Šis straipsnis skirtas nušviesti įvairius įvykius Tauragės regione, pradedant partizanų veikla ir baigiant džiugia ketvertuko gimimo istorija.
Partizanų veikla Gaurės miestelyje 1945 m.
1945 m. lapkričio 10 d. įvyko reikšmingas įvykis Tauragės apskrityje, kai Lietuvos partizanų Lydžio rinktinės pirmosios kuopos du būriai užėmė Gaurės miestelį, kuris tuo metu buvo valsčiaus centras. Partizanai miestelį kontroliavo apie tris valandas. Šios operacijos metu buvo likviduota ne mažiau kaip septyni sovietiniai pareigūnai ir kolaborantai. Deja, partizanai patyrė ir nuostolių - žuvo vienas laisvės kovotojas. Po operacijos partizanai organizuotai pasitraukė į mišką, o sovietiniai okupantai, nors ir turėjo šarvuotą techniką, nedrįso jų persekioti.
1945 metų rudenį, Pavidaujo būrio vado Bitino apsaugos dalinys, vadinamas penketuku, gavo kuopos vado Tomo įsakymą nedelsiant vykti į Rolando būrį, kuris stovyklavo netoli Gaurės. Įsakyme nebuvo nurodyta nei priežastis, nei tikslas. Trys broliai, Stumbrys ir Algis išvyko tą patį vakarą. Rolandas ir Gintaras turėjo panašiai po penkiolika vyrų savo būriuose. Čia pat paaiškėjo atvykimo tikslas: užpulti Gaurės miestelį ir sunaikinti stribus.
Operacija buvo rizikinga, nes reikėjo prislinkti nepastebėtiems prie stribų būstinės. Kai kurie Rolando vyrai gerai pažinojo miestelį, žinojo, kuriam name įsikūręs stribų štabas. Sunkiau buvo surinkti partijos aktyvą, nes šie miegodavo savo namuose. Gaurė yra pusiaukelėje tarp Tauragės ir Eržvilko, kur buvo įsikūrę stiprūs enkavedistų garnizonai.
Prieš paliekant mišką, Rolandas su savo vyrais priėjo prie Gintaro ir draugiškai užkalbino, tarsi tarp jų nieko nebūtų įvykę. Pasiskirstę į keletą grupių, pavakarieniavo pas apylinkės ūkininkus ir susirinko pas pamiškės gyventoją. Nemiegojo tik būrių vadai ir miestelio žinovai. Reikėjo sudaryti puolimo planą, paskirstyti vyrus grupėmis, kiekvienai grupei duoti konkretų uždavinį, kad viskas eitų sklandžiai ir nebūtų jokios maišaties. Šį uždavinį Bitinas su Gintaru pasiliko sau, išsirinkę apie dešimtį pačių drąsiausių, pačių energingiausių ir pačių stipriausių vyrų. Man su Geniuku buvo pavesta nutraukti telefono ryšį ir kulkosvaldžiu saugoti Tauragės kelią nuo užpuolimo.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Rytą, vos pradėjus švisti, apsupo miestelį. Atsineštu pjūklu nupjovė porą telegrafo stulpų, prilenkė prie žemės ir nutraukė laidus vienoje ir kitoje miestelio pusėje. Miestelio gatvėse nė gyvos dvasios. Visur mirtina tyla. Tik staiga sudrioksėjo viena po kitos keletas granatų, sučerškė automatų serijos, sukaleno kulkosvaldžiai. Užpuolimas buvo toks netikėtas, kad stribai nespėjo rimtai pasipriešinti.
Berniukas, įšokęs pro išdaužtą langą parduotuvėn, prisikrovė ant kairės rankos glėbį ,,kavos” pakelių, nelyginant malkų, ir, belendant atgal pro langą, vienas pakelis nukrito ant šaligatvio. Stichijos metu partorgas Pranckaitis bandė pabėgti, tačiau buvo pastebėtas Stumbrio, kuris, užuot surikęs, mandagiai liepė jam kelti rankas.
Po kautynių paaiškėjo, kad vienas jaunas partizanas žuvo, kai rusas Popovas iššovė jam tiesiai į kaktą. Partizanai veikė gudrumu, pašūkavo lauke, keletą automato serijų suvarė į rūsio angą, pasibaladoję kambaryje, tariamai pravirkdę šeimininkę, staiga nutolome tarsi skubėdami būtume palikę miestelį. Popovas, matyt, pagalvojo, kad dabar pats laikas sprukti iš rūsio, nes, ko gero, banditai gali vėl sugrįžti. Nespėjus iškišti galvos, šlūstelėjo už nugaros granata, o jis pats, supratęs, kad „banditai“ dar nepasitraukė, nubildėjo laipteliais žemyn.
Partizanai nuleido raudoną vėliavą miestelio aikštėje, sugiedojo Lietuvos himną ir paradiniu maršu pražygiavo išilgai miestelio. Sutikti kelyje ūkininkai pristabdydavo arklius ir iš nuostabos prasižioję ilgai spoksodavo į slenkančią pro šalį keistą procesiją.
Po dviejų valandų partizanams pasitraukus iš Tauragės į Gaurę sugužėjo daugybė enkavedistų, kareivių. Daugiausia jų suvežė į pamiškėje esantį Globių kaimą, bet jie į mišką nėjo. Partizanai ir jų ryšininkai paleido gandus, kad Gaurės užpuolime dalyvavo keli šimtai partizanų. Po kelių dienų Rolando būrio vyrai išsiskirstė po kitus būrius, enkavedistai taip ir nesurado tų.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Stasio Plienaičio-Valdemaro prisiminimai
Stasys Plienaitis-Valdemaras, gimęs 1913 m. Pocaičių km., Eržvilko valsč, gyvenantis Kaune, pasakojo, kad 1946 m. rudenį jis buvo Antano Joniko-Daktaro-Rolando būryje. Pagal vado slapyvardį jie ir vadinosi Rolando būriu. Laikėsi daugiausia Purviškių miškuose. Tas būrys pradėjo organizuotis, kai į mišką išėjo toks Mockus iš Purviškių, o prie jo prisidėjo A. Jonikas, būsimas vadas. Be jų, būryje kovojo Vytas Gužas-Mindaugas, Bronius Jukna (buvęs stribas), Petras Jackys, Povilas Jackys, Jonas Stoškus-Eimutis iš Rudžių km., Izidorius Mockus iš Rudžių km., Kukanauskas-Žaibas, Dikas. Būryje buvo ir trys parašiutais nuleisti partizanai: Antanas Liesis-Dikas, Bronius Liesis, Jeronimas Budnikas.
Pulti Gaurę vadui, matyt, buvo tiesiog įsakyta. Pradžiai sudarė veiksmų planą. Jis buvo toks: nueiti ryte, kai prie stribų būstinės nueina sargyba (naktį du visada patruliuodavo). Keturiese puls stribų būstinę, du užims tiltą per Šešuvį, du uždarys kelią į Eržvilką, trys užims valsčiaus pastatą, du likviduos komunistus Pranskaičius, du Gaurės kapinėse globos sužeistuosius, du nukirps telefono į Tauragę laidus.
Rytas buvo ūkanotas, todėl kiek nusimušė nuo kelio ir, matyt, ne visai numatytu laiku atėjo. Iššovė raketa ir visi puolė. Vadas, Stasys Plienaitis, abu Jackiai puolė stribų būstinę. Pribėgo per daržą ir pradėjo šaudyti į namą. Jiems talkino Bronius Jukna.
Istorinis kontekstas
Lietuvos partizanų kovos buvo dalis didesnio pasipriešinimo sovietinei okupacijai, kuri prasidėjo 1940 metais. Per vienerius metus buvo represuota apie 46 tūkstančiai nekaltų žmonių. Tūkstančiai vyrų pasitraukė į miškus.
Sovietų Sąjunga, siekdama įsitvirtinti Lietuvoje, pasitelkė įvairias priemones: trėmimus, areštus, propagandą. Tačiau lietuvių tauta nepasidavė ir toliau priešinosi okupantams. Partizanų kovos tęsėsi iki pat šeštojo dešimtmečio, kol galiausiai buvo numalšintos.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Šimtmečio ketvertukas Kauno klinikose
Šiandien Tauragės vardas skamba ne tik dėl istorinių įvykių, bet ir dėl džiugios naujienos. Kauno klinikose 2018 m. gimė ketvertukas - trys sūnūs ir dukra, kurių du berniukai yra identiški dvyniai. Šis įvykis yra itin retas, todėl ketvertukas buvo pavadintas Šimtmečio ketvertuku.
Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas teigė, kad moteris nėštumo metu laikėsi stoiškai, o vos gimę mažyliai demonstravo didelį norą gyventi. Pirmasis gimęs berniukas svėrė 1800 gramų, mergaitė - 2004 gramai, o identiški dvyniai berniukai - 1668 gramai ir 1554 gramai.
Tėvai nenorėjo viešintis, todėl daktaras neįvardijo ir mamos amžiaus. Savivaldybė svarsto galimybę ketvertuko šeimai padovanoti automobilį. Paskutinį kartą ketvertukas gimė prieš trejus metus 2015 metais. Keturios mergytės - Lėja, Luknė, Luka ir Milena su mama gyvena Tauragėje. Dar vienas ketvertukas yra gimęs 2013 metais.
Ketvertuko sesių pirmieji žingsniai mokykloje
Tauragės ketvertuko sesės Milena, Lėja ir Luknė netvėrė džiaugsmu žinodamos, kad į darželį nebegrįš, o pirmąjį kartą keliaus į mokyklą - jos jau didelės ir darželį palieka praeityje. Tiesa, mažiausioji iš ketvertuko dar į mokyklą nežengia.
Ketvertukui pasisekė - visos pateko į tą pačią klasę, todėl kasdien į mokyklą keliauja drauge ir kartu kremta mokslus. Rugsėjo 1-osios šventė mokykloje mergaitėms labai patiko - dukros džiaugiasi savo pirmąja mokytoja ir sako, kad ji joms pati geriausia.
Po šventės šeima šventiškai papietavo restorane, visi patraukė į miesto šventę ir ant batutų pabuvom, ir žaislų nusipirkom.
Dukros noriai keliauja į mokyklą, tiesiog nenustygsta vietoje. Ir ruoštis rytais nėra sunku - dar iš anksčiau buvo pripratę keltis į darželį, į kurį keldavosi net anksčiau, o kai viduje verda noras keliauti į mokyklą, niekas nebaisu. Aišku, dvi nori labai dainuoti, mėginsim žiūrėti į būrelį dainavimo. Kita nori sportuoti, karstytis, nežinau, ką surasim.
Mamos nuotykis su parašiutu
Ketvertuko mama Lina išbandė pramogą - šuolį su parašiutu. Šuolį padovanojo pusbrolis, kuris paskatino įveikti baimę. Dabar ji džiaugiasi, kad pasiryžo tokiam nuotykiui. Įspūdžiai - žodžiais neapsakomi, bijojau be galo. Bet grįžus po šuolio ir dabar galiu pasakyti - kartočiau. Nusileidusi ant žemės negalėjo patikėti, kad tokį dalyką padarė - visada bijojo ir neturėjo ryžto.
Religinė padėtis Tauragėje sovietmečiu
Sovietmečiu religinė veikla Lietuvoje buvo griežtai kontroliuojama. 1980 m. gegužės 29 d. Kaune vyko pokalbis su Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos dekanais ir vicedekanais. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis stengėsi išaiškinti religinio ekstremizmo atsiradimo priežastis.
Anilionio žodžiais, penketukas (TTG Katalikų komitetas) pasiskelbė esąs virš visų valdžių ir skelbiasi esą kovotojais už religiją, nors faktiškai savo veikla religijai kenkia. Anilionis sielojosi, kad 27 parapijų komitetai dar nėra sudarę „būtinų" sutarčių su LDT vykdomaisiais komitetais. Anilionis įsitikinęs, kad jas sudaryti trukdo ne tikintieji, bet klebonai. Įgaliotinis tvirtino, jog kunigai stumia tikinčiuosius į konfliktą su tarybine valdžia.
Anilionio nuomone, padėtis dar nėra baisi - Lietuva ištuokomis nepirmaujanti, todėl nereikią perdėti. Jis rėmėsi popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais, kad Bažnyčios ir valstybės santykiai turį vystytis abipusės pagarbos pagrindais, kad popiežius net reikalavęs, jog dvasiškiai nesikištų į politiką. RRT įgaliotinis teigė, kad vadinamųjų ekstremistų tarpe yra žmonių su tamsia praeitimi, kurie tik dangstosi religijos skraiste; piktinosi, kad kun. Kauneckas Klaipėdoje ir Kapsuke pravedęs jaunimui susirinkimus.
Įgaliotinis trumpai palietė vaikų katekizaciją, tvirtindamas, kad įstatymas, draudžiąs katekizaciją, dar nepakeistas. Anilionis iškėlė mintį, jog į Romą studijoms reikia siųsti jaunus kunigus, net patarė siūlyti kandidatus, tarsi Bažnyčia galėtų juos savarankiškai parinkti.
Po Anilionio pasisakė kai kurie dekanai. Ukmergės dekanas Danyla aiškino, kad naujos parapijų sutartys su LDT vykdomaisiais komitetais buvo sudarinėjamos prievarta. Jurbarko dekanas Buožius reikalavo, kad mokyklose nebūtų skriaudžiami tikintys mokiniai. Skuodo dekanas kun. Petras Palšis kalbėjo, kad dėl vaikų kunigai kovos iki kraujo, o dėl vadinamojo religinio ekstremizmo esą kalti ateistai-ekstremistai. Tauragės dekanas kun. Gedvilą gavo raštišką įspėjimą, kad parapijos rekolekcijoms vesti pakvietęs kun. Kaunecką, kuris Leniną sulygino su Hitleriu.
tags: #gime #penketukas #taurageje