vienu metu padeda apie 500,000 kiaušinėlių.
8. Audinės kailiniams gali prireikti iki 65 audinių žvėrelių. Kitų tipų kailiniai: bebro - 15; lapės nuo 15 iki 25; šermuonėlio - 150; šinšilo iki 100.
9. Auksinė žuvelė netenka savo spalvos jei diena apniukusi arba jei ją įdėsime į upę (tekantį vandenį).
10. Auksinė žuvelė turi 3 sekundžių atmintį.
11. Austrės akis didesnė už jos smegenis.
12. Baltieji lokiai - kairiarankiai.
13. Banginio širdis plaka tik 9 kartus per minutę.
14. Bebras gali išbūti nekvėpavęs 45 minutes.
15. Begemoto patelės pienas yra šviesiai rožinės spalvos.
16. Bengalijos tigrai taip mėgsta vandenį, kad jame net ieško grobio.
17. Beždžionių patinai plinka lygiai taip pat, kaip ir žmonių vyrai.
18. Bičių akys yra plaukuotos.
19. Bitės turi 5 akis. Trys mažos akys yra bitės galvos viršuje, o dvi didelės- priekyje.
20. Blusa gali vienu ypu nušokti 33 cm atstumą.
21. Emu stručiai nemoka eiti atgal.
22. Folklando salose kiekvienam gyventojui (2 tūkst.) tenka po 350 avių (700 tūksts.), o Naujojoje Zelandijoje - po 20.
23. Genys medį gali kapoti 20 kartų per sekundę dažniu.
24. Gyvatės gali miegoti trejus metus iš eilės nieko nevalgydamos.
25. Gyvūnas, galintis ilgiausiai ištverti negėręs, - žiurkė.
26. Gulbės patinas - vienintelis paukštis turintis penį.
27. Ilgiausiai išgyvenęs kaspinuotis (žarnyno parazitinė kirmėlė) buvo 35 metų amžiaus!
28. Ilgiausias iš registruotų vištos skrydis truko 13 sekundžių.
29. Indėnai anksčiau bebro dantis naudojo kaip peilio geležtę.
30. Iš beždžionių tik šimpanzės sugeba išmokti atpažinti save veidrodyje.
31. Jei auksinę žuvelę ilgai laikysite tamsoje ji taps balta.
32. Jūros žvaigždė Lunckia columbiae gali visiškai atkurti savo kūną vos iš 1 cm ilgio dalelės.
33. Ką tik gimęs kengūriukas būna apie 3 centimetrų ilgio.
34. Kai 1850 m.
35. Laumžirgio gyvenimo trukmė - 24 valandos.
36. Laumžirgis yra vienas iš greičiausiai skraidančių vabzdžių. Jis gali išvystyti iki 100 km/h greitį.
37. Liūto riaumojimas girdimas už daugiau nei 10 kilometrų.
38. Lyjant lietuj, kalakutai dažnai žiūri į dangų pakėlę galvas, todėl būna, kad kai kurie paskęsta.
39. Lukštas sudaro 12 procentų kiaušinio svorio.
40. Maitinant vištas nuspalvintu pašaru, jos gali dėti spalvotų trynių kiaušinius.
41. Medūzą sudaro 95 procentai vandens.
42. Mėlynasis banginis sukelia didžiausią triukšmą savo švilpimu iš visų gyvūnų. Jis siekia 188 decibelus.
43. Mėsėdžiai neėda kito gyvūno, jeigu šis yra nutrenktas žaibo.
44. Nepaisant kupros, kupranugario stuburas yra tiesus.
45. Nėra dviejų tokių pat zebrų, kurie turėtų tokius pat dryžius.
46. Norint kietai išvirti stručio kiaušinį, reikia 4 valandų.
47. Nuodingoji Strėlinė varlė turi tiek nuodų, kad galėtų nužudyti 2200 žmonių.
48. Omarų kraujas mėlynas.
49. Orangutangai apie agresiją perspėja garsiai riaugėdami.
50. Paprastai namuose lovoje gyvena apie 6 milijardai dulkinių erkių.
51. Papūgos valgo visą žmogišką maistą išskyrus avokadus ir šokoladą, kadangi pastarieji joms yra mirtinai toksiški.
52. Pelėdos akies obuoliai yra vamzdinės formos, kadangi pelėda savo akių judinti nesugeba.
53. Prabudusios skruzdelės, panašiai kaip ir žmonės, rąžosi ir žiovauja.
54. Protingiausi šunys yra Džako Ruselo terjeras ir škotų kolis, o kvailiausias afganų skalikas.
55. Puldami auką rykliai užsimerkia, kad besipriešinantis grobis nesužalotų jiems akių.
56. Senovės Egipte pagrindiniais laukų kenkėjais buvo laikomi ne vabzdžiai ar skėriai, o hipopotamai.
57. Skruzdės nemiega.
58. Sraigės dauginimosi organai yra galvoje.
59. Šamai turi daugiau nei 27 000 skonio receptorių.
60. Šarvuočio patelė turi unikalias galias.
61. Šuns atmintis trunka 5 minutes, o katės 16 valandų, panašiai kaip orangutano.
62. Tigrai turi ne tik dryžuotą kailį, bet ir odą.
63. Tik šunys ir vyrai turi prostatas.
64. Tik trys gyvūnai turi mėlynus liežuvius: juodasis lokys, čau čau šunys ir mėlynaliežuvis driežas.
65. Tokijaus zoologijos sodas kiekvienais metais uždaromas dviem mėnesiams, kad gyvūnai galėtų pailsėti nuo lankytojų.
66. Trūkstant maisto kaspinuotis gali suėsti iki 95 proc. savo kūno.

Kinų horoskopas ir gyvūnai

Kinų horoskopas (kinų k. Shēngxiào) - tai kalendoriaus sistema, sukurta Hano dinastijos laikais (206 - 220 m. pr. Kr.). Jis remiasi 12 metų ciklu, kai kiekvieni metai pavadinti tam tikro gyvūno vardu: žiurkės, jaučio, tigro, triušio, drakono, gyvatės, arklio, ožkos, beždžionės, gaidžio, šuns ir kiaulės. Sakoma, kad žmonės, gimę arklio metais, yra šiek tiek panašūs į šį gyvūną: judrūs, aktyvūs ir energingi, mėgsta būti tarp žmonių. Kaip ir ką tik gimę kumeliukai, kurie pradeda bėgioti ką tik gimę, arklio metais gimusieji anksti siekia nepriklausomybės. Į gyvenimą žiūri nuoširdžiai ir pozityviai. Gimę arklio metais geriausiai sutaria su gimusiais po tigro, ožkos ar šuns metais. Ne visiems tinka metų horoskopo ženklas. Asmenybę tiksliau gali apibūdinti kiti horoskopai. Pagal senovinį prietarą amžiaus dievas Tai Sui šiais metais gimusiems neša nelaimes. Norint išvengti nesėkmių, reikia dėvėti ką nors raudono ir padovanoto. Kitos laimingos spalvos: žalia ir purpurinė. Laimingi skaičiai: 3, 4 ir 9. Medinio arklio metai siejami su karu. 1954 metais prancūzų pralaimėjimu baigėsi „Dien Bien Phu“ Indokinijos karas. Ši diena gali sustiprinti norą veikti pagal savo vertybes ir jausti daugiau vidinės atsakomybės. Kartais gali kilti įtampa tarp to, ko norite jūs, ir to ko tikisi kiti. Naudinga rinktis orų, ramų veikimą ir leisti sau nereaguoti į kiekvieną iššūkį. Gali būti, kad vidinis pasaulis šiandien prašo daugiau tylos ir atstumo nuo išorinio triukšmo. Kartais sunkiau aiškiai įvardyti jausmus ar poreikius. Verta leisti sau neskubėti ir stiprybę rasti paprastuose žemiškuose dalykuose. Ši diena gali skatinti apmąstyti su kuo ir dėl ko norite būti kartu. Kartais gali pasijausti vidinis konfliktas tarp lojalumo kitiems ir ištikimybės sau. Naudinga kalbėti mažiau, bet aiškiau ir neįsipareigoti daugiau, nei šiuo metu jaučiate galintys. Dėmesys gali krypti į atsakomybę ir tai kaip jūs save matote platesniame kontekste. Kartais gali kilti spaudimas „pasirodyti stipresniems“, nei jaučiatės. Verta rinktis tylų pasitikėjimą savimi ir leisti sau būti pakankamiems. Ši diena gali priminti apie jūsų vidinę laikyseną ir asmeninį orumą. Kartais gali kilti noras įrodyti savo tiesą ar vertę. Naudinga prisiminti, kad tikroji stiprybė dažnai reiškiasi per ramų buvimą, o ne per kovą. Gali būti, kad šiandien labiau jausite vidinius procesus nei išorinius įvykius. Kartais gali kilti noras viską kontroliuoti ar paaiškinti. Verta leisti sau ne viską žinoti ir pasitikėti tuo, kas vyksta jūsų viduje. Ši diena gali atkreipti dėmesį į santykius ir pusiausvyrą tarp duoti ir gauti. Kartais gali būti sunku išlikti savimi, bandant išlaikyti harmoniją. Naudinga švelniai, bet aiškiai įvardyti savo ribas. Dėmesys gali krypti į pareigas ir kasdienius sprendimus. Kartais gali pasijausti vidinė įtampa tarp noro kontroliuoti ir poreikio paleisti. Verta rinktis tai, kas paprasta ir tikra, net jei tai atrodo mažiau reikšminga. Ši diena gali sustiprinti poreikį prasmės ir vidinio kryptingumo. Kartais gali kilti abejonė ar einate teisingu keliu. Naudinga prisiminti, kad kryptis formuojasi per mažus sąmoningus pasirinkimus. Gali būti, kad šiandien labiau jausite atsakomybę už savo sprendimus ir vertybes. Kartais tai gali sukelti vidinį spaudimą ar griežtumą sau. Verta leisti sau šiek tiek švelnumo ir nepriekaištauti už žmogišką nuovargį. Ši diena gali išryškinti jūsų santykį su savimi ir savo vaidmeniu tarp kitų. Kartais gali kilti noras atsiriboti ar elgtis priešingai, nei tikimasi. Naudinga likti ištikimiems sau, bet be vidinės kovos. Gali būti, kad šiandien norėsis daugiau tylos ir vidinės erdvės. Kartais emocijos gali būti stipresnės, nei žodžiai. Verta leisti sau jausti, bet nepriimti svarbių sprendimų iš momentinio jautrumo.

Taip pat skaitykite: Kiek pieno reikia ką tik gimusiam kūdikiui?

Taip pat skaitykite: Naujagimių ėriukų priežiūra

tags: #katik #gime #gyvunai