Įvadas
Mykolas Majauskas - žinomas Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, kurio biografija apima tiek asmeninio gyvenimo peripetijas, tiek sėkmingą karjerą finansų srityje bei aktyvų dalyvavimą politikoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, šeimos istoriją, karjeros etapus ir politinę veiklą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Mykolas Majauskas gimė ir augo Lietuvoje. Siekdamas aukštojo mokslo, jis studijavo Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose, tačiau studijas metė ir 2001 metais išvyko studijuoti į koledžą Australijoje. Paaiškėjus, jog koledžas esąs prastas, nedvejodamas pradėjo belstis į tenykščių universitetų duris.
"Į nė vieną universitetą iš pradžių nepriėmė. Tada eidavau tiesiai į universiteto direktoriaus kabinetą, įsiveržiu, sakau, kad noriu studijuoti jų universitete ir turiu tam visus reikiamus gabumus ir netgi kai kuriuos reikalingus dokumentus. Jis sako: „Niekur neik, nejudėk… Apsauga, ateikit.“ Iš vieno universiteto išmetė, iš antro… Tuomet sugrįžau į universiteto dokumentų priėmimo biurą ir kelias dienas iš eilės anksti ryte kalbindavau darbuotojus prieš pat jiems pradedant darbą. Po kelių rytinių vaikščiojimų ir įtikinėjimų jie galų gale sako: „Atnešk dokumentus, pasižiūrėsim dar kartą“. Taip aš patekau į Sidnėjaus universitetą", - pasakoja M. Majauskas.
Karjera
Darbo patirtis užsienyje
Sidnėjuje M. Majauskas pradėjo savo karjerą nuo žemiausių pozicijų. Pirmasis jo darbas buvo indų plovėju italų restorane.
„Niekur nepriima. Pirma, antra, trečia, penkta kompanija nepriima, net parduotuvės nepriima, po barus, valgyklas einu ir galų gale apsirengęs kostiumą, užsirišęs kaklaraištį, apsiavęs geriausiais batais užsukau darbo į vietinį italų restoraną. Italai sėdi, valgo… Pasirodo, ten buvo restorano vadovas. „Tvarkingai apsirengęs. Iš kur esi?“ - „Iš Lietuvos“ - „Aš kaip tik tau turiu darbo. Virtuvėj reikia plauti indus.“ Tai štai koks buvo mano pirmas darbas. Tas vanduo bėga, žliaugia ir aš plaunu indus Sidnėjuj, virtuvėje.“ Virtuvėje vandeniu taškytis M. Majauskui teko porą mėnesių. Plovėjas buvo pakeltas pareigose ir vėliau kelis mėnesius nešiojo indus, nors iš pradžių tai nepasirodė lengviau: „Pradžioj buvo lengvas šokas, kai ne tu, bet tau spragsi pirštais ir šaukia „Padavėjau! Prieikite!“ Mano požiūris į žmonių aptarnavimą pradėjo gana greitai keistis.“
Taip pat skaitykite: Kas buvo Mykolas Zubovas?
Vėliau jis dirbo už baro, o netrukus gavo pasiūlymą dirbti didelėje kompanijoje.
"Prie baro dirbdamas sutinki daug įvairių žmonių. Kartą užkalbino vienas kultūringas vaikinas. Po kiek laiko įtaręs klastą, atsakiau jam, jog nesu gėjus. „Viskas gerai, - atsako ir nusišypso, - jokių problemų, kviečiu tik pavakarieniauti mieste.“ Dabar džiaugiuosi šia netikėta pažintimi. Šis žmogus tapo mano vyresnės dukros krikštatėviu ir dideliu šeimos draugu.“
Dirbdamas šioje kompanijoje, M. Majauskas kilo karjeros laiptais ir tapo tyrimų departamento direktoriumi.
Po kurio laiko kompanijos vadovas pasikvietė M. Majauską ir sako: „Žinai, esi energingas vaikinas, tavo ateitis turėtų būti Londone, Niujorke, kur vyksta dideli dalykai. Aš tau padėsiu susitikti su keliais žmonėmis tenai“. Šitaip ambicingas lietuvis buvo išleistas į darbo interviu Londone, kurio metu atsitiktinai šalia prisėdo aktyvus Londono žydų bendruomenės veikėjas, finansų ir nekilnojamojo turto brokeris ir sako: „O, kaip gerai, kad tu čia, man kaip tik reikia žmogaus, kuris nešiotų mano portfelį į susitikimus. Bet pažadu, susitikimai bus įdomūs“. Naujai patirčiai pasiruošęs lietuvis ilgai nedvejojo: „Gerai, aš galiu“.
Darbas Londone skyrėsi nuo finansų analitiko darbo Sidnėjuje: „Čia teko susipažinti su žydiško verslo pagrindais. Pirkdavom nepastatytą dangoraižį, jį išnuomodavom nepastatytą ir parduodavom nepastatytą. Ir visa tai padarydavom vienu metu su trimis skirtingais kontraktais, su trimis grupėmis, kurios viena apie kitą nežinodavo. Būdavo, ateini į pirmą susitikimą ir sakai: „Ar pastatysit dangoraižį už tris šimtus milijonų?“. Jie sako: „Taip“. Tada eini pas nuomininką: „Klausyk, ar išsinuomosi naują dangoraižį dvidešimčiai metų?“ - „Taip.“ Galiausiai ateini į trečią kabinetą, kur sėdi investuotojas: „Žiūrėk, bus dangoraižis, naujas, po dvejų metų, su kontraktu dvidešimčiai metų. Kiek tu už jį mokėsi?“ - „Tris šimtus penkiasdešimt milijonų.“ Skirtumo 90 proc. atitekdavo nuomininkui, likusi dalis mūsų kompanijai. Štai tokius sandorius darydavom, buvo tikrai įdomu, po truputį kopiau karjeros laiptais. Kartą pabandėm panašų sandorį atlikti su „Barclays“ banku. Po kiek laiko jie perkando šį projektą ir pasiūlė išbandyti jėgas dirbant pačiame „Barclays“. Tai taip aš praėjau nemažą interviu raundą „Barclays“ ir patekau į jų nekilnojamojo turto ir finansų grupę“, - apie karjerą Londone pasakoja pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Majausko politinė karjera
Ten M. Majauskas praleido beveik trejus metus. Vėliau, kai ėmė smarkiai strigti finansų rinkos, pradėjo banke dirbti su vyriausybių vertybiniais popieriais, organizuodavo vyriausybių iždų skolinimąsi tarptautinėse finansų rinkose.
Darbas Lietuvos Vyriausybėje
Grįžęs į Lietuvą, M. Majauskas pradėjo dirbti Lietuvos Vyriausybėje.
„Taip nutiko, kad tuo metu konsultavau Lietuvos Vyriausybę ir Vygaudo Ušacko rekomendacija viešėdamas Lietuvoje susitikau su Andriumi Kubiliumi. Tuo metu Andrius Kubilius buvo tik rinkimus laimėjusios partijos pirmininkas ir formavo naują Vyriausybę. Sakiau: „Reikia neatidėliotinai keisti finansų politiką. O jis man: „Esi jaunas ir energingas vaikinas, kodėl tau nepabandžius to padaryti pačiam? Finansų ministru išsirinkau Šemetą, gal nori būti finansų viceministru arba mano patarėju?“ Nusprendžiau tapti patarėju. Taip praleidau tuos ketverius metus, nors iš pradžių tikėjausi pasilikti vienerius. Buvo labai prasmingi, įdomūs, turiningi ir svarbūs metai mano gyvenime“, - apie kelią iki Vyriausybės pasakoja buvęs ministro patarėjas.
Jis ėjo patarėjo pareigas finansų klausimais.
Politinė veikla
M. Majauskas aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Jis buvo Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tačiau, dėl nesutarimų su partija dėl PVM lengvatų maitinimo įstaigoms, jis prarado savo postą.
Taip pat skaitykite: Giedraičio pamaldumas
Priešingai nei partijos nariai, pritaręs pratęstoms PVM lengvatoms maitinimo įstaigoms, parlamentaras prarado savo užimamą postą, bet už tai iš maitinimo įstaigų sektoriaus atstovų gavo finansinę paramą Vilniaus miesto mero rinkimų kampanijai.
M. Majauskas taip pat dalyvavo Vilniaus miesto mero rinkimuose.
Šeima
Santuokos ir vaikai
M. Majauskas buvo vedęs Ievą Domarkaitę, su kuria susilaukė dviejų dukrų - Marijos ir Elžbietos. 2018 metais pora išsiskyrė.
Po skyrybų M. Majauskas užmezgė santykius su Lina Svidinskaite, kuri buvo jo padėjėja Seime ir dirbo išrinktojo prezidento G. Nausėdos komandoje. 2021 metais pora susilaukė antrojo bendro sūnaus. Pirmąjį sūnų pora pavadino Jogailos vardu. Atžala, kurios susilaukė su L. Svidinskaite - ketvirtoji M. Majauskui.
Tai, kad M. Majauskas ir L. Svidinskaitė susituokė rodo moters socialiniuose tinkluose pasikeitusi pavardė. Nuo šiol ji prisistato kaip Svidinskaitė-Majauskienė.
Kontroversijos
M. Majausko politinė karjera neapsiėjo be kontroversijų. Jis buvo kritikuojamas dėl paramos PVM lengvatoms maitinimo įstaigoms, oponentams teigiant, kad tai naudinga tik turtingiesiems ir prisideda prie korupcijos.
R. Žemaitaitis nepritarė tik „turčiams“ aktualiai PVM lengvatai maitinimo įstaigomsKonservatorių iš partijos išmėžtas lauk buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pradeda rodyti tikruosius savo kėslus. Majausko „paslydimas“ priimant maistininkų paramą artėjančiuose rinkimuose, matyt, neabejotinai yra labiausiai poziciją ir opoziciją pastaruoju metu suvienijęs įvykis.
Po tokios žinios apie M. Majauskui skirtą paramą rinkimams, sukruto ir jo buvę bendražygiai. Anksčiau Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) dirbęs ir neseniai viceministro pareigas palikęs Vilius Semeška neslėpė, kad M. Majauskas įsivėlė į tikrą korupcijos skandalą, kai rėmė įstatymą, naudingą siaurai verslo grupei. Jis teigė, kad už tokią veiklą būtų galimas M. Majausko šalinimas iš rinkimų už šiurkštų pažeidimą ir baudžiamoji byla.
Visuomeninė veikla ir požiūris į jaunimą
M. Majauskas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir daug dėmesio skiria jaunimo problemoms. Jis pabrėžia, kad jaunimui reikia suteikti galimybes kurti Lietuvą, remti smulkųjį verslą ir sudaryti sąlygas jaunimui realizuoti savo potencialą.
Kalbėdamas apie lietuvių jaunimo galimybes, M. Majauskas pirmiausia kelia klausimą, kaip tą jaunimą įgalinti ir kaip tuos energingus žmones suvienyti, kad būtų nuveikiami dideli darbai. „Jaunimui turi būti suteiktos galimybės kurti Lietuvą visom prasmėmis: verslo, politikos, meno, akademijos. Mūsų jaunimui ambicijų netrūksta, dažnai pradėti smulkų verslą trūksta pinigų. Smulkiajam ir vidutiniam verslui gauti pinigų yra išties sudėtinga, nes bankams rizikuoti skolinant dažnai tiesiog neapsimoka.“
Jis pabrėžia, jog yra svarbu susieti smulkaus verslo finansavimą su valstybės ekonomine politika - investicijas nukreipti į jaunas įmones: „Manau, daug prasmingiau papildomą milijardą investuoti ne į kelius, kurie ir taip atrodo visai neblogai (na, išskyrus Kauną), bet per rizikos kapitalo fondus investuoti į smulkių įmonių veiklą, kuri nereikalauja milžiniškų investicijų. Tam dar būdami Vyriausybėje naudojome ES pinigus, sukūrėme kelis investicinius fondus (apie 30 mln. eurų), bet to, žinoma, mažai.“
M. Majausko manymu, infrastruktūros projektams išleidžiami pinigai neretai kuria laikinas, bet politiškai patrauklias darbo vietas: „Čia tiesim kelią, statysim tiltą, atsiranda daug veiklos didelėm įmonėm, lobistinės grupės greitai dirba. Bet realiai kuriam laikinas vietas, investuojam pinigus į betoną, atsipirkimas yra labai tolimos perspektyvos.“
M. Majausko nuomone, pirmiausia svarbu sutelkti bendraminčius, o tai nereikalauja didelių pradinių investicijų: „Kai kūrybingas jaunimas susėda vienoj vietoj, jiems iš pradžių nereikia valstybės pinigų, jiems reikia picos, kolos, vietos pabendrauti ir gero wireless’o. Kitame etape jiems reikia pradinės investicijos. Būtent ši pradinių investicijų kultūra Lietuvoje kol kas nėra išvystyta. Didysis augimas ir didysis Lietuvos ekonominis potencialas yra tose smulkiose ir vidutinėse įmonėse. Jeigu norime po dešimties metų turėti dešimt kartų daugiau didesnių kompanijų, dabar turime investuoti į tas, kurios yra mažesnės.“