Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, tačiau kartu jis gali atnešti tam tikrų odos pokyčių, įskaitant padidėjusią pigmentaciją. Vienas iš dažniausių besilaukiančių moterų klausimų - ar saugu degintis nėštumo metu ir koks UV spindulių poveikis motinai ir kūdikiui. Šiame straipsnyje aptarsime UV spindulių poveikį nėštumo metu, galimas rizikas ir saugumo priemones, kurios padės apsaugoti save ir būsimą kūdikį.
UV Spindulių Poveikis ir Vitaminas D
Būti gryname ore ir pasikaitinti saulutėje yra būtina, nes būnant saulėje odoje gaminasi vitaminas D, kuris svarbus kūdikio kaulų, dantų ir nervų sistemos vystymuisi bei padeda mamai palaikyti sveikus kaulus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad per didelis saulės poveikis gali sukelti tam tikrų rizikų, todėl svarbu atsižvelgti į kelias atsargumo priemones.
Privalumai Saikingai Deginantis
- Vitaminas D: Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą, kuris svarbus kūdikio kaulų, dantų ir nervų sistemos vystymuisi bei padeda mamai palaikyti sveikus kaulus.
- Psichologinė nauda: Saulės spinduliai gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį, kuris teigiamai veikia nėštumą.
Galimos Rizikos Deginantis Nėštumo Metu
Nėštumo metu būtina būti atsargiems dėl galimų rizikų, susijusių su UV spindulių poveikiu:
- Perkaitimas: Nėštumo metu kūno temperatūra natūraliai yra aukštesnė, o ilgas buvimas saulėje gali sukelti perkaitimą. Tai gali būti pavojinga kūdikiui, nes padidėjusi temperatūra gali turėti neigiamą poveikį vaisiui, ypač pirmąjį trimestrą. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas gali pažeisti vaisiaus smegenis ir sukelti apsigimimus. Ilgesnis nei savaitės buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje yra laikomas žalingu, todėl atostogoms reikėtų vengti labai karšto klimato šalių.
- Odos jautrumas: Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti odos jautrumą. Tai reiškia, kad oda greičiau nudega arba atsiranda pigmentacijos (melazmos) dėmių, kurios gali būti ilgalaikės. Dėl padidėjusio estrogenų ir progesterono kiekio oda tampa jautresnė ultravioletiniams (UV) spinduliams, o melanocitai - pigmentą melaniną gaminančios ląstelės - aktyviau veikia, todėl didėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų atsiradimo rizika. Esamos odos problemos, tokios kaip raudonė ar dermatitas, gali paūmėti. Be to, oda gali greičiau parausti ir nudegti, o įdegis neretai būna netolygus.
- Dehidratacija: Ilgas buvimas saulėje gali sukelti dehidrataciją, o tai gali padidinti gimdos susitraukimų riziką. Prakaituojant organizmas netenka daug vandens ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis ir natris. Dehidratacija gali sukelti gimdos susitraukimus, pabloginti maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens, o karštoje aplinkoje - dar daugiau.
- Saulės spindulių žala: Ultravioletiniai (UV) spinduliai gali padidinti odos vėžio riziką ir senėjimo požymius.
Kaip Saugiai Mėgautis Saule Nėštumo Metu?
Laikantis tam tikrų saugumo priemonių, galima mėgautis saule be didelės rizikos:
- Saikingas laikas saulėje: Būkite saulėje ne ilgiau kaip 15-30 minučių vienu metu, ypač jei saulė yra intensyvi. Venkite saulės nuo 10 val. ryto iki 16 val. popietės, kai UV spinduliuotė yra stipriausia. Užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reikėtų paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio.
- Apsauginis kremas nuo saulės: Rinkitės kremą su SPF 30 ar aukštesniu, kuris apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Naudokite kremą be kenksmingų cheminių medžiagų, pvz., oksibenzono, kuris gali būti nepageidaujamas nėštumo metu. Geriausia naudoti kremą su mineraliniu filtru - cinko oksidu. Tepkite kremą 15 minučių prieš išeinant į lauką ir kartokite kas 2 valandas, ypač po maudymosi ar gausaus prakaitavimo. Esant intensyviai saulės ultravioletinių (UV) spindulių ekspozicijai, odos ląstelės - melanocitai - pradeda gaminti daugiau melanino. Ilgalaikis saulės poveikis gali sukelti uždegiminius procesus, kurie dar labiau skatina pigmentaciją. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šuos procesus, kurie ilgainiui veda prie melazmos atsiradimo, skatina ne tik ultravioletiniai (UV) spinduliai, bet ir mėlynoji šviesa, kurią skleidžia kompiuterių, planšečių, išmaniųjų telefonų, televizorių ekranai. Norint išvengti melazmos rizikos rekomenduojama visus metus naudoti plataus spektro apsaugą nuo saulės
- Apranga: Naudokite plačiakraštę skrybėlę, akinius nuo saulės ir lengvą, šviesią aprangą, kad apsisaugotumėte nuo tiesioginių spindulių.
- Skysčiai: Kad išvengtumėte dehidratacijos, gerkite pakankamai vandens prieš einant į saulę, jos metu ir po to. Rekomenduojama kasdien išgerti mažiausiai 8-10 stiklinių vandens, vartoti vaisių sultis ir kitus skysčius, tačiau vengti kofeino turinčių gėrimų, kurie gali skatinti dehidrataciją.
- Kūno signalai: Jei jaučiate karštį, svaigimą, silpnumą ar nuovargį, nedelsdama eikite į pavėsį arba vėsų patalpą.
- Venkite soliariumų: Soliariumų spinduliuotė yra intensyvi ir nerekomenduojama nėštumo metu dėl didesnės odos pažeidimų ir perkaitimo rizikos.
- Venkite karštų vonių ir pirčių: Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys.
Pigmentinės Dėmės Nėštumo Metu
Viena iš opiausių besilaukiančiųjų ar žindančių moterų problema - pigmentinės dėmės, kurios gali atsirasti ant viso kūno, tačiau dažniausiai „papuošia“ veidą - atsiranda rusva pigmentacija ant skruostų, apie akis, ant kaktos ar virš lūpų. Nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės gali neišnykti, todėl rekomenduojama deginantis prisidengti ir nedeginti „plikų“ kūno vietų.
Taip pat skaitykite: Ar rentgeno spinduliai pavojingi nėščioms moterims?
Melanino įtaka: Odai spalvą suteikia melaninas - pigmentas, gaminamas išoriniame odos sluoksnyje, epidermyje, esančių ląstelių - melanocitų. Sutrikus melanino gamybai atsiranda tamsiai rudos spalvos įvairių formų pigmentinių dėmių - taip pasireiškia hiperpigmentacija. Nors šios dėmės nekelia pavojaus nėščios ar žindančios moters sveikatai, tačiau jos yra erzinantis kosmetinis trūkumas.
Kaip išvengti pigmentinių dėmių nėštumo ir žindymo metu?
Jei moteris hiperpigmentacijai turi genetinį polinkį, pigmentinių dėmių nėštumo metu visiškai išvengti greičiausiai nepavyks - jas visų pirma lemia nėštumo sukelti hormoniniai pokyčiai. Vis dėlto galima imtis prevencinių priemonių, stabdančių dėmių ryškėjimą ir tamsėjimą.
Svarbiausia, naudoti apsauginius kremus nuo saulės su SPF apsauga. Rinkitės priemones su aukšta arba labai aukšta apsauga nuo UVA ir UVB spindulių. Tai reiškia ne mažesnė nei SPF 30 UVB apsauga, taip pat sudėtyje turi būti patikimų UVA filtrų. Kartu būtina naudoti odos priežiūros priemones su tirozinazės inhibitoriais. Tirozinazė - fermentas, skatinantis melanino produkciją. Jis yra atsakingas už melanino gamybos stimuliavimą. Hiperpigmentaciją suvaldyti taip pat padeda buvimo saulėje laiko ribojimas. Patartina stengtis nebūti saulėje, kai ji intensyviausia, ir, kai įmanoma, dėvėti apsauginius drabužius, kepurę ir akinius nuo saulės.
Jei oda yra linkusi į hiperpigmentaciją, saikingas buvimas saulėje ir apsaugos nuo saulės priemonės padės išvengti būklės pablogėjimo. Be jau išvardintų priemonių labai svarbu atminti kelias svarbias veido odos priežiūros taisykles. Pirmiausia tai odos prausimas. Rekomenduojama naudoti švelnius, odos nedirginančius prausiklius. Taip pat būtina kiek dažniau atlikti odos šveitimą - tiek namuose, tiek pas kosmetologą. Odos šveitimui patartina naudoti šveitiklį, kuris turi ir odą šviesinančių savybių. Norint, kad hiperpigmentacija neatsinaujintų, būtina nuolat palaikyti gerą odos būklę, ją pamaitinti, tinkamai drėkinti ir saugoti. Pagrindinis tikslas yra ne tik pašalinti pigmentą, bet ir stabilizuoti melanocitus, kad jie ateityje taip nereaguotų į UV spindulius ar kitokį stresą. Taip pat būtina stiprinti bendrą odos sveikatą ir jos imunitetą. Manoma, kad pigmentinių dėmių išryškėjimą taip pat gali provokuoti folio rūgšties stoka, todėl nėštumo metu rekomenduojama vartoti folio rūgštį.
Kūdikių Apsauga Nuo Saulės
Saugodamiesi nuo saulės dažniausiai saugomės nuo ultravioletinės (UV) spinduliuotės. Visų pirma reikia žinoti, kad kūdikiams ir labai mažiems vaikams nerekomenduojama degintis, nes tai gali sukelti ne tik visą gyvenimą neišnyksiančių odos problemų, bet ir momentinių neigiamų pasekmių - karščiavimą, dehidrataciją, silpnumą ir blogą savijautą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Kūdikiams iki 6 mėn.: Kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus turėtų būti pavėsyje visos dienos metu: jų oda yra itin plona ir jautri. Jei vis dėlto nusprendėte naudoti kremą nuo saulės jaunesniems negu 6 mėn. amžiaus kūdikiams, įsitikinkite, kad jis yra tinkamas jaunesniems, nei 6 mėn. amžiaus vaikams (papildomi nurodymai ant pakuotės).
- Kūdikiams virš 6 mėn.: Vyresniems negu 6 mėn. amžiaus kūdikiams naudoti priemones nuo saulės yra pakankamai saugu, tačiau visų pirma jas reikia išbandyti ant nedidelio odos ploto (geriausia truputį patepti ant nugarytės) tam, kad įsitikintumėte, jog priemonė nesukelia alerginės reakcijos ir tinka jūsų vaiko odai.
- Vaikams: Natūralios priemonės nuo saulės, pavyzdžiui, aliejai ar augalų ekstraktai, nėra tokie efektyvūs kaip kremai arba purškalai nuo saulės, o tam tikrais atvejais gali turėti ir priešingą poveikį bei paskatinti odos nudegimus. Kūdikių ir mažų vaikų odelė itin jautri, tad geriau naudoti tik patikimas, patikrintas ir išbandytas priemones.
Drabužiai: Geriausia rengti vaiką plonais orui laidžiais drabužiais ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Rinkdamiesi drabužius saulėtai dienai atkreipkite dėmesį į audinio tankį ir spalvą: kuo tankiau suaustas drabužio audinys, tuo geriau jis saugo odą nuo UV spindulių poveikio.
Speciali apranga: Parduotuvėse galima įsigyti specialių drabužių su itin mažu pralaidumu ultravioletiniams spinduliams. Tokių drabužių etiketėse yra nurodomas UPF (Ultraviolet Protection Factor) lygis. Vaikams skirti modeliai paprastai yra siuvami su ilgomis rankovėmis ir dengiantys kelius.
Galvos dangalai: Tinkamiausias galvos dangalas vaikui - skrybėlė plačiais kraštais, apsaugančiais ausų kaušelius, kaklą ir veidą.
Akiniai nuo saulės: Akiniai nuo saulės nėra tik madingas aksesuaras. Jų paskirtis - apsaugoti vaiko akis nuo žalingo UV spindulių poveikio. Ieškokite akinių, atitinkančių Europos saugumo standartą EN 1836:2005 ir pažymėtu UV400 ženklu - tokie akiniai apsaugo akis nuo 99% UV spindulių.
Apsauginis kremas: Jei nėra galimybių užtikrinti, kad vaikas bus pavėsyje, atviras kūno vietas patepkite apsauginiu kremu nuo saulės. Geriausia rinktis specialiai vaikams skirtas apsaugines priemones su SPF30 ar didesniu. Rinkitės plataus spektro apsauginę priemonę. Tokios priemonės saugo tiek nuo UVB spindulių, kurie sukelia akivaizdžiai matomą nudegimą (odos paraudimą, pūsleles), tiek nuo gerokai pavojingesnių UVA spindulių, kurie pažeidžia gilesnius odos sluoksnius, veikia ląstelių DNR ir gali sukelti odos vėžį. Tepkite priemonę reguliariai. Apsauginę priemonę reikėtų užtepti 15-30 min prieš išeinant į lauką. Ant pakuotės taip pat turi būti nurodyta, kaip dažnai priemonę reikia tepti pakartotinai: paprastai rekomenduojama tepti kas 40-80 minučių, taip pat po maudynių, suprakaitavus, nusišluosčius rankšluosčiu.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Svarbu: Kūdikiams iki 6 mėn. apsaugines priemones nuo saulės naudokite pasitarę su vaiko gydytoju ir tik tuomet, jei nėra kitų būdų apsaugoti jį nuo žalingų spindulių. Jei esate priversti naudoti apsauginę priemonę kūdikiui, tepkite kiek įmanoma mažesnius plotus - tik tas vietas, kurias nudegti rizika yra didžiausia.
tags: #uv #spinduliai #nestumo #metu