Šis straipsnis skirtas tėvams ir globėjams, ieškantiems įdomių ir naudingų žaidimų idėjų kūdikiams nuo gimimo iki maždaug vienerių metų. Aptarsime įvairių amžiaus tarpsnių žaidimus, skirtus regėjimui, klausai, lytėjimui, bendravimo įgūdžiams ir motorikai lavinti. Taip pat apžvelgsime tradicinius lietuvių liaudies žaidinimus ir šiuolaikines edukacines veiklas, kurios gali padėti jūsų kūdikiui augti ir tobulėti.
Bendravimo įgūdžių lavinimas nuo pirmųjų dienų
Nuo pat gimimo kūdikis pradeda bendrauti su aplinka. Verksmas yra vienas pirmųjų ir pagrindinių būdų pranešti apie savo poreikius, tačiau yra ir kitų ženklų, rodančių, kad mažylis siekia bendravimo. Pavyzdžiui, girdėdamas jūsų balsą, kūdikis gali tapti ramesnis, pradėti šypsotis arba, priešingai, aktyviai spardytis ir mostaguoti rankutėmis. Šiuos pirmuosius bendravimo įgūdžius galima lavinti bendraujant su kūdikiu, nes emocijas ir informacijos mainus jis išmoksta būtent iš tėvų.
Mažylio bendravimo būdai yra šypsenos, susirūpinimas ir pyktis. Kūdikis taip pat mokosi kalbėti dialogu. Svarbu išklausyti, ką „sako“ jūsų mažylis, nenutraukinėti jo ir nenukreipti žvilgsnio. „Atsakykite“ jam, pakartodami jo garsus arba sugalvodami ką nors kita. Kartodami jo skleidžiamus garsus, pamokysite įvairių balso tonų bei intonacijų - tai svarbu kalbos raidai. Jau penkių savaičių kūdikiai taria garsus, primenančius balandžių burkavimą.
Svarbu atpažinti, kada mažylis neturi nuotaikos „kalbėtis“. Kartais jis gali būti pavargęs ir nori pertraukos nuo daugybės išorinio pasaulio siunčiamų stimulų. Tokiais atvejais kūdikis gali nusisukti, užsimerkti arba tapti dirglus.
Žaidimai ir veiklos 1-3 mėnesių kūdikiams
Pirmaisiais trimis mėnesiais stiprėja kūdikių kaklo ir pečių raumenukai. Geriausias pratimas jiems stiprinti - kelti galvutę gulint ant pilvo. Savo ruožtu kojos stiprėja aktyviai spardantis. Kurį laiką mažyliai jau geba pasilaikyti ant savo rankų ir apsidairyti aplink. Visų šių gebėjimų jiems reikės vėliau, mokantis vartytis bei sėdėti. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais kūdikiai išmoksta ranka siekti burnos, plačiai atverti ir suglausti rankas.
Taip pat skaitykite: Gimdymas ir pasiruošimas
Kai tik mažylis nemiega, guldykite jį ant pilvo, kad jis, keldamas galvą, stiprintų kaklo, pečių ir rankų raumenis. Jei jam tai nepatinka - iš pradžių paguldykite jį neilgam, palaipsniui ilginant „seansų“ trukmę. Taip pat galite lavinti kūdikio rankų ir akių koordinaciją. Pakabinkite žaisliukų jo rankos aukštyje, kad jis galėtų jų siekti.
Svarbu prisiminti, kad nors 1-3 mėnesių kūdikiai dar negeba apsiversti, retkarčiais jie tą gali padaryti tiesiog atsitiktinai. Todėl niekada nepalikite kūdikio be priežiūros ant aukštų paviršių.
Bendravimo įgūdžių lavinimas
Niekas neatstos mamos ar kito artimo žmogaus kalbinimo, šypsenos, įvairių veido grimasų rodymo.
Fizinių gebėjimų ir pojūčių lavinimas
Tai geras metas įsigyti lavinimo kilimėlį, kurį naudosite dar daugelį mėnesių. Laikas, praleistas ant grindų, yra geriausia mankšta kūdikiui. Šiame amžiuje lytėjimo pajutimas taip pat tampa geresnis. Pasiūlykite mažyliui skirtingų tekstūrų, formų ir dydžių spalvingus žaislus. Pakabinkite žaisliukus ant lanko virš lovytės, lavinimo kilimėlio ar vežimėlio, kad kūdikis galėtų bandyti juos pasiekti. Duoti mažyliui sugriebti žaisliuką galite ir patys.
Mankšta rankytėms ir kojytėms
Suimkite mažylio rankutes ir plokite jų delniukais, taip pat išskėskite rankutes, suglauskite, sukryžiuokite.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: esminė informacija
Mankšta akytėms ir ausytėms
Sakoma, kad niekas vaiko geriau nelavina (nei pypsintys, kniauksintys žaislai, nei kiti superišradimai) kaip su mama žaidžiami žaidimai, jos dainos, lopšinės ir kiti smagūs dalykėliai.
Ką veikti su kūdikiu pirmąjį mėnesį?
Pirmasis mėnuo - tai ypatingas laikas, kupinas atradimų tiek jums, tiek jūsų naujagimiui. Nors kūdikis didžiąją laiko dalį miega ir valgo, būdravimo akimirkos yra puiki proga megzti ryšį, stimuliuoti pojūčius ir švelniai skatinti raidą.
Regėjimas: Kontrastų ir veidų pasaulis
Pirmąjį mėnesį kūdikio regėjimas dar tik formuojasi, tačiau jis jau pasiruošęs tyrinėti pasaulį. Geriausiai jis fokusuoja vaizdą maždaug 20-30 cm atstumu - kaip tik tiek, kad matytų jūsų veidą maitinimo metu. Pasaulis jam atrodo šiek tiek neryškus, lyg per miglą. Spalvų regėjimas ribotas, todėl labiausiai jį traukia ryškūs kontrastai, ypač juoda ir balta spalvos. Palaipsniui pradeda išskirti ir ryškiai raudoną spalvą. Labiausiai kūdikius domina žmonių veidai.
Žaidimai regai lavinti:
- Akių kontaktas: Dažnai žiūrėkite mažyliui tiesiai į akis būdami per 20-30 cm. Pažiūrėkite, švelniai nusišypsokite, tada trumpam nusukite žvilgsnį ir vėl pažiūrėkite. Tai moko kūdikį socialinio bendravimo pagrindų.
- Veido sekimas: Lėtai judinkite savo veidą iš vieno šono į kitą, aukštyn ir žemyn, sukite ratu, skatindami kūdikį sekti jus akimis.
- Kontrastingi paveikslėliai: Rodykite kūdikiui paprastus, didelius, kontrastingus juodai baltus paveikslėlius (pvz., geometrines figūras - apskritimą, kvadratą; paprastus veido kontūrus; juodai baltas juosteles ar taškus). Galite tokias korteles pasigaminti patys arba įsigyti. Laikykite paveikslėlį 20-30 cm atstumu apie 5-10 sekundžių arba kol kūdikis nenusuka žvilgsnio. Tai stimuliuoja regą ir moko sutelkti dėmesį.
- Rankų stebėjimas: Lėtai judinkite savo plaštaką priešais kūdikio akis, skėskite ir suglauskite pirštus.
- Karuselės ir žaislai: Virš lovelės ar vystymo stalo galite pakabinti specialią kūdikiams skirtą karuselę (pvz., Munari tipo - juodai baltą, lėtai judančią) ar vieną kitą kontrastingą žaisliuką. Svarbu: Kabinkite saugiai, kad kūdikis nepasiektų ir neįsipainiotų. Periodiškai keiskite žaisliukus ar jų vietą, kad išlaikytumėte kūdikio susidomėjimą.
Klausa: Pirmieji garsai ir reakcijos
Kūdikis girdi garsus dar būdamas įsčiose, o gimęs jo klausa jau gana gerai išvystyta. Jis atpažįsta mamos balsą, reaguoja į kitus artimųjų balsus. Staigūs, garsūs garsai gali išgąsdinti (pasireiškia Moro refleksas - krūptelėjimas, rankų išskėtimas), o švelnūs, ritmingi garsai, ypač pažįstamas balsas ar lopšinė, ramina.
Žaidimai klausai lavinti:
- Kalbėjimas ir dainavimas: Dažnai kalbėkite su kūdikiu švelniu, melodingu balsu. Pasakokite, ką darote, kas vyksta aplinkui. Dainuokite lopšines. Nesvarbu, ką sakote - svarbiausia jūsų balso tonas ir ritmas.
- Garso sekimas: Ramiai pabarškinkite negarsiu barškučiu ar kitu garsą skleidžiančiu žaisliuku prie vienos kūdikio ausytės (iš šono, kad nematytų), paskui prie kitos. Stebėkite, ar kūdikis bando pasukti galvą garso link. Kartais kūdikiai į garsus skirtingose pusėse gali reaguoti nevienodai - tai normalu. Tačiau jei įtariate, kad kūdikis prastai girdi, pasitarkite su gydytoju (Lietuvoje visiems naujagimiams atliekama klausos patikra).
Bendravimas ir mėgdžiojimas: Pirmosios „diskusijos”
Nuo pat gimimo kūdikiai yra socialios būtybės, pasiruošusios bendrauti. Jis gali trumpam sutelkti dėmesį į jūsų veidą, reaguoja į jūsų balsą ir prisilietimus. Stebėtina, bet naujagimiai sugeba mėgdžioti paprastas veido išraiškas - pabandykite iškišti liežuvį, plačiai atverti ar sučiaupti burną žiūrėdami į kūdikį - galite nustebti pamatę jo bandymus atkartoti!
Taip pat skaitykite: Kūdikio miego problemos ir sprendimai
Kaip skatinti bendravimą:
- Mimikų žaidimai: Dažnai šypsokitės kūdikiui, rodykite įvairias švelnias mimikas.
- Atsakas į garsus: Kai kūdikis skleidžia garsus (guguoja, burkuoja), atsakykite jam, pakartokite jo garsus arba švelniai kalbėkite. Taip mokote dialogo pagrindų.
- Reagavimas į poreikius: Greitas ir švelnus reagavimas į kūdikio verksmą ar kitus signalus (alkį, nuovargį, diskomfortą) kuria saugumo jausmą ir pasitikėjimą.
Jutimas ir masažas: Pažintis su savo kūnu
Prisilietimas yra gyvybiškai svarbus kūdikio raidai ir ryšio kūrimui. Jo oda labai jautri. Švelnūs prisilietimai, glostymas, masažas ramina, padeda jausti savo kūno ribas ir kuria artumo jausmą.
Masažas ir lietimo žaidimai:
- Švelnus masažas: Skirkite kelias minutes per dieną švelniam masažui. Galite masažuoti delniukus, atsargiai ištiesdami pirštukus, pėdutes (galima švelniai paridenti mažą minkštą kamuoliuką), kojytes, rankytes, nugarytę. Naudokite švelnius, glostančius judesius. Jei norite, galite naudoti šlakelį kūdikiams skirto aliejaus (įsitikinkite, kad nealergizuoja).
- Skirtingos tekstūros: Švelniai perbraukite kūdikio odą skirtingomis medžiagomis - vatos gabalėliu, šilkine skarele, minkštu rankšluosčiu.
- Oda prie odos: Kiek įmanoma dažniau praktikuokite kontaktą „oda prie odos“ - tai ypač naudinga ryšiui, kūdikio nuraminimui, kūno temperatūros ir širdies ritmo reguliavimui.
Ką veikti su šešių mėnesių kūdikiu?
Sulaukus pusės metų, kūdikis tampa tikru mažuoju tyrinėtoju! Šis amžius kupinas nuostabių pokyčių ir atradimų tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Vaikas darosi vis aktyvesnis, smalsesnis, stiprėja jo ryšys su aplinka.
Ką moka šešių mėnesių „gudruolis“?
Nors kiekvienas vaikas unikalus, dauguma šešių mėnesių kūdikių jau džiugina tėvus šiais pasiekimais:
- Judesiai: Dažniausiai jau tvirtai laiko galvytę, gulėdamas ant pilvo remiasi ištiestomis rankomis, sukasi nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai (arba aktyviai mokosi tai daryti), sėdi pasiremdamas rankomis arba jau ir savarankiškai, o kai kurie net bando stotis keturiomis ir linguoti - tai pasiruošimas ropojimui! Rankytėmis jau tiksliai čiumpa daiktus, perima juos iš vienos rankos į kitą, kiša į burną tyrinėdami.
- Bendravimas ir kalba: Aktyviai guguoja, taria įvairius skiemenis (ma-ma, te-te, ba-ba - nors dar nesąmoningai), reaguoja į savo vardą, bando mėgdžioti garsus, juokiasi, krykštauja. Mėgsta bendrauti, reaguoja į veido išraiškas.
- Pažinimas: Domisi aplinka, seka akimis judančius daiktus, atpažįsta artimus žmones, pradeda suprasti daiktų pastovumą (kad daiktas nedingsta, net jei jo nemato).
Kaip lavinti ir žaisti kartu?
Šiame amžiuje vaikui svarbiausia - saugus ryšys su tėvais ir galimybė laisvai judėti bei tyrinėti aplinką.
- Knygelių skaitymas: pirmieji puslapiai. Rinkitės knygeles, skirtas patiems mažiausiems - kieto kartono lapais, medžiagines, kontrastingų spalvų ar su skirtingomis tekstūromis. Sėdėdamiesi kartu vartykite knygelę, rodykite paveikslėlius ir paprastais žodžiais įvardinkite, ką matote. Nesitikėkite ilgo susidomėjimo - skaitykite tol, kol vaikui įdomu.
- Kalba ir bendravimas: pokalbiai su mažyliu. Kiek įmanoma daugiau kalbėkite su vaiku - komentuokite savo veiksmus, pasakokite, ką matote aplinkui namuose ar lauke. Kalbėkite aiškiai, taisyklingai, šiek tiek lėčiau. Dainuokite paprastas daineles, sakykite trumpus eilėraštukus su pasikartojančiais garsais ar judesiais.
- Veidrodis: Pažaiskite prie veidrodžio - rodykite vaikui jo atspindį, įvardinkite kūno dalis, darykite juokingas grimasas, slėpkitės ir vėl pasirodykite. Tai padeda formuotis savęs suvokimui.
- Žaidimai pažinimui: „Kur dingo?“ Šiame amžiuje vaikai pradeda suprasti, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato. Lavinkite šį supratimą žaisdami slėpynių: parodykite ryškų žaislą, tada uždenkite jį skarele ar vystyklu ir linksmai klauskite „Kur dingo?“. Skatinkite vaiką ieškoti. Iš pradžių galite palikti dalį žaislo matomą.
- Pasaulio tyrinėjimas: leiskime judėti ir atrasti. Pati geriausia vieta kūdikiui lavintis - saugios grindys. Čia jis gali laisvai vartytis, suktis, bandyti šliaužti ar ropoti, stiprindamas raumenis ir koordinaciją.
- Mėtymas - tai mokymasis: Nepykite, jei vaikas nuolat mėto daiktus ant žemės. Tai svarbus etapas, kai jis tyrinėja daiktų savybes, traukos dėsnį. Tiesiog pasirūpinkite, kad mėtomi daiktai būtų saugūs ir nelūžtantys.
- „Lobių dėžė“: Ant grindų šalia kūdikio galite padėti neaukštą dėžutę ar krepšelį su keliais saugiais, skirtingų formų, dydžių ir tekstūrų daiktais. Leiskite jam pačiam juos pasiekti, išimti, tyrinėti. Geriau turėti kelias tokias dėžes su skirtingais daiktais ir jas kaitalioti, nei vieną didelę su daugybe žaislų.
- Sensoriniai žaidimai: saugios alternatyvos. Duokite paliesti skirtingus saugius paviršius - minkštą pledą, šiurkštesnį kilimą, vėsias grindis, šilkinę skarelę.
- Sensoriniai buteliukai: Į mažą plastikinį buteliuką įberkite ryžių, pupelių ar įpilkite vandens su blizgučiais ir labai gerai bei saugiai užsukite kamštelį. Leiskite vaikui jį vartyti, kratyti ir stebėti (tik su suaugusiųjų priežiūra!).
- Maudynės: Vandens žaidimai vonioje su keliais indeliais ar guminiais žaisliukais yra puiki sensorinė patirtis. Niekada nepalikite kūdikio vonioje be priežiūros nė sekundei!
- Pasiruošimas atsiskyrimui: „Ate-ate“ ritualas. Kiekvieną kartą išeidami iš kambario (net ir trumpam), atsisukite į vaiką, nusišypsokite ir pamojuokite sakydami „Ate, ate, aš tuoj grįšiu“. Taip vaikas pamažu pradės suprasti, kad jūs išeinate, bet visada sugrįžtate.
Lavinamieji žaidimai 6-12 mėn. mažyliui
Antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikiai visai nebepanašūs į bejėges būtybes, jie tampa judrūs, be galo smalsūs, kviečiantys savo tėvus kartu žaisti ir padėti pažinti pasaulį.
Stambioji motorika
Šį gyvenimo pusmetį kūdikiai dažniausiai jau puikiai ropoja, stojasi, bando žengti pirmuosius žingsnelius. Tačiau ne visi pradeda vaikščioti iki pirmojo gimtadienio. Nereikėtų vaiko spausti, stengtis, kad jis kuo anksčiau žengtų pirmąjį savarankišką žingsniuką. Tai nutiks tuomet, kai vaikutis bus pasiruošęs. Vedžiojant vaiką už rankyčių, jo neskatinate anksčiau pradėti vaikščioti.
O vaiko koordinaciją ir pusiausvyrą lavina savarankiškas vaikščiojimas laikantis už baldų, palei sieną, fiziškai kūną stiprina ilgi ropojimo atstumai su kliūtimis. O kol kūdikis dar neropoja, laikykite jį kuo dažniau ant grindų, žaisliukais skatinkite šliaužti į priekį.
Ropojantiems kūdikiams tinka:
- Įvairūs tuneliai, padaryti iš dėžių, patiesalų, panaudojus stalus, kėdes ir pan.
- Kelias su kliūtimis, kuriomis gali tapti pagalvėlės, dėžės, pakylos.
- Vaikščiojimas tarp kėdžių. Ant jų padėkite viliojančių žaisliukų, kurie skatins vaikščioti nuo vienos kėdės iki kitos.
- Palei sieną paskatinsite kūdikį vaikščioti, jei ant jos pakabinsite paveiksliukų. Skatinkite kūdikį palei sieną vaikščiotų į abi puses.
Smulkioji motorika
Maždaug iki 8 mėn. didžiausias dėmesys skiriamas pojūčiams: duodama daug liesti, čiupinėti, o jau nuo 8 mėn. reikalingi veiksmo žaislai, kuriuos galima dėlioti, traukti, spausti, verti, mesti, kišti.
Dėti, mesti, kišti: Kai tik pastebite, kad jūsų kūdikis sąmoningai dėlioja daiktus, neapsiribokite vienu žaislu šiems įgūdžiams lavinti. Įvairovė (skirtingo dydžio, tūrio, aukščio indai, skirtingai daiktai) greičiau padės ne tik geriau valdyti rankytes, bet ir skatins kognityvinę raidą.
Pavyzdžiui: druskinė ir riešutai (kaštonai), taupyklė ir centai, dėžutė su įvairaus dydžio skylėmis ir akmenėliai, batų dėžutė ir dangteliai, buteliukai ir stikliniai rutuliukai, pūkučiai, indelis ir karoliukai, kavos indelis ir stambūs šiaudeliai - trumpi ir ilgi, kibirėlis ir skaičiavimo pagaliukai (dar smulkesni).
Verti: Žaiskite su dideliu (tinka popierinis rankšluosčių laikiklis) ir mažu stovais. Verti galima įvairiausius žiedus (nuo kitų žaislų, užuolaidų), tualetinio popieriaus ritinėlius, plaukų suktukus, kramtukus.
Traukti, gniaužti, spausti: Leiskite paspausti TV mygtuką, arbatinuko, šviesos jungiklį ir pan. Pagaminkite dėžutę su virvutėmis. Gniaužyti galima kempines, sūrią tešlą.
Piešti: Išbandykite pirmuosius flomasterius (storus, lengvai nuplaunamus), kreidą.
Savojo aš pažinimas
Į žaidimus įtraukite veidrodį „savojo aš” pažinimui. Prieš veidrodį mojuokite, rodykite, šypsokitės, verkite. Laikant kūdikį ant rankų, artėkite prie veidrodžio, tolkite. Klauskite: „kur mama”, „kur vaiko vardas“?
9-12 mėn. puikus metas mokyti kūdikį kūno dalių. Pirmiausia jie išmoksta parodyti kojytes, rankytes, bambą (nes akivaizdžiai mato). Paskui ausytes, liežuvį. Dar vėliau - akytes, nosytę, burnytę. Kūno pažinimui praverčia lėlės, meškiukai.
Kalba
Plėskite vaiko pasyvųjį žodyną - tai žodžiai, kuriuos supranta, bet netaria (aktyvus - kuriuos ir taria). Kuo daugiau kūdikis supranta mūsų kalbos, tuo jis sumanesnis. Tad bendraukite, bendraukite, bendraukite! Neperdedant, nedaugžodžiaujant. Pasakokite aiškiai apie viską, ką veikiate ir darote. Dažnai prašyti atlikti paprastus veiksmus: nunešti (ropojant ar jau einant) šiukšlę, paduoti žinomą daiktą.
EQ - emocinis intelektas
Ugdyti EQ galima ir reikia nuo kūdikystės. Nuolat bendraujant įvardinkite jausmus: kai verkia: „tu pyksti, liūdi”, kai juokiasi - „tu juokiesi, tau patinka, linksma”. Žaiskite su emocijų veidukų kortelėmis.
Knygų pasaulis
6-12 mėn. laikotarpis yra langas, kai dideliu greičiu kūdikiai pradeda suvokti kalbą. Pasyvaus žodyno plėtimui idealu yra knygelių vartymas. Iki metų tinkamiausios knygelės su realistiškais paveikslėliais arba gražiai aiškiai nupieštais paveikslėliais, arba nuotraukomis, su vieno daikto ir aiškaus veiksmo pavaizdavimu.
Sensoriniai žaidimai
Sensoriniai itin svarbūs, nes kūdikiai informaciją renka būtent per pojūčius. Vaikui lengviausia įsisavinti daugelį sąvokų per kontrastus. Patirkite (tuo pačiu metu leidžiant paliesti du skirtingus daiktus): karšta - šalta, švelnu - šiurkštu, duria - neduria, šviesu - tamsu, rūgštu - saldu, kieta - minkšta, šlapia - sausa. Uostykite kartu gėles, prieskonius, vaisius, eteriniais aliejais prikvėpintus žaislus.
Tradiciniai lietuvių liaudies žaidinima
Vaikų ugdymo tradicijos šimtmečiais keliavo iš kartos į kartą ir pasiekė mūsų dienas. Ir anksčiau, ir dabar šeimai bei visuomenei svarbu, kad vaikai augtų sveiki, harmoningi žmonės. Psichologai teigia, kad asmenybės pagrindus suformuoja iki septynerių metų sukaupta vaiko emocinė patirtis, vertybinės nuostatos, santykiai su artimaisiais. Ypač svarbus mamos ir tėčio ryšys su mažyliu, laiduojantis vaiko psichinį saugumą ir darną.
Papročiai, lopšinės, žaidinimai, kita paveldėta mūsų tautos patirtis ir šiandien gali padėti suaugusiesiems bendrauti su vaikučiu, jį raminti, migdyti, žaisti, kartu skiepyti saugumo jausmą, ugdyti įvairias savybes: lavinti kalbą, klausą, ritmo pojūtį, koordinaciją, dėmesį ir t. t.
Lopšinės ir migdymas
Mūsų pramotės labai aiškiai suvokė, kad mažylį reikia paruošti miegui. Jei vaikelis neramus, verkia, blaškosi, o jį nekantri mama dar išbars - bus negerai, nes, pasak E.Brajinskienės, vaikai miegoti bijo: jiems atrodo, kad neatsikels, numirs. Vaikus migdydavo lopšiuose. Itin svarbios, funkcionalios ir jaukios migdymo priemonės yra lopšinės, atskleidžiančios intymų mamos ir kūdikio pasaulį. Laikytasi įsitikinimo, kad vaikas turi girdėti lopšines ir augti sūpuojamas, kitaip būsiąs be gailesčio, nejautrus, kietaširdis žmogus.
Lopšinėms būdingas žodžių bei melodijos paprastumas, improvizacija. Visuose regionuose žinomi tekstai, kuriuose į kūdikį kreipiamasi įvairiais augalų, paukščių, gėlių vardais, mažybiniais žodžiais „mažutis“, „drabnutis“, „dukrelė“, „meilutis sūnelis“. Taip pat jose atsiskleidžia mamos svajonės bei lūkesčiai.
Žaidinimai
Ir šiandien beveik kiekvienas mūsų žino žaidimą su vaiko pirštukais „Viru viru košę…“. Panašių užsiėmimų su mažyliais buvo ir yra įvairių. Tai nesudėtingi, trumpi kūrinėliai, turintys žaidimo ir dainos bruožų. Nuo žaidimų jie skiriasi tuo, kad vaikas dar žaidžia nesavarankiškai, o yra žaidinamas vyresniųjų. Dainuodami arba sekdami trumpą tekstą, suaugusieji atlieka tam tikrus judesius: myluoja, supa, kutena, žaidžia su mažylio rankutėmis, pirštais ir pan. Visa tai daroma norint numaldyti vaiką, jį prajuokinti, sukelti giedrą nuotaiką, lavinti dėmesį, mankštinti, grūdinti fizines galias, diegti pirmąsias žinias apie supantį pasaulį.
Dažniausiai šiose dainelėse veikia paukšteliai, gyvulėliai. Kartais ir patys mažieji tampa veikėjais: joja ant žirgelių į turgelį barankėlių pirkti, grūda, verda košelę, kepa bandeles ir pan. Visa tai stengiamasi išsakyti vaikui suprantama kalba. Žaidinimuose atskleidžiamas tarsi vaiko akimis matomas pasaulis.
Veiklos ir žaidimai vyresniems vaikams
Tėvai galvoja, kokius žaidimus vaikams sugalvoti, kuo juos užimti per gimtadienius. Galima supakuoti dovana į skirtingą popierių (daug sluoksnių). Vaikai susėda ratu, vedėjas įduoda dovaną pirmam vaikui ir šis stengiasi kuo greičiau išpakuoti. Vedėjas po tam tikro laiko sustabdo ir dovana keliauja kitam vaikui į rankas. Taip žaidžiama iki kol dovana būna išpakuota. Paskui vyksta šokiai pokiai, vedėjas išjungia muziką ir visi turi sustingti. Pajudėjęs iškrenta iš žaidimo.
Smagiausia aišku lauke švęsti gimtadienius ir žaisti žaidimus.
Žaidimai lauke
- „Twister“: Žaidėjai, sukdami rodyklę, išsuka spalvą, kurią turi paliesti ranka arba koja persipindami kūnais su kitais žaidėjais.
- Milžiniškas „Jenga“: Iš medinių lentų reikia supjaustyti kalades ir statyti bokštą. Žaidimo eigoje kiekvienas žaidėjas paeiliui traukia po vieną kaladę ir stengiasi nenuversti vis nestabiliau stovinčio bokšto.
- Boulingas: Nudažykite dešimt plastikinių butelių baltos spalvos dažais ir žaiskite boulingą savo namo galiniame kieme! Boulingo kamuolį puikiai atstos paprastas teniso kamuoliukas.
- „Mesk žiedą“: Iš storokos medžio lentos išpjaukite didelį apskritimą ir jame išgręžkite penkias skyles. Kiekvienoje jų pritvirtinkite storus medinius pagalius (stiebus). Iš storos virvės pagaminkite žiedus. Šis žaidimas lavina stambiąją motoriką, gerina rankų-akių koordinaciją.