Globalizacijos amžiuje, kai žmonės vis dažniau migruoja ir kuria gyvenimus už gimtųjų šalių ribų, lietuvybės išsaugojimas išeivijoje tampa itin aktualiu klausimu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip lietuviai, gimę ir augę užsienyje, puoselėja savo tautinę tapatybę, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokios priemonės padeda išlaikyti ryšį su Lietuva.
Lietuvių išeivijos statistika ir tendencijos
Nėra lengva tiksliai nustatyti, kiek lietuvių gyvena užsienyje, tačiau manoma, kad jų skaičius siekia apie vieną milijoną. Viešoji statistika rodo, kad vien nuo 1990-ųjų dėl emigracijos Lietuva neteko per 700 tūkst. gyventojų. Ši emigracijos banga, vadinama trečiąja, išskirtinė dėl ekonominių priežasčių, kurios paskatino daugybę lietuvių ieškoti geresnio gyvenimo svetur.
Visuomenėje pastebimos tendencijos kelia nerimą. Emigrantai teigia, kad net apie 90 proc. ekonominių emigrantų vaikų jau nekalba lietuviškai. Taip pat ryškėja tendencija, kad ilgam apsistoję svetur, ypač anglakalbėse šalyse, lietuviai keičia lietuviškus asmenvardžius į angliškas versijas.
Kalba ir tapatybė: išeivijos kartų skirtumai
2015 m. Vilniaus universiteto išleistoje monografijoje „Emigrantai: kalba ir tapatybė“ analizuotas įvairių kartų lietuvių emigrantų kalbinis elgesys ir kalbos bei tapatybės sąsajos. Tyrimas atskleidė didelius skirtumus tarp kartų:
- Pirmoji karta: Šios kartos išeiviams lietuvių kalba yra duotybė, išmokta iš tėvų, nes jie gimė ir augo Lietuvoje. Jie visi 100 proc. supranta lietuviškai, didžioji dalis geba kalbėti ir skaityti, o 93 proc. nerašo be problemų.
- Antroji karta: Šios kartos emigrantai gimė jau ne Lietuvoje. 6 proc. jų visai nesupranta lietuviškai.
- Trečioji karta: Tai lietuvių senelių anūkai, gimę užsienyje. Net 27 proc. jų visai nesupranta lietuviškai, o jų kalbėjimo, skaitymo ir rašymo gebėjimai yra dar menkesni.
Įdomu tai, kad bendruomenių susibūrimuose kalbą jie vartoja netgi dažniau negu namuose. Monografijos autoriai daro prielaidą, kad bendruomenių susirinkimai yra ta vieta, kuri padeda jau ne Lietuvoje gimusiems apklaustiesiems išlaikyti lietuvių kalbos gyvybingumą.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Trečioji išeivių banga yra nevienalytė. Šio laikotarpio išeiviai kuriasi ten, kur lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų nėra daug arba visai nėra, todėl šalia nėra lietuvių bendruomenės, o jei ir yra, trečiosios bangos emigrantai mažiau dalyvauja bendruomenės gyvenime. Be to, jų vaikai dar tik auga, dar nesukūrę šeimų.
Iššūkiai ir grėsmės lietuvybei išeivijoje
Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad globalizacija kelia daug iššūkių lietuvių kalbai. Tai ir kalbinės motyvacijos stoka, neišspręstas kalbos vartojimas informacinių technologijų srityje, kitų kalbų įtaka, lietuvių kalbos prestižo nuvertinimas. Komisijos vadovo nuomone, būtent laikmetis lemia, kad visi kalbos vystymosi procesai, kurie yra čia, yra ir išeivijoje.
Pasak VLKK pirmininko A. Antanaičio, išeivija deklaruoja, kad yra Lietuvos atstovai pasaulyje, kad Lietuva ir jos kultūra jiems labai brangi, bet tai reikia įrodyti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Nes patirtis, teigia jis, dabar iš tiesų yra gana liūdna. „Seniau būdavo nutautėjama per tris kartas - jau ketvirtoji sunkiai kalbėdavo lietuviškai. O dabar pastebime siaubingą dalyką - virsta kitakalbiais jau pirmoji išvykusiųjų karta“, - apgailestauja jis. Taigi, anot Komisijos pirmininko, gyvendami svetur nustoja lietuviškai kalbėti tie, kurie iš Lietuvos išvažiavo būdami vaikai ir mokėdami gimtąją kalbą. Tai rodo, kad situacija iš tiesų yra grėsminga.
Priemonės lietuvybės išsaugojimui išeivijoje
Nepaisant iššūkių, lietuviai išeivijoje aktyviai stengiasi išsaugoti savo tautinę tapatybę ir perduoti ją ateities kartoms. Tam naudojamos įvairios priemonės:
- Lituanistinis švietimas: Vienas iš svarbiausių dalykų yra lituanistinis švietimas. Pasaulyje egzistuoja apie 230 lituanistinių mokyklų, kurias lanko apie septynis tūkstančius vaikų. Nors tai nedidelis procentas, tačiau šios mokyklos atlieka svarbų vaidmenį ugdant vaikų lietuvišką tapatybę.
- Virtualios lituanistinės mokyklos: VLKK planuose numatyta virtuali mokykla užsienio lietuviams, kurioje pamokos vyktų realiu laiku. Ši mokykla ateityje turėtų tapti Lietuvos švietimo sistemos dalimi.
- Lituanistiniai kursai ir stovyklos: Lietuvoje reikėtų skatinti lituanistinius kursus, stovyklas užsienio lietuvių vaikams, kad visi norintys patektų už simbolinį mokestį. VLKK vadovas nemano, kad Lietuva turėtų finansuoti 100 procentų, bet lėšų trūkumas neturėtų būti priežastis nepatekti į Lietuvą.
- Bendruomenių aktyvumas: Siekiant išsaugoti lietuvių kalbos įgūdžius ir tapatybę nepamainomas yra pačių bendruomenių aktyvumas. Lietuvoje įgyvendinama daug programų, organizuojama daug renginių, skirtų viso pasaulio lietuviams.
- Lietuvių kalbos dienos: Kalbos komisija jau ketvirtus metus nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios organizuoja Lietuvių kalbos dienas. Kasmet vyksta apie trys tūkstančiai renginių Lietuvoje ir išeivijoje.
- Šeimos vaidmuo: Tėvai turi didelę įtaką savo vaikų kalbinėms nuostatoms ir elgesiui. Svarbu, kad tėvai suprastų ankstyvosios dvikalbystės specifiką ir jos naudą, vertintų lietuvių kalbą ir matytų prasmę perduoti ją savo vaikams.
Lietuva ir išeivija: bendradarbiavimo svarba
Išeivijos vaidmuo šiandienos ir ateities Lietuvai yra nepaprastai svarbus. Kaip buvo svarbus ir tarpukario, ir okupuotai Lietuvai. Išeivija palaikė Lietuvos laisvės siekį, aukojosi ir tikėjo laisve!
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Lietuvoje demografinė situacija yra prasta - gyventojų kasmet vis mažėja. Išeivija yra kad ir nedidelis, bet mūsų genofondo šaltinėlis. Grįžtančių šiuo metu yra, ir taip svarbu, kad tas šaltinėlis neužaktų. Reikia turėti vilties, kad, Lietuvai visiškai susilyginus su ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis, tas grįžimas bus masiškesnis.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
tags: #iseivijoje #gime #lietuviai #statistika