Institucinė socialinė globa - tai socialinės globos paslaugų teikimas specializuotose įstaigose, tokiose kaip globos namai. Ši globa skirta asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių. Straipsnyje aptarsime, kas yra institucinė socialinė globa, kaip ji organizuojama Lietuvoje, kokie teisės aktai ją reglamentuoja, ir kokios alternatyvos jai egzistuoja.
Socialinės globos organizavimas Lietuvoje
Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Norint gauti socialines paslaugas, pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas turi raštišku prašymu kreiptis į savo gyvenamosios vietos socialinių paslaugų centrą, savivaldybės ar seniūnijos socialinių paslaugų skyrių ar socialinės paramos skyrių. Ten užpildoma prašymo-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma) ir pateikiami reikalingi dokumentai.
Reikalingi dokumentai
Norint kreiptis dėl socialinės globos, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Laisvos formos prašymą, kuriame asmuo nurodo socialinės globos įstaigos pavadinimą, kurioje pageidauja gauti paslaugas.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) ir jo kopiją.
- Socialinį statusą patvirtinantį dokumentą (pensininko pažymėjimą ar kt.).
- Neįgaliojo pažymėjimą (darbingumo lygio nustatymo pažymą) ar specialiojo poreikio nustatymo pažymas.
- Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Savivaldybės socialiniai darbuotojai suruošia asmens, pageidaujančio gauti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas, dokumentus ir juos perduoda savivaldybės socialinės paramos skyriui. Šis skyrius per mėnesį priima sprendimą dėl asmens siuntimo į globos namus ar finansavimo skyrimo (neskyrimo).
Siuntimas į globos namus ir finansavimas
Savivaldybė, priėmusi sprendimą, kad asmeniui bus teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos ir teikiamas finansavimas, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, jam išrašo siuntimą į globos namus. Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo ir finansavimo. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos. Institucija, išrašiusi siuntimą, gali galiojimo terminą pratęsti, jeigu asmuo raštu pateikia neginčijamas objektyvias priežastis, dėl kurių jis per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose.
Taip pat skaitykite: Globos ir rūpybos apžvalga Vilkaviškyje
Kai ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa teikiama ir finansuojama pagal sutartį, sudarytą paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens), savivaldybės ir globos namų, asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Mokėjimo už socialinę globą dydis
Mokėjimo dydis už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jeigu turto vertė didesnė už jo savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę globą dydis padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Mokėjimo dydį apskaičiuoja savivaldybė.
Tiesioginis kreipimasis į globos įstaigą
Asmuo, ar jo globėjas, gali tiesiogiai kreiptis į viešąją įstaigą, kurios socialinės globos skyriuje nori gauti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas. Įstaigai pristatomi reikiami dokumentai - galiojantis asmens dokumentas, medicininiai išrašai apie ligas ir vaistus. Asmeniui pateikiami rekvizitai ir informacija dėl mokėjimo atlikimo už socialinės globos paslaugas. Visą globos kainą sumoka pats asmuo arba jo globėjas.
Licencijavimas
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnį, teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (institucinė socialinė globa) arba asmens namuose galima tik turint licenciją. Įstaigai gali būti išduodamos kelios licencijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles, kuriose nustatoma licencijų išdavimo, patikslinimo, atsisakymo jas išduoti, licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarka.
Dienos socialinė globa institucijoje
Dienos socialinė globa institucijoje - tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Paslauga teikiama asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ar nuolatinės slaugos poreikis.
Taip pat skaitykite: Globos namų gerovės užtikrinimas
Kas gali gauti dienos socialinę globą?
Panevėžio miesto savivaldybės gyventojai, kurie yra:
- Suaugę asmenys, turintys negalią.
- Suaugę asmenys, turintys sunkią negalią.
Pagalba, teikiama dienos socialinės globos metu
Dienos socialinės globos metu teikiama įvairi pagalba, atsižvelgiant į asmens poreikius ir savarankiškumo lygį:
- Bendravimas.
- Laisvalaikio organizavimas, ugdymo organizavimas (suaugusiesiems su negalia iki 21 m.).
- Maitinimo organizavimas (kai paslauga teikiama ilgiau nei 5 val. per dieną)
- Psichologinė ir psichoterapinė pagalba.
- Pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt.
- Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas.
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus ir pan.).
- Darbo įgūdžių ugdymas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailės dirbiniai, keramika, savarankiškas patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.).
- Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas.
- Transporto paslaugų organizavimas.
- Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
Dokumentai, reikalingi dienos socialinei globai gauti
Norint gauti dienos socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą-paraišką (SP-8 forma).
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę). Jei asmuo neveiksnus, reikės globėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
- Neįgalumo lygio, darbingumo lygio, nuolatinės pagalbos arba nuolatinės slaugos nustatymo pažymą.
- Neįgaliojo pažymėjimą (neįgalumo nustatymo pažymą).
- Medicinos dokumentų išrašą (F-027/a) su gydytojų išvadomis.
- Jei asmuo neveiksnus, reikalinga Teismo sprendimo dėl neveiksnumo kopija.
Kur kreiptis?
Dėl dienos socialinės globos reikia kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių.
Teisės aktai, reglamentuojantys socialinių paslaugų teikimą
Socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja šie teisės aktai:
Taip pat skaitykite: Socialinis Užimtumas
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymas „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, 2004 m. gegužės 11 d. Nr. IX-2228.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”.
- Panevėžio miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 5 d. potvarkis Nr.
Institucinės globos kritika ir alternatyvos
Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Institucionalizacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto. Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs.
Net du tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.
Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-oje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema.
Institucinės globos trūkumai
Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą. Tačiau 20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo.
Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai arba žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus ir asmenybę žeminančio elgesio, kartais peraugančio į kankinimą. Be abejo, tai gali pasitaikyti ir šeimoje, šalia mūsų. Įvairios tarptautinės ataskaitos praneša, kad globa institucijoje skatina vienų piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi kitų atžvilgiu ir sukuria sisteminio, nuasmeninto smurto tikimybę bei galimybę tiek iš darbuotojų, tiek iš vyresnių globos institucijos gyventojų pusės.
Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Alternatyvos institucinei globai
Atsižvelgiant į institucinės globos trūkumus, vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms, kurios skatina asmenų integraciją į visuomenę ir užtikrina jų orumą. Tai apima:
- Parama šeimai: Teikiant pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia ar senyvus asmenis, galima išvengti institucinės globos poreikio. Tai gali būti finansinė parama, konsultacijos, pagalba namuose ir kitos paslaugos.
- Bendruomeninės paslaugos: Dienos centrai, paramos namai, socialiniai butai ir kitos bendruomeninės paslaugos leidžia asmenims gauti reikiamą pagalbą ir priežiūrą, tuo pačiu išliekant bendruomenės dalimi.
- Globėjų šeimos: Vaikams, netekusiems tėvų globos, globėjų šeimos gali suteikti šeimos aplinką ir individualizuotą priežiūrą.
- Asmeninis asistentas: Asmenims su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba, asmeninis asistentas gali padėti atlikti kasdienes užduotis ir dalyvauti visuomenės veikloje.
Dienos socialinės globos paslaugos
Padalinys teikia asmenims paslaugas atsižvelgiant į jų savarankiškumo lygį ir medikų rekomendacijas, sudaro sąlygas išlikti aktyviems ir gyventi visavertį gyvenimą. Dienos socialinės globos paslaugos teikiamos nuo 3 val. Dienos socialinės globos teikimo trukmė/dažnumas nuo 3 iki 8 val. apima maitinimo organizavimą (kai paslauga teikiama ilgiau nei 5 val.) ir pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. Už padalinyje suteiktas dienos socialinės globos paslaugas asmuo moka savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą kainą, neviršijant asmens 20 procentų pajamų.
tags: #institucine #socialine #globa