Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta aktyvios vaikų globos sistemos reformos, siekiant atsisakyti institucinės globos ir užtikrinti vaikams galimybę augti šeimai artimoje aplinkoje. Šios reformos apima ne tik vaikų globos namų pertvarką, bet ir palydimąją globą, skirtą jaunuoliams, paliekantiems globos namus. Straipsnyje aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria jaunuoliai, paliekantys globos namus, palydimosios globos svarba ir galimybės Lietuvoje, taip pat valstybės vaidmuo formuojant palydimosios globos sistemą.
Vaikų Globos Sistemos Reforma Lietuvoje
Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose.
Institucinės Globos Alternatyvos: Šeima ir Bendruomenė
Vietoj vaikų namų siekiama užtikrinti gyvenimą šeimoje arba jai artimoje aplinkoje, o vietoj globos namų žmonėms su proto ir psichikos negalia - paslaugas bendruomenėje. Telšių regionas džiugina ir vaikų dienos centrų skaičiumi. Telšių rajonas jų turi 10, Plungės rajonas - 5, Mažeikių rajonas - 4, Rietavas - 2 vaikų dienos centrus. Kaip geruosius pavyzdžius norėčiau paminėti Telšių mieste įsikūrusios VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ iniciatyvą teikti bendruomeninių vaikų globos namų paslaugas, taip pat ir institucinės globos pertvarkos projekto rėmuose. Tenka apgailestauti, kad Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybėse dar nėra tokių paslaugų. Rietavo socialinių paslaugų centras globoja 3 vaikus, o Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre Mažeikiuose globojami 29 vaikai. Prie gerųjų pavyzdžių tai pat norėčiau paminėti Plungę. Plungės rajono savivaldybėje į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtraukti Plungės vaikų globos namai pernai rugsėjį reorganizuoti prijungiant juos prie Plungės socialinių paslaugų centro. Kaip viena iš priemonių atsisakyti vaikų globos namų įvardijami budintys globotojai. Šie žmonės laikinai esant sudėtingai situacijai gali priimti globoti vaikus. Džiugu, kad šią paslaugą pertvarkos projekto rėmuose teikia Telšių socialinių paslaugų centro struktūrinis padalinys Globos centras.
Globos Namų Pertvarka ir Iššūkiai
Kalbant apie vaikų globos namų pertvarką, ne visose savivaldybėse ji vyksta sklandžiai. Sunku būtų išskirti vienareikšmiškai. Telšiai ir Plungė - aktyvūs bandomųjų paslaugų viešųjų pirkimų dalyviai. Štai Telšiuose teikiamos projekto finansuojamos budinčių globotojų ir bendruomeninių vaikų globos namų bandomosios paslaugos, jie dalyvavo ir palydimosios globos pirkime. Mažeikiuose yra grupinio gyvenimo namai žmonėms su proto negalia. Rietavas gyventojų skaičiumi yra maža savivaldybė, tačiau aktyviai domisi naujovėmis. Tuo pačiu suvokiu, kad pokyčiams reikia laiko, tinkamo įsivertinimo ir pasirengimo. Taip pat reikalingas ir visos visuomenės sąmoningumo augimas. Juk tiek metų buvo įprasta, kad „kitokie“ visuomenės nariai gyvena izoliuoti, neretai net nematomi.
Globos namų pertvarka - tai ne tik tėvų globos netekę vaikai, bet ir žmonės su proto ir psichikos negalia. Šiuo metu 5 Dūseikių socialinės globos namų gyventojai gyvena grupinio gyvenimo namuose, tačiau net 240 tebegyvena institucijoje. Matyt, vargiai įmanomi dideli pokyčiai tik nuleidžiant juos savivaldybėms iš viršaus.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Jaunuolių, Paliekančių Globos Namus, Iššūkiai
Šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus. Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.
Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus. Tad, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.
Pasiruošimo Savarankiškam Gyvenimui Trūkumas
Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausta 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai, 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros name" ir 7 jaunuoliai, iš kurių 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros name". Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti? pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos. Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi -dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.
Būsto Problema ir Finansiniai Iššūkiai
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.
O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Finansavimas ir stovyklos
Motyvacijos ir Palaikymo Trūkumas
Kita problema yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau nereikia atmesti ir faktoriaus, kad jie buvo motyvuoti. Patys ėmėsi iniciatyvos ir buvo linkę priimti palydimosios globos paslaugą. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.
Palydimosios Globos Svarba ir Galimybės Lietuvoje
Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikiantį reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis.
Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika.
Palydimosios Globos Paslaugas Teikiančios Organizacijos Kaune
Šiuo metu Kaune yra dvi organizacijos, kurios teikia palydimosios globos paslaugas. Tai: VŠĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip" ir „Mauros namai".
„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio priežiūros įsivardinant supratimus.
Taip pat skaitykite: Parama Lietuvos globos namuose
„Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.
Valstybės Vaidmuo Formuojant Palydimąją Globos Sistemą
Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Vaikų Globos Institucijos: Istorinis Kontekstas
vaik globõs institùcija - įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai, t. p. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms). 1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešitmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaikų Globos Sistemos Deinstitucionalizacija
2015 pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
tags: #parama #vaikams #iseinantiems #is #valstybijes #globos