Alerginis šokas, kitaip dar vadinamas anafilaksija, yra ūmi, sunki ir potencialiai mirtina sisteminė alerginė reakcija, kuri gali išsivystyti greitai - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių po kontakto su alergenu. Ši būklė apima kelias organizmo sistemas, įskaitant odą, kvėpavimo takus, kraujotaką ir virškinimo traktą, ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Anafilaksija gali ištikti bet kuriame amžiuje, tačiau vaikams ji gali pasireikšti greičiau ir būti sunkiau atpažįstama. Svarbu žinoti anafilaksinio šoko simptomus ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad išgelbėtumėte gyvybę.
Kas Yra Anafilaksinis Šokas?
Anafilaksinis šokas yra ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus. Anafilaksijos metu organizmas į alergeną reaguoja perdėtai. Jau turint jautrumą tam tikram alergenui (pvz.: vabzdžio nuodams ar maisto produktui), organizme būna susidarę specifiniai antikūnai, prisitvirtinę prie putliųjų ląstelių (imuninės sistemos dalies). Kai alergenas pakartotinai patenka į organizmą, jis susijungia su šiais antikūnais ir sukelia staigų putliųjų ląstelių aktyvavimą - jos išskiria histaminą ir kitas biologines medžiagas. Šios medžiagos paskatina kraujagyslių išsiplėtimą, padidina jų pralaidumą, dėl ko skysčiai ima tekėti į audinius, kvėpavimo takai paburksta, gali pasireikšti bronchų spazmas, kraujospūdžio kritimas, širdies ritmo sutrikimai ar net sąmonės netekimas. Visi šie procesai vystosi labai greitai ir yra pavojingi gyvybei.
Anafilaksinis šokas skirstomas į kelis tipus pagal sukėlėją ir veikimo mechanizmą: alerginis IgE priklausomas, nealerginis ir idiopatinis. Dažniausiai pasitaiko IgE priklausomas tipas, kai organizmas reaguoja į tam tikrą alergeną (pvz.: maistą, vabzdžių nuodus ar vaistus) sukeldamas sisteminę reakciją.
Anafilaksinio Šoko Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Alergija - tai nematomas, bet labai rimtas pavojus, kuris gali užklupti netikėtai. Užtenka vieno kąsnio, vieno įkandimo, vieno lašo ar kvapo - ir žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Tai gali būti vaikas mokykloje, kolega darbe, atsitiktinis praeivis ar artimiausias mums žmogus. Anafilaksijos priežastys yra labai įvairios:
- Maistas: Dažniausiai anafilaksinį šoką sukelia žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai ir kviečiai. Galimos ir kryžminės reakcijos, t. y., jei esate alergiškas krevetėms, anafilaksinis šokas gali ištikti ir suvalgius krabų mėsos. Taip yra todėl, kad įsijautrinimas tam tikriems produktams dažnai yra susijęs su įsijautrinimu visiems produktams iš tos pačios ar giminingos kategorijos. Dažniausiai anafilaksiją sukelia riešutai, šviežios daržovės (pavyzdžiui, morkos), petražolės, kai kurie vaisiai, kiaušinių baltymai, pienas.
- Vabzdžių įgėlimai: Anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai.
- Vaistai: Dažnai alerginis šokas ištinka vartojant leidžiamus antibiotikus (ypač penicilino grupės), taip pat baltymų turinčius vaistus (serumus, vakcinas, hormoninius preparatus). Svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją.
- Lateksas: Kai kurie žmonės gali turėti alerginę reakciją į latekso medžiagą.
- Kitos priežastys: Alergenų ekstraktai (imunoterapija), vakcinos, šaltis, fizinis krūvis.
Kodėl vieni žmonės alergiški, o kiti ne, nėra tiksliai žinoma. Tai susiję su imuninės sistemos padidėjusiu jautrumu, padidėjusiu Ig E kiekiu. Alergiškų žmonių vis daugėja, manoma, tai vyksta dėl didėjančio aplinkos užterštumo, gausybės konservantų maiste, gausaus buitinės chemijos vartojimo.
Taip pat skaitykite: Bėrimo gydymas naujagimiams
Anafilaksinio Šoko Simptomai Vaikams
Vaikams anafilaksija dažnai pasireiškia greičiau ir gali būti sunkiau atpažįstama, nes mažesni vaikai negali tiksliai nusakyti simptomų. Vaikų anafilaksija pasižymi tokiais simptomais kaip odos, gleivinių ir kvėpavimo sistemos pažeidimo požymiai. Rečiau pasitaiko virškinimo sistemos sutrikimai, rečiausiai - širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Anafilaksija pasireiškia šiais simptomais:
- Odos: Dilgėlinė (smulkus bėrimas, susiliejantis į didelius, paraudusius odos plotus), angioedema (staigus patinimas, ypač galvoje, kakle, galintis spausti kvėpavimo takus), generalizuota eritema (odos bėrimas apimantis visą kūną, ar didelius plotus), odos niežulys.
- Kvėpavimo: Apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, stridoras (dėl kvėpavimo takų suspaudimo pasunkėjus įkvėpimui, atsiradęs švilpesys), sutrikęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys.
- Širdies ir kraujagyslių: Blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, skausmai krūtinėje, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.
- Virškinimo: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
- Kiti galimi požymiai: Akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai.
Kūdikiams anafilaksiją atpažinti itin sunku, nes simptomai gali būti neryškūs ar būdingi ir kitoms būklėms. Labai išreikštais atvejais ištinka klinikinė mirtis.
Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai (nestabili paciento būklė):
- Gerklų edema (Kvinkės edema gerklų srityje, angioedema viršutinių kvėpavimo takų srityje): Patinsta veidas, kaklas, sunku įkvėpti, atsiranda stridoras.
- Bronchų spazmas (astminė būklė): Dusulys, sunku iškvėpti, švokščiantis kvėpavimas.
- Plaučių edema: Dusulys, padažnėjęs kvėpavimas.
- Anafilaksinis šokas: Silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis.
Anafilaksinės reakcijos trukmė įvairi - nuo kelių minučių iki dienos ar ilgiau. Ryškūs simptomai iki 0,5-5 val.
Pirmoji Pagalba Ištikus Anafilaksiniam Šokui
Jei šalia esantis žmogus staiga pradeda dusti, parausta, tinsta, atsiranda bėrimai, skundžiasi svaigimu ar netenka sąmonės - tai gali būti pirmieji anafilaksinio šoko požymiai, tad - NEDELSKITE - skambinkite 112 bei ruoškitės suteikti pirmąją pagalbą. Anafilaksinis šokas progresuoja itin greitai, todėl svarbiausi veiksmai turi būti atliekami iš karto: skambutis 112 pranešantis apie anafilaksinio šoko atvejį, adrenalino suleidimas ir kvėpavimo palaikymas.
Taip pat skaitykite: Alerginio bėrimo simptomai vaikams
Veiksmai kritiniu atveju:
- Alergeno pašalinimas: Pasak Pasaulinės Alergijos Organizacijos, po iškviestos greitosios medicininės pagalbos pirmasis žingsnis, kurį turite padaryti tai pašalinti alergijos sukėlėją, jei jis yra žinomas. Įgėlus vabzdžiui - jei matomas geluonis, švelniai pašalinkite jį, vengiant spaudimo. Suvalgius alergeną - įsitikinkite ar burnoje nėra likučių, jei yra - išimkite. Kontaktinės alergijos atveju - nuplaukite su alergenu kontaktavusią vietą vandeniu bei pašalinkite sąlytį turėjusius drabužius. Svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, kad imuninė reakcija neprogresuotų ir būtų galima kuo efektyviau stabilizuoti nukentėjusiojo būklę.
- Epinefrino (adrenalino) leidimas: Žmonės, žinantys apie savo stiprias alergijas, dažnai nešiojasi su savimi epinefrino (adrenalino) autoinjektorių - tai nedidelis, rašiklio formos prietaisas, skirtas greitam vaisto suleidimui į raumenį. Dažnai jis būna ryškios spalvos (geltonas, oranžinis ar mėlynas), kad būtų lengvai atpažįstamas kritinėje situacijoje. Jeigu ampulės nėra po ranka, pasidomėkite, ar nukentėjusysis neturi vaistų nuo alergijos. Būtų gerai suvartoti bent juos, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Mokėti naudoti adrenalino autoinjektorių - paprašyti artimųjų parodyti, kur jis laikomas, ir papasakoti kaip jį naudoti bei atidžiai perskaityti instrukcijas arba peržiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus, kad anafilaksinio šoko atveju nedelsti ir žinoti, ką daryti.
- Kvėpavimo palaikymas: Esant kvėpavimo ar širdies sustojimui - nedelsiant pradėkite dirbtinį kvėpavimą.
- Kada kviesti greitąją pagalbą? Jei šalia esančiam žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija (anafilaksija), skambinti 112 turite nedelsiant, net jei žmogus turi adrenalino autoinjektorių ir jūs jį jau suleidote ar reakcija nėra tokia intensyvi (ji gali pablogėti). Anafilaksija yra greitai progresuojanti, gyvybei pavojinga būklė, tad greitosios pagalbos iškvietimas yra būtinas norint išgelbėti gyvybę.
Kiti patarimai, kaip elgtis, atsiradus anafilaksijos požymiams:
- Nepasimeskite.
- Jeigu jaučiate silpnumą, svaigsta galva - atsigulkite ir pakelkite aukščiau kojas, nei jūsų galva.
- Susileiskite adrenaliną.
- Išgerkite antihistamininių vaistų.
- Jeigu yra dusulys ar švokščia krūtinėje - įkvėpkite salbutamolio.
- Kvieskite pagalbą.
Anafilaksijos Diagnostika Ir Gydymas Ligoninėje
Anafilaksijos diagnozė nustatoma pagal klinikinius ligos požymius. Specifinių diagnostinių testų nėra. Anafilaksijos diagnozė nustatoma, kai stebimi dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimo požymiai. Ligoninėje nustatinėjamas Ig E, histamino kiekis kraujyje, atliekami odos jautrumo mėginiai.
Anafilaksija yra liga, reikalaujanti skubaus diagnozavimo ir gydymo. Visi pacientai, kuriems išsivystė anafilaksija, turi būti gydomi ligoninėje ir jų būklė stebima ne mažiau kaip 24 valandas. Ligoninėje gydoma intensyvios terapijos skyriuje, gydoma pagal algoritmą (pagrindiniai vaistai - adrenalinas, gliukokortikoidai, antihistamininiai).
Prevencija
Anafilaksinio šoko prevencija yra labai svarbi žmonėms, kurie yra rizikos grupėje, nes ši būklė gali būti gyvybei grėsminga. Kiekvienam pacientui, kuriam gresia anafilaksinio šoko rizika, turėtų būti sudarytas individualus veiksmų planas, kurį parengia alergologas ar kitas specialistas. Labai svarbu identifikuoti ir vengti medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją. Pacientams, kuriems yra žinoma anafilaksinio šoko rizika, turėtų būti paskirti ir mokomi naudoti adrenalino autoinjektoriai (pavyzdžiui, EpiPen).
Ką daryti, norint išvengti anafilaksinio šoko:
- Alergiškiems žmonėms reikėtų laikytis atokiau nuo vietų, prie kurių dūzgia jiems pavojingi vabzdžiai. Todėl lankstu apeikite žiedadulkes, žydinčias pievas ar saldžius vaisius sunokinusius medžius.
- Turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką žmonėms būnant gamtoje būtina būti itin atsargiems - vengti pasivaikščiojimo basomis po žydinčią pievą, užkandžiaujant ar geriant lauke ar gamtoje - atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, nes jų įgėlimas į burną gali sukelti itin grėsmingas reakcijas.
- Visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojų klausimą skiriant vaistus - ar nesate pastebėję alerginių reakcijų kuriems nors vaistams.
Taip pat skaitykite: Atopinis dermatitas kūdikiams: priežiūra