Įvadas
Katės visada buvo apgaubtos paslapties aureole, o jų elgesys dažnai kelia klausimų jų šeimininkams. Ar katės tikrai myli savo šeimininkus, ar jų elgesys yra tiesiog prisitaikymas prie patogios aplinkos? Kaip katės suvokia laiką ir kaip reaguoja, kai šeimininkas grįžta po ilgesnio išsiskyrimo? Šiame straipsnyje panagrinėsime kačių elgesio ypatumus, jų prisirišimą prie šeimininkų ir kaip suprasti jų siunčiamus signalus.
Ar Katės Mylinčios Lyg Šunys?
Mokslininkai vis dar diskutuoja, ar katės jaučia meilę taip, kaip tai daro šunys. Atliktas eksperimentas "keista situacija", kurio metu šuo arba katė paliekama viena kambaryje, parodė, kad šunys greičiau pasigenda savo šeimininkų ir grįžus demonstruoja didesnį džiaugsmą nei katės. Tačiau tai nereiškia, kad katės visiškai nejaučia prieraišumo.
Dž. Bredšou teigia, kad reikalingi išsamesni tyrimai, kad būtų galima atsakyti į klausimą, ką katės iš tikrųjų mano apie žmones. Jis pabrėžia, kad katės yra prijaukintos, todėl jų elgesys turėtų būti tyrinėjamas atsižvelgiant į šį faktą.
Kačių Prieraišumo Būdai
Jei šunys savo meilę, atsidavimą ir didžiulį prisirišimą parodo itin akivaizdžiais veiksmais, katės netgi atvirkščiai - dažnai suglumina šeimininkus dėl savo elgesio. Įvairūs keistoki nutikimai sėkmingai skatina mitus apie neva visišką kačių beširdiškumą ar siekį visada išlikti laisvomis, nepriklausomomis padėties šeimininkėmis.
Katės, kaip ir šunys, tikrai prisiriša prie juos globojančių žmonių ir nežvelgia į juos vien kaip į ėdalo davėjus. Tiesiog kačių meilė nėra išreikšta tokiais akivaizdžiais poelgiais, kokius pasitelkia šunys. Iš tiesų, tyrėjai jau spėjo prieiti prie išvados, kad katės ne tik jaučia meilę, bet ir prisiriša prie žmonių kaip ir šunys ir net kūdikiai.
Taip pat skaitykite: Miško reikšmė lietuvių tradicijose
Vieno tyrimo metu mokslininkai stebėjo 108 kates, iš kurių 70 buvo kačiukai, o likusios 38 - suaugusios katės. Drauge su katėmis buvo stebimi ir jų šeimininkai. Iš pradžių kiekviena katė buvo dvi minutes palikta kambaryje su savo šeimininku. Po dviejų minučių šis išėjo ir palaukęs porą minučių vėl grįžo į patalpą. Ekspertai itin akylai stebėjo katės elgesį sugrįžus šeimininkui, nes pagal tai sprendė, kokį prisirišimo būdą augintinis turėjo su žmogumi.
Ištyrus visas kates išaiškėjo, jog maždaug 64 % kačių buvo saugiai prisirišusios prie savo šeimininkų. Panašūs skaičiai buvo pastebėti ir tiriant šunis bei jų šeimininkus ir netgi kūdikius bei jų globėjus. Tad tokie rezultatai visiškai sutrypia mitą, kad katės nejaučia jokio prisirišimo.
Kačių Elgesio Ypatumai Grįžus Šeimininkui
Katės greitai išmoksta perprasti, kaip jų šeimininkas reaguoja į vienus ar kitus jų garsus. Jei šios užsimano, kad jų šeimininkas iš vieno kambario ateitų į kitą, ima leisti tokį garsą, nuo kurio šeimininkas elgiasi taip, kaip jos nori. Beje, katės skirtingai elgiasi su kiekvienu šeimos nariu. Jos greitai supranta, kuris iš šeimos narių kelsis 4 val. ryto jų pamaitinti, ir taiko tokius būdus, kad tai gautų.
Katės su žmonėmis pasitelkia tokį elgesio modelį, kuris užsimezga tarp katės ir jos kačiukų. Kačiukas iš savo motinos išmoksta pakelti uodegą, trintis į jos kailiuką, minkyti ją ir murkti. Motina savo ruožtu atsilygina laižydama kačiuko kailį.
Tiek su katėmis, tiek su šunimis atlikti tyrimai parodė, kad džiaugsmas grįžus šeimininkui po ilgo laiko visgi yra didesnis ar ilgesnis nei susitikimas po pusvalandinio išsiskyrimo. Laikui bėgant, o šeimininkui vis nepraveriant durų, šunys darėsi vis neramesni, jų pulsas dažnėjo. Katės akivaizdžių elgesio pakitimų nerodė, tačiau šeimininkui grįžus, tos, kurios ilgiau buvo paliktos vienos, žymiai daugiau laiko glaustėsi ir murkė. Taigi, tiek vieni, tiek kiti jaučia laiko tėkmę, kai ji užsitęsia. Ir tikrai taip, jie gali imti nuobodžiauti.
Taip pat skaitykite: Lietuvių kultūros simbolika
Kačių Laiko Suvokimas
Katės, panašiai kaip ir šunys, laiką susieja su tam tikrais rutininiais, pasikartojančiais įvykiais. Jų laikas gali būti matuojamas saulės padėtimi dangaus skliaute, temperatūrų skirtumu, pasikartojančiais žmogaus veiksmais ar gurgiančiu skrandeliu. Na pavyzdžiui, suskambėjus žadintuvui jūs atsikeliate. Rytą skamba žadintuvas, o jūs nekeliate kojos iš lovos. Ką darys katė? Greičiausiai eis jūsų kelti. O jei vieną dieną nuspręsite, kad norite pamiegoti ilgėliau, kai kurios katės irgi ateis jūsų kelti. Kodėl? Nes jūs sujaukėte jų rutiną: galbūt įprastu metu nedavėte pusrytėlio ar nepakasėte pilvuko.
Išsiskyrimo Sindromas Katėms
2010 rugsėjo 20d. Kačių „išsiskyrimo sindromas“ (angl. Separation), trumpiau IS, nėra dažnas ir nesukelia didelių elgesio sutrikimų, kaip tai pasitaiko su šunimis. Ilgą laiką manyta, kad neverta apie jį net kalbėti, bet naujausi gyvūnų elgsenos tyrimai rodo, kad šis sindromas būdingas ir katėms. Taip pat manoma, kad jis labiau būdingas Rytų kačių veislėms: Orientalams, Siamo ir Balio katėms.
Keletas priežasčių, kurios gali sutrikdyti emocinę katės pusiausvyrą:
- Kačiukas per anksti atskiriamas nuo motinos;
- Katė per anksti nustoja žindyti kačiukus;
- Katė iki pardavimo laikoma gyvūnų parduotuvėje.
Skirtingai nei šunys, griaužiantys daiktus ir niokojantys namus, katės nepasižymi tokiu destruktyviu elgesiu, todėl, norint išsiaiškinti katės emocinę būseną, reikia atidžiau ją stebėti.
Kokie simptomai byloja, jog katė kenčia:
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
- Liguistas prisirišimas prie šeimininko. Tai labiausiai pastebimas simptomas. Nors katėms nėra būdinga prisirišti prie vieno žmogaus, tokių nukrypimų vis dėlto pasitaiko. Nuolatinis šeimininko sekiojimas iš paskos, noras visada būti šalia aiškiai rodo, jog katė yra per daug prisirišusi.
- Atsisveikinimo nerimas. Jeigu tas pats elgesio šablonas kartojasi kiekvieną kartą, kai šeimininkas turi išeiti iš namų, priežastis - IS. Blogas, neįprastas elgesys rodo gyvūno kenčiamą skausmą, nes jis žino: liks vienas. IS simptomai tokiu atveju - pratisas kniaukimas, slapstymasis.
- Elgesys, kai jūsų nėra namie. Jei nieko nėra namie, niekas ir nesužinos, kaip elgėsi augintinis. Gal verta įrengti kamerą ar paklausinėti kaimynų. Jei katinas visą laiką pratisai kniaukė, jis tikrai kenčia.
- Atsisakymas ėsti. Jei katinas neėda, kai jūsų nėra namie, vadinasi, kenčia ir liūdi be jūsų. Gyvūnas liūdi taip stipriai, jog maistas jam nebesvarbus.
- Išmoktų taisyklių nesilaikymas. Kaip šunys, katės gali užmiršti išmoktas pamokas ir pradėti šlapintis netinkamose vietose, ypač jūsų lovoje.
- Perdėtas džiaugsmas grįžus šeimininkui. Įkyrus kailio laižymas, vėmimas - tai dar keli simptomai, kurie gali pasireikšti jūsų gyvūnui.
Kaip Elgtis Šeimininkams?
Pirmiausia reikia pradėti nuo streso mažinimo. Kadangi IS simptomai nėra labai ryškūs, galima įtarti, kad jie buvo nepastebėti ilgą laiką ar net metus. Būtina nustatyti, ar tikrai katės nerimą išprovokavo IS. Jei taip, reikia numatyti gydymo programą, sudarytą iš medikamentinio gydymo ir elgesio šablonų koregavimo ir treniravimo.
Šiek tiek patarimų:
- Tam tikrą laiką prieš išeidami iš namų ignoruokite savo katę.
- Slėpkite jos mėgstamą maistą ten, kur rastų likusi viena.
- Šalia ėdalo dubenėlio galima palikti kokių nors žaislų.
- Atrinkite vieną mėgstamiausią katės žaislą ir duokite jį išeidami. Sugrįžę, paslėpkite šį žaislą.
- Ignoruokite katę kurį laiką, kai grįžtate namo.
Kačių Komunikacija: Trynimasis
Katės visada garsėjo savo paslaptingu elgesiu, o vienas iš dažniausių ir labiausiai pastebimų jų veiksmų yra trynimasis prie žmogaus ar įvairių daiktų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai paprastas meilės gestas, tačiau šis veiksmas turi daug daugiau prasmių.
Katės turi kvapo liaukas įvairiose kūno vietose - ant skruostų, smakro, kaktos ir net prie uodegos pagrindo. Kai jos trinasi, palieka feromonus, kurie perduoda informaciją apie jų būseną, teritoriją ir santykį su aplinka. Taip jos pažymi tiek savo aplinką, tiek žmones, kurie joms svarbūs.
Įdomu tai, kad trynimasis prie žmogaus nėra tik meilės ar dėmesio siekis - tai ir nuosavybės deklaracija, tarsi katė sakytų „tu esi mano“. Daugeliui šeimininkų pažįstama situacija, kai grįžus namo katė iškart ima trintis prie kojų ar rankų - tai reiškia, kad ji „atnaujina“ kvapą ir vėl integruoja jus į savo „kvapų šeimą“.
Kačių Depresija ir Baimės
Visai kaip žmonėms, depresija gali pasireikšti ir augintiniams. Anot veterinarijos gydytojo, keturkojų depresines nuotaikas apima stresas, baimė ir fobija. Kiekvieną iš šių būsenų atspindi specifinis augintinio elgesys.
„Stresas pasireiškia tuo, kad gyvūnas yra labai tylus, jis gali tyliai sau sėdėti kamputyje, drebėti. Žmonės dažnai to net nepastebi ir sako, kad čia nėra dėl ko stresuoti - bet tik žmonėms taip atrodo. Katės labai jautriai reaguoja į persikraustymą - pakeitus gyvenamą vietą, atvažiavo į naujus namus, katė sėdi, seilėjasi, slepiasi po lova. Ši depresijos forma yra viena iš lengvesnių, nes dažniausiai tam išspręsti tereikia laiko, neįkyriai pabendrauti su gyvūnu.
Išsiskyrimo baimė būdingesnė šunims, nei katėms, nes šios labiau prisiriša prie bendros gyvenamos aplinkos, nei prie konkretaus asmens. Todėl didžiausią baimę katėms kelia netikėtas aplinkos pakeitimas, pavyzdžiui, išsikraustymas.
Ką Dar Reikėtų Žinoti Apie Kačių Elgesį?
- Mityba: Ėdale katėms neturėtų būti svogūnų, česnakų, žalių pomidorų, žalių bulvių, šokolado, vynuogių, razinų. Nors pienas nėra nuodingas katėms, tačiau jis gali sukelti skrandžio ligas ir paskatinti dujų gaminimąsi.
- Individualumas: Katės yra individualios ir labai skiriasi viena nuo kitos. Ne visos reaguos vienodai į tam tikrus stimulus ir situacijas.