Motinystė, tradiciškai suvokiama kaip prigimtinė moters gyvenimo dalis ir egzistencijos įprasminimas, Lietuvoje ir visame pasaulyje laikoma svarbia moteriškumo dalimi. Tačiau šis suvokimas nėra universalus ir vienalytis. Skirtingos socialinės grupės patiria motinystę nevienodai, o vienišos motinystės patirtis išsiskiria savo iššūkiais ir priežastimis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos vienišos motinystės priežastys Lietuvoje, remiantis moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Motinystės Samprata ir Jos Kaita
Motinystę įprasta suvokti kaip prigimtinę moters gyvenimo neišvengiamybę, moters egzistencijos įprasminimą. Jos vaizdinys Lietuvos visuomenėje ir kultūroje konstruojamas kaip vertas pagarbos, suteikiantis statusą ir net truputį herojiškas. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentės Eglės Kačkutės teigimu, motinystė nėra universali ir lengvai suvokiama patirtis, tai - labai individualiai išgyvenamas reiškinys, kurį skirtingos socialinės grupės patiria nevienodai.
Motinystės studijos yra lyčių ir feministinių studijų dalis. Jų pradžia siejama su kontracepcijos legalizavimu Vakarų pasaulyje, kuris prasidėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Amerikoje. Motinystės reprezentacijos yra ta vieta, kuri kelia įtampą tarp ideologinių konstrukcijų ir realios motinystės patirties. O motinystės studijos nagrinėja būtent tą įtampą ir skirtį tarp to, kas yra motinystė kaip patirtis ir kas ji yra kaip ideologija“, - paaiškina doc. E. Kačkutė.
Motinystės reprezentacijos kine, literatūroje, žiniasklaidoje, politikoje gali patvirtinti arba visiškai sugriauti visuomenėje dominuojantį motinystės įvaizdį, bet nebūtinai atspindi visas galimas motinystės patirtis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad motinystė Lietuvoje beveik vienareikšmiškai siejama su šeima. Anot doc. E. Kačkutės, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje motinystė laikoma labai svarbia ir natūralia moteriškumo dalimi. Kaip ir gajus mitas, kad moteriai vos sulaukus vaikų pradeda veikti motinystės instinktas ir besąlyginis atsidavimas savo vaikui. Anot doc. E. Kačkutės, vadovaujantis tradiciniu moteriškumo supratimu, motinystė suteikia simbolinį kapitalą: aplinkinių pagarbą, tam tikrą statusą, tapimo visaverte moterimi įspūdį. Motinystė gali suteikti ir egzistencinį išsipildymo, savo likimo pateisinimo ir pilnatvės jausmą. „Susilaukti vaikų nėra altruistinis veiksmas, tai - asmens pasirinkimas, susijęs su egzistenciniu žmogaus išgyvenimu. Motinystė yra susijusi su filosofine savęs suvoktimi“, - įsitikinusi doc. E. Kačkutė.
Jai antrina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė dr. Lina Šumskaitė sakydama, kad mums visada rūpėjo savo giminės pratęsimas. O mažos valstybės arba tos, kurios susiduria su karu ar kitomis grėsmėmis, visuomenės senėjimu, dar labiau orientuojasi į gimstamumo skatinimą ir savo tautos gausinimą, apsaugantį nuo kalbos ir tautos išnykimo. Kaip pavyzdį galime nurodyti Izraelio valstybės politiką - ši šalis dosniai finansuoja pagalbinio apvaisinimo priemones, kad moterys susilauktų daugiau vaikų ir taip kompensuotų žydų tautos praradimus, patirtus Antrojo pasaulinio karo metais. Todėl Izraelio valstybės suminis gimstamumo rodiklis lenkia daugelio šalių. Pasaulio banko duomenimis, 2018 m. „Prieš šimtą metų vaikai buvo reikalingi tam, kad būtų darbo jėga ir pagalba žemės ūkyje. Moderniojoje visuomenėje tai virto emocinio poreikio patenkinimu - vaikų susilaukiame tam, kad jie suteiktų laimę, džiaugsmą, pilnatvės jausmą“, - aiškina dr. L. Šumskaitė.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Pasak doc. E. Kačkutės, pagal idealią moters ir motinystės konstrukciją vaikai visiems tėvams, o ypač motinoms, turėtų būti svarbūs ir vertingi, bet tyrinėjant motinystės patirtį pasidaro aišku, kad taip būna ne visada ir ne visoms motinoms. „Lietuvoje dominuoja oficialus, saugus ir konservatyvus motinystės ir idealios šeimos (tėvas, mama ir vaikai) naratyvas, tačiau šalia jo vis laukia progos prasiveržti įvairios „deviacijos“ - tai, kas netelpa į tą gražų motinystės paveikslą. Ir iš tiesų dažniausiai nevyriausybinių organizacijų atstovai į viešą tradicinės motinystės diskursą įneša abejonių - kalba apie kitokias motinystės patirtis: išsiskyrusias, smurtą patiriančias, romų tautybės, negalią turinčias motinas, dviejų motinų šeimas“, - vardija doc. E. Kačkutė. Vienišos, turinčios negalią mamos iš valstybės sulaukia mažai dėmesio ir paslaugų.
Vienišos Motinystės Priežastys
Vienišos motinystės priežastys yra įvairios ir sudėtingos, apimančios tiek asmeninius pasirinkimus, tiek socialines ir ekonomines aplinkybes. Tarp pagrindinių priežasčių galima išskirti:
- Skyrybos ir išsiskyrimai: Dauguma vienišų šeimų yra skyrybų pasekmė. Nutraukus santuoką ar partnerystę, moteris dažnai lieka viena auginti vaiką.
- Nesantuokiniai gimdymai: Vis daugiau vaikų gimsta nesusituokusioms moterims, kurios nuo pat pradžių planuoja arba yra priverstos auginti vaikus vienos.
- Vyro mirtis: Nors rečiau, moteris gali tapti vieniša mama dėl vyro mirties.
- Sąmoningas pasirinkimas: Kai kurios moterys sąmoningai renkasi tapti vienišomis mamomis, pasinaudodamos dirbtinio apvaisinimo galimybėmis arba įsivaikindamos vaikus.
- Socialinės ir ekonominės priežastys: Skurdas, nedarbas, žemas išsilavinimas ir socialinė atskirtis taip pat gali lemti vienišą motinystę.
Vienišos Motinystės Iššūkiai
Vienišos motinystės patirtis susijusi su daugybe iššūkių, kurie veikia moters fizinę ir psichologinę sveikatą, finansinę padėtį ir socialinę integraciją.
- Finansiniai sunkumai: Vienišos mamos dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, nes joms tenka vienoms išlaikyti šeimą. Dauguma mamų ateinančių į globos namus - benamės, nors jos tai neigia ir labai bijo šio žodžio. Kai kurios registruotos tėvų būstuose, kurių apskritai nėra arba ten neįmanoma gyventi - antisanitarinės sąlygos, kiauri stogai ir sienos, žiemą šalta, girtaujama. Į „Caritą“ atėjusios mamos būna ir visai negaunančios pajamų. Tuomet pirmas dalykas, kurio imamės, sutvarkyti dokumentus, kad moteris gautų bent pašalpą vaikui. 2015 metais vaiko pašalpos sudaro apie 130 eurų per mėnesį. Taip pat galima išieškoti alimentus, tačiau moterys dažnai to vengia, tikėdamosi, kad santykiai su vyrais susitvarkys. Mes patariame, kad reikia nustatyti vaiko tėvystę, kad moteris galėtų gauti socialinę pašalpą.
- Laiko trūkumas: Vienišos mamos turi derinti darbą, vaiko priežiūrą ir namų ruošą, todėl joms dažnai trūksta laiko poilsiui ir asmeniniams poreikiams.
- Emocinė įtampa: Vienišos mamos patiria didesnę emocinę įtampą, nes joms tenka vienoms priimti sprendimus ir spręsti problemas. Vaiko auginimas dažnai nėra lengvas bet kokiomis aplinkybėmis. Vienišas tėtis ar mama patiria didesnę įtampą, fizinį ir emocinį nuovargį.
- Socialinė izoliacija: Vienišos mamos gali jaustis socialiai izoliuotos, ypač jei neturi artimųjų ar draugų paramos.
- Stigma ir diskriminacija: Vienišos mamos vis dar susiduria su stigma ir diskriminacija visuomenėje, ypač konservatyviose bendruomenėse.
Valstybės Parama Vienišoms Motinoms
Lietuvos valstybė teikia tam tikrą paramą vienišoms motinoms, tačiau ji dažnai yra nepakankama ir neatliepia visų poreikių.
- Socialinės išmokos: Vienišoms motinoms mokamos socialinės išmokos, tokios kaip vaiko pinigai, pašalpos ir kompensacijos.
- Būsto parama: Vienišos mamos gali pretenduoti į paramą būstui, pavyzdžiui, socialinį būstą ar kompensacijas už šildymą.
- Darbo rinkos priemonės: Vienišoms motinoms siūlomos darbo rinkos priemonės, tokios kaip perkvalifikavimo kursai ir parama įsidarbinant.
- Vaiko priežiūros paslaugos: Vienišoms motinoms svarbios vaiko priežiūros paslaugos, tokios kaip darželiai ir dienos centrai, tačiau jų prieinamumas yra ribotas.
Naujoji vaiko priežiūros atostogų tvarka kai kurioms vienišoms motinoms ar tėvams tampa tikru galvos skausmu. Viena vaiką auginanti Dominyka atsidūrė aklavietėje, nes atėjus vadinamųjų dviejų neperleidžiamų mėnesių metui „Sodra“ ragina vaiko priežiūrą patikėti jo tėvui. Teismo sprendimu vyrui yra apribotas bendravimas su vaiku, tad tokios galimybės nėra. „Buvome nesusituokę, bet tėvystę nustačiau. Nėštumo metu išgirdau vėžio diagnozę, bet negalėjau tirtis, kokia stadija, kol nepagimdysiu. Tiesa, vaiką moteris augina viena - su kūdikio tėvu pasuko skirtingais keliais. „Buvo vaiko teisių pažeidimas - buvo smurto atvejis prieš mane. Tiesa, pašnekovė neatmeta, kad ateityje, kai mažylis paaugs, vaiko tėvui su vaiku bus leidžiama pasimatyti ir ilgiau nei tik 4 val. „Man „Sodra“ parašė, kad nėra teisinio pagrindo man už tuos du mėnesius mokėti. <…> Jeigu tėtis turėtų pajamų, tai jis du mėnesius gautų pinigus, o vaiką auginu aš ir toliau, nes vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su manimi ir tai yra nekeičiama nei savaitei, nei mėnesiui. Absurdiškai atrodo - jeigu vaikas oficialiai su tėvu negyvena, tai jis nevažiuos du mėnesius su tėvu gyventi. „Yra labai daug visų, kurie net nesileidžia į jokias kalbas, ir tos moterys net oficialiai negali susitvarkyti tokių dalykų. Įdomu, kaip tada? Tiesiog nuleisti galvą, pasiduoti ir viskas? Ir tuos du mėnesius tu prarandi, nors dirbai, mokėjai mokesčius, vaiką augini, o tėvas gal nė nelanko to vaiko, bet du mėnesius atostogauja ir gauna pajamas, kai buvusi partnerė augina vaiką. „Ta išimčių tvarka padaryta tokia, kad jeigu tavo vyras kalėjime ar pripažintas dingusiu be žinios, tada jie tau pritaiko tą išimtį. „Vaiko teisės buvo pažeistos, nes prie vaiko jis, išgėręs, prieš mane smurtavo. Vaikui tada buvo 3 savaitės. Tokia baisi situacija. Ar aš turėčiau dabar jam vaiką duoti? Dėl ko? Dėl pajamų? Absurdas. Jau geriau aš tada kruopas valgysiu pati, bet saugosiu vaiką.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Kaip Palengvinti Vienišos Motinystės Naštą
Norint palengvinti vienišos motinystės naštą, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių tiek valstybės politiką, tiek visuomenės požiūrį.
- Stiprinti socialinę paramą: Svarbu plėsti socialinių paslaugų tinklą, teikiantį pagalbą vienišoms motinoms, įskaitant psichologinę konsultaciją, teisinę pagalbą ir paramą integruojantis į darbo rinką.
- Gerinti vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą: Būtina užtikrinti, kad visos vienišos mamos turėtų galimybę naudotis kokybiškomis ir prieinamomis vaiko priežiūros paslaugomis.
- Skatinti vyrų įsitraukimą: Svarbu skatinti vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą ir auklėjimą, nepriklausomai nuo jų santykių su vaiko motina. Tuo tarpu Europos Sąjungos lygiu siūlomos šeimos ir darbo derinimo priemonės - atvirkščiai - siekia stiprinti dviejų maitintojų ir dviejų globėjų šeimos modelį: skatinamas aktyvus vyrų įsitraukimas į vaiko priežiūrą, kad būtų daugiau balanso, atsižvelgiant ir į tai, kad tai gali būti vieniši tėvai, vienišos mamos, jos / jie gali turėti negalią.
- Šviesti visuomenę: Būtina šviesti visuomenę apie vienišos motinystės iššūkius ir griauti stereotipus, susijusius su vienišomis mamomis.
- Keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką: I. Bukovskos nuomone, tvarka galėtų būti tobulinama taip, kad atlieptų kuo platesnį gyvenimiškų situacijų ratą. „Jeigu abu tėvai per mediaciją sutinka, kad <…> tie du mėnesiai tektų mamai ir šeima susitaria tarpusavyje, abiem šalims tai yra tinkamas pasiūlymas - kodėl ne? Man atrodo, kad reikėtų leisti pačiai šeimai nuspręsti, kaip jai gerai“, - dėstė I. Bukovska.
Alternatyvūs Požiūriai į Motinystę
„Pavyzdžiui, Vakarų šalyse neseniai kilo „Apgailestavimo dėl motinystės“ (angl. #Regretting Motherhood) judėjimas, kurio metu kai kurios moterys prabyla apie tai, kad turėdamos vaikų gailisi jų susilaukusios“, - pasakoja dr. L. Šumskaitė. Į kylantį moterų judėjimą atsiliepė ir mokslininkės. Kaip pasakoja doc. E. Kačkutė, izraelietė sociologė Orna Donath, atlikusi kokybinį tyrimą (interviu) su 23 Izraelio motinomis ir jo pagrindu 2015 m. Amerikoje išleidusi knygą „Regretting Motherhood. A Study“, atskleidė, kad tos moterys, kurios vaikų susilaukė dėl valstybėje priimto tautos išlikimo skatinimo lūkesčio, gali apgailestauti, kad nepasirinko sąmoningai ir gyvenime padarė ne tą, ką norėjo ar galėjo padaryti. Nemažai tyrimų įrodo, kad moterys dėl motinystės praranda ne tik įprastą gyvenimo būdą, bet ir dalį karjeros galimybių bei finansinės nepriklausomybės. Jos, būdamos panašaus amžiaus kaip vyrai ir pradėjusios karjerą vienu metu, profesinėje srityje atsilieka arba apskritai po vaiko gimimo nebegrįžta į buvusią profesinę veiklą.
Dr. L. Šumskaitė pabrėžia, kad dabartinėje visuomenėje ypač svarbiu motyvu neturėti vaikų tampa finansinių galimybių įsivertinimas. Vis dažniau susilaukti vaikų atidedama, kol įsigyjamas nuosavas būstas, susirandamas stabilus darbas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
tags: #vienisos #motinystes #priezastys