Senatvė - natūralus gyvenimo etapas, tačiau ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Visuomenės požiūris į senatvės praleidimą socialinės globos namuose keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi šią galimybę. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti nelengvas, ypač kai reikia spręsti finansinius klausimus. Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra valstybės globa senyvo amžiaus žmonėms, kokios yra socialinės paramos galimybės, kaip vyksta šis procesas Lietuvoje ir kokie dokumentai reikalingi.
Socialinės globos namai Lietuvoje: apžvalga
Šiai dienai Lietuvoje veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose. Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų.
Socialinės globos rūšys
Socialinė globa gali būti ilgalaikė arba trumpalaikė.
- Ilgalaikė socialinė globa - kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
- Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Trumpalaikė socialinė globa gali būti reikalinga ir suaugusiems asmenims.
Kainos sudėtinės dalys
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į:
Taip pat skaitykite: Globos ir rūpybos apžvalga Vilkaviškyje
- Paslaugos lygį ir intensyvumą
- Darbo užmokesčio išlaidas personalui
- Globos įstaigos vietą
- Infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas)
- Valstybės ar savivaldybių finansinę paramą
Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse. Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Valstybės kompensacija: kaip ji apskaičiuojama ir kam priklauso?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc.
Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam.
Socialinė parama
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Taip pat skaitykite: Globos namų gerovės užtikrinimas
Turto mokestis
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Svarbu pabrėžti, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį.
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Kaip gauti valstybės paramą apgyvendinimui globos namuose?
Dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie institucinę socialinę globą
Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos
Asmeniui, pageidaujančiam gauti socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
- Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į Socialinių paslaugų centrą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma.
- Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
- Asmeniui teikiant Prašymą elektroniniu paštu, Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
- Asmuo, pateikdamas Prašymą kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), o asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.
- Jei Prašymas pateikiamas socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje, Prašymo pateikimas patvirtinamas skaitmeniniu asmens, jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo parašu, o tapatybė nustatoma Prašymą teikiančiam asmeniui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Pranešimas dėl socialinių paslaugų skyrimo
Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, gali pateikti laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui, nurodant:
- Pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą).
- Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą).
- Priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pats negali pateikti Prašymo.
Dienos socialinė pagalba namuose
Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba senjorams bei suaugusiems asmenims su negalia, užtikrinanti jų savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir saugumą namų aplinkoje. Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose teikiamos tiems, kuriems dėl sveikatos ar kitų priežasčių savarankiškai pasirūpinti savimi ar atlikti kasdienius darbus būtų sunku arba neįmanoma. Paslaugos gali būti teikiamos nuo 11 - 40 val. / per savaitę (išimties tvarka paslaugos gali būti teikimos 70 val.
Dienos socialinės pagalbos organizavimas ir trukmė
Dienos socialinė pagalba namuose organizuojama atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius.
- Nuo 11 iki 25 valandų per savaitę - įprasta paslaugų trukmė.
- Nuo 11 iki 40 valandų per savaitę - asmenims su negalia, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
- Išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą (asmeniui, iš šeimos narių negaunančiam pagalbos ir (ar) priežiūros, vienam gyvenančiam asmeniui ir kitiems asmenims savivaldybės mero nustatytais atvejais), reikia ilgesnės trukmės paslaugos, gali būti skiriama nuo 11 iki 70 val. per savaitę trukmės paslauga.
Mokestis už dienos socialinę globą
Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. jam buvo paskirta slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija, mokestis už dienos socialinę globą nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas ir yra:
- 40% šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas I arba II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- 60% šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas III arba IV lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą negauna (nėra skirta) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Proceso eiga norint gauti dienos socialinę pagalbą namuose
- Kreipimasis į savo seniūnijos socialinių paslaugų specialistus, kurie suteiks reikalingą informaciją.
- Užpildomas prašymas socialinėms paslaugoms gauti (SP-8, SP-1) ir pateikiami reikiami dokumentai, tai galima padaryti savarankiškai arba su socialinio darbuotojo pagalba.
- Socialinis darbuotojas atvyks į Jūsų namus, kad įvertintų socialinės globos poreikį pagal jūsų savarankiškumo lygį.
- Savivaldybė išnagrinės Jūsų prašymą ir poreikius, o jei sprendimas bus teigiamas, Jums bus paskirta dienos socialinė globa namuose.
- Gavus Socialinės globos skyrimo komisijos sprendimą dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų skyrimo, susisiekiama su Jumis ir susitariama dėl susitikimo.
- Susitikimo metu aptariamas dienos socialinės globos asmens namuose teikimo ir mokėjimo už ją sutarties pasirašymas.
Valakampių socialinių paslaugų namai: pavyzdys
Biudžetinė įstaiga Valakampių socialinių paslaugų namai - socialinių paslaugų įstaiga, teikianti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas suaugusiems Vilniaus miesto gyventojams su intelekto / psichosocialine ir kompleksine negalia. Įstaiga įsteigta Vilniaus miesto tarybos 1992 m. sausio 16 d. Tai buvo pirmas bandymas Lietuvoje sukurti naujo tipo gyvenimo namus asmenims su intelekto negalia.
Teikiamos paslaugos
Valakampių socialinių paslaugų namai teikia Vilniaus miesto gyventojams su intelekto / psichosocialine ir kompleksine negalia šias paslaugas:
- Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos.
- Dienos socialinės globos.
- Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose.
- Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo.
- Socialinių dirbtuvių paslaugas.
Įstaigos misija, vizija ir vertybės
- Misija: Orus asmens su negalia gyvenimas įtraukioje visuomenėje.
- Vertybės: Pagarba žmogaus orumui ir teisėms, orientacija į asmenį, įgalinimas, atvirumas, bendradarbiavimas, tobulėjimas, kūrybiškumas.