Nėštumas - ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčių. Norint užtikrinti sveiką nėštumo eigą ir tinkamą kūdikio vystymąsi, svarbu suprasti, kokie pokyčiai vyksta moters organizme. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius gimdos pokyčius nėštumo metu, jų priežastis ir galimus simptomus, taip pat pateiksime patarimų, kaip palengvinti diskomfortą ir pasirūpinti savimi bei savo kūdikiu.
Pirmieji nėštumo požymiai ir būtini tyrimai
Vos tik įtarus nėštumą, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai atliks reikiamus tyrimus ir aptars jų rezultatus. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos.
Nėštumo pradžioje svarbu pradėti vartoti folio rūgštį, kuri padeda užtikrinti tinkamą vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi. Po dviejų savaičių gydytojas išduos nėščiosios kortelę, kurioje bus žymimi visi svarbūs duomenys apie nėštumą. Šį dokumentą rekomenduojama turėti su savimi, kad prireikus pagalbos, medikai žinotų apie nėštumą.
Vitaminų vartojimas nėštumo metu turėtų būti aptartas su specialistu. Paprastai jie rekomenduojami tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba moters mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus, užtikrinant pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra ir ieškoma chromosominių genetinių ligų žymenų. Svarbus rodmuo - sprando raukšlės matmuo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie gimdos didėjimą nėštumo metu
Dažniausi nėštumo simptomai ir jų priežastys
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali sukelti įvairius simptomus. Štai keletas dažniausių:
- Rytinis pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys nėra tiksliai išaiškintos, tačiau manoma, kad juos gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas: Krūtys gali tapti jautresnės ir pabrinkusios dėl hormonų pokyčių.
- Dusulys, greitas nuovargis ir mieguistumas: Šiuos pojūčius gali sukelti padidėjęs progesterono lygis.
- Nuotaikos pokyčiai: Hormonų svyravimai gali lemti nuotaikos svyravimus ir padidėjusį jautrumą.
- Dažnas šlapinimasis: Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl gali padažnėti šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas: Šiuos simptomus gali sukelti hormonų pokyčiai ir spaudimas į kraujagysles bei žarnyną.
Vaisiaus vystymasis nėštumo metu
Nėštumas - tai stebuklingas procesas, kurio metu iš vienos apvaisintos kiaušialąstės išsivysto naujas žmogus. Štai kaip tai vyksta:
- Apvaisinimas: Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota informacija apie būsimo vaiko lytį, akių spalvą ir kitas savybes.
- Dalijimasis ir kelionė į gimdą: Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Penkias dienas ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą, kur įsitvirtina gimdos gleivinėje.
- Širdies plakimas ir organų formavimasis: Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
- Judėjimas ir pojūčiai: Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas vaisiaus smegenų raidai. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą.
- Organų vystymasis ir pojūčių formavimasis: 9-12-oje savaitę mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.
Nėštumo trimestrai ir būdingi pokyčiai
Nėštumas skirstomas į tris trimestrus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais pokyčiais ir iššūkiais.
Pirmasis trimestras (1-13 savaitės)
Šiuo laikotarpiu vyksta intensyvus vaisiaus organų formavimasis, todėl jis yra pats pažeidžiamiausias. Besilaukianti mama gali jausti nerimą, nepasitikėjimą, pykinimą, nuovargį ir kitus nemalonius simptomus. Svarbu rūpintis savimi, vengti streso ir tinkamai maitintis.
Po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja, todėl daugelis moterų jaučiasi ramiau ir saugiau.
Taip pat skaitykite: Gimdos transformacijos
Antrasis trimestras (14-27 savaitės)
Šis laikotarpis dažnai vadinamas "auksiniu", nes dauguma moterų jaučiasi geriausiai. Pykinimas ir nuovargis paprastai praeina, atsiranda daugiau energijos. Pradeda matytis pilvelis, o apie 20 savaitę mama gali pajusti pirmuosius vaisiaus judesius.
Svarbu stebėti svorio prieaugį, nes šiame etape lengva priaugti per daug kilogramų. Rekomenduojamas svorio prieaugis iki gimdymo yra apie 13-15 kilogramų.
18-20 savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė ir vidaus organai.
Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)
Šiuo laikotarpiu vaisius sparčiai auga ir ruošiasi gimti. Mama gali jausti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, nugaros skausmus, dusulį ir kitus nepatogumus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę.
Svarbu stebėti vaisiaus judesius, nes jie rodo jo būklę. Jei judesiai susilpnėja arba išnyksta, būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie gimdos pokyčius nėštumo metu
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti.
Gimdos pokyčiai nėštumo metu
Gimda nėštumo metu patiria didžiulius pokyčius, kad galėtų auginti ir apsaugoti vaisių.
- Dydis ir svoris: Negimdžiusios moters gimda yra kriaušės dydžio ir sveria apie 70 gramų. Nėštumo pabaigoje ji padidėja iki arbūzo dydžio ir sveria apie 1 kilogramą.
- Forma: Gimda tampa apvalesnė ir elastingesnė.
- Padėtis: Auganti gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną.
- Susitraukimai: Nėštumo metu gimda gali susitraukinėti nereguliariai ir neskausmingai. Tai vadinami paruošiamieji sąrėmiai, kurie padeda gimdai pasiruošti gimdymui.
Galimi nėštumo metu pasireiškiantys negalavimai ir komplikacijos
Nėštumas gali būti susijęs su įvairiais negalavimais ir komplikacijomis, kurių svarbu žinoti ir laiku kreiptis į gydytoją. Štai keletas iš jų:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus. Sunkus NPV gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir kitas komplikacijas.
- Preeklampsija: Rimta nėštumo komplikacija, pasireiškianti aukštu kraujo spaudimu ir gali sukelti pilvo skausmą, galvos skausmą, regos sutrikimus ir kitas komplikacijas.
- Negimdinis nėštumas: Būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių.
- Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas, įvykęs iki 37 nėštumo savaitės.
- Kraujavimas iš makšties: Bet koks kraujavimas iš makšties nėštumo metu reikalauja kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėję vaisiaus judesiai: Jei vaisiaus judesiai susilpnėja arba išnyksta, būtina kreiptis į gydytoją.
Patarimai, kaip palengvinti nėštumo metu pasireiškiančius simptomus
Nėštumo metu svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu. Štai keletas patarimų, kaip palengvinti nėštumo metu pasireiškiančius simptomus:
- Pykinimas ir vėmimas: Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai. Venkite aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Gerti pakankamai skysčių.
- Nugaros skausmas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Reguliariai mankštintis.
- Kojų tinimas: Judėti, pasivaikščioti, plaukioti, mankštintis. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Vidurių užkietėjimas: Vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (vaisiai, daržovės, kruopos). Gerti pakankamai skysčių.
- Mėšlungis: Stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį. Vartoti daugiau kalio, natrio, magnio ir kalcio turinčių produktų.
- Dantenų kraujavimas: Rūpintis burnos higiena, valyti dantis švelniu šepetėliu ir naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
- Strijos: Naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
- Makšties išskyros: Nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudoti specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
Svarbi informacija apie nėštumo metu vykstančius pokyčius
- Avalynės dydis: Nėštumo metu gali padidėti pėdos dydis dėl priaugto svorio ir hormonų poveikio.
- Svorio prieaugis: Po gimdymo moters svoris vidutiniškai padidėja nuo 1 iki 2 kg.
- Vaginaliniai pokyčiai: Po gimdymo vagina susitraukia, tačiau daugumai moterų platesnė vagina išlieka visam laikui.
- Šlapinimosi problemos: Gimdymas gali padidinti tikimybę, kad moterį ištiks šlapimo nelaikymo ar šlapimo pūslės kontrolės problema.
- Krūtų pokyčiai: Nėštumo metu ir po jo moterų krūtys patiria pokyčių, padidėja, tačiau po žindymo gali nukarti.
- Mažesnė krūties vėžio rizika: Maitinimas krūtimi mažina tikimybę, kad moteris susirgs krūties vėžiu.
- Diabetas: Po gimdymo maždaug pusei motinų, kurias kankino gestacinis diabetas, vėliau gyvenime išsivysto II tipo diabetas.
- Seksualinis potraukis: Po gimdymo neretai prireikia maždaug vienerių metų, kad seksualinis potraukis grįžtų prie ankstesnio lygio.
- Pilvo raumenų prasiskyrimas: Po gimdymo nuo trečdalio iki dviejų trečdalių moterų daugiau ar mažiau prasiskyrę pilvo raumenys išlieka.