Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Neretai nėščiosios skundžiasi galvos svaigimu, rankų tirpimu ir galvos skausmais. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šių simptomų priežastis 38 nėštumo savaitę ir ką daryti, kad palengvintumėte savo būklę.
Galimos galvos skausmo priežastys 38 nėštumo savaitę
Skausmas galvos priekyje, užpakalinėje galvos dalyje, viršugalvyje, galvos kairiojoje pusėje - kiekvienas jų gali liudyti apie skirtingą negalavimą. Taip pat savaiminiai, ne ligos sukeliami skausmai nustatomi pagal jų vietą, tipą ir sunkumo laipsnį. Norėdamas nustatyti galvos skausmo priežastį, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę. Jam dažnai pavyksta teisingai nustatyti diagnozę pagal paciento aprašytą skausmą ir jo vietą.
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje yra didžiausią nerimą kelianti skausmo vieta. Nors skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei.
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje dažnai būna susijęs su hipertenzija. Tokio tipo skausmą pacientai aprašo kaip nepaliaujamą, dilgčiojantį, pulsuojantį. Paprastai atsiranda ryte - tada kraujospūdis yra aukščiausias. Be skausmo gali pasireikšti spengimas ausyse, rausti veidas, rodytis dėmelės prieš akis, svaigti galva, pykinti. Patiriant tokių simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu arba bendrosios praktikos gydytoju.
Subarachnoidinis kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia smegenų arterijos plyšimas, nustatomas pagal stiprų skausmą užpakalinėje galvos dalyje, pakaušio ir sprando srityje. Skausmas atsiranda netikėtai, pulsuoja ir didėja. Skausmą lydi fotofobija, pykinimas, vėmimas. Galimas epilepsijos priepuolis, sąmonės ir nuovokos praradimas ir net mirtis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas
Stiprus skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti meningito požymis. Kitiems meningito simptomams priskiriamas sprando sąstingis, aukšta tempratūra, raumenų ir sąnarių skausmai, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, o kraštutiniais atvejais - sąmonės sutrikimai. Ligos gydymas yra farmakologinis ir priklauso nuo to, ar ji buvo sukelta bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų.
Pakaušio neuralgija - tai kita liga, kurią galima nustatyti pagal skausmą užpakalinėje galvos dalyje. Skausmas dažniausiai atsiranda pažeidus kaklinę stuburo dalį arba esant šios vietos degeneracijai, dėl kurios buvo užspaustas pakaušio nervas, einantis nuo sprando link kaukolės skliauto. Ligą gali sukelti nuolatinis stresas, lėtinė sprando raumenų įtampa, gumbas ant pakaušio. Skausmas paprastai atsiranda vienoje sprando pusėje ir plinta į kaktą.
Skausmas užpakalinės galvos dalies kairėje arba dešinėje pusėje gali būti susijęs su ausies arba danties infekcija. Tokio tipo skausmas neturėtų kelti nerimo: išgydžius infekciją, dings ir skausmas.
Skausmas galvos priekyje
Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje. Be galvos skausmo, migrenai yra būdingi šie simptomai: fotofobija, pykinimas, vėmimas, silpnas regėjimas. Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų.
Labai stiprus ir pulsuojantis skausmas galvos priekyje yra būdingas klasteriniam galvos skausmui. Tai ypač stiprus galvos skausmas, bet, laimei, jis pasitaiko gana retai. Daugeliu atvejų atsiranda vienoje smilkinio arba akiduobės pusėje. Pacientai aprašo šį skausmą kaip veriantį, gręžiantį, dilgčiojantį, deginantį. Paprastai atsiranda netikėtai. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki dviejų valandų. Tokie priepuoliai pasireiškia kelis kartus per parą ir gali tęstis kelias savaites. Jie atsiranda periodiškai - dažniausiai du kartus per metus. Stiprus galvos skausmas sugrįžta tuo pačiu dienos metu ir metų laiku. Skausmą lydi akių hiperemija ir ašarojimas, vokų pabrinkimas, nosies užgulimas, miozė (akie vyzdžio sisitraukimas) skausmo pusėje. Klasterinio skausmo priežastis nežinoma, o gydymą turi stebėti specialistas.
Taip pat skaitykite: Auklėjimo klaidos
Skausmas viršugalvyje
Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų. Pleištinio sinuso uždegimą galima nustatyti ne tik pagal viršugalvio skausmą, kuris yra labai intensyvus ir stiprėja pasilenkiant, bet ir pagal bendrą silpnumą, nuovargį, temperatūrą. Negydomas gali sukelti meningitą, regos nervo, kaverninio sinuso uždegimą ir uoslės sutrikimų.
Galvos skausmas smilkiniuose
Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis. Gali tęstis kelias dienas, o kraštutiniais atvejais net kelis mėnesius. Skausmą lydi galvos spaudimas. Vėmimas ir pykinimas pasireiška labai retai. Skausmas labiau vargina dėl pastovumo nei dėl intensyvumo.
Galvos svaigimas nėštumo metu
Turbūt nerastume žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų pajutęs galvos svaigimo. Gydytojų teigimu, galva gali svaigti dėl daugelio priežasčių, svaigimas net gali būti sunkios ligos pradžia. Kalbame ne apie tą, kurį sukelia stipri meilė ar didžiulė laimė. Kada reikėtų sunerimti?
Periferinis galvos svaigimas
Gydytojai tai vadina gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu ir teigia, kad jis būdingas 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu. Jis atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų, kuriuos gali sukelti patirta galvos ar kaklo trauma, insultas, išsėtinė sklerozė, vidurinės ausies uždegimas ir t. t. Svaigimas įprastai pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir nesukelia klausos sutrikimų, dažniausiai praeina savaime. Jei galvos svaigimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar tai gerybinis svaigimas, ar jį sukėlė smegenų pažeidimai, tarkime, Menjero liga ir kt. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį. Galbūt vartojate netinkamus vaistus, kurie taip pat gali paskatinti galvos svaigimą.
Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo
Jis atsiranda dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant. Šį galvos svaigimą gali išprovokuoti staiga sumažėjęs kraujospūdis, stiprus skausmas, tarkime, susižeidus, lūžus kaului, - taip organizmas apsaugo nuo nepakeliamo skausmo. Dažniausiai trumpam netenkama sąmonės ilgai būnant saulėje, tvankioje ir karštoje patalpoje, ištikus nerviniam šokui, patyrus didelį stresą. Apalpusįjį reikia paguldyti ant nugaros (negalima dėti pagalvės), jo galva turi būti šiek tiek nuleista, o kojos pakeltos. Atlaisvinkite kvėpavimo takus spaudžiančius drabužius, apšlakstykite veidą vėsiu vandeniu, paplekšnokite delnais per skruostus ar uždėkite ant kaktos vėsų kompresą. Jeigu apalpimo priežastis nukritęs kraujospūdis, duokite atsigerti stiprios kavos, ko nors sūraus (pavyzdžiui, pomidorų sulčių su druska) - druska sulaiko vandenį ir didina kraujospūdį. Būklei negerėjant, reikėtų kreiptis į medikus.
Taip pat skaitykite: Nelaiko galvos 3 mėnesių kūdikis: priežastys ir sprendimai
Navikai
Pasak gydytojų, vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt. Jeigu šie požymiai kartojasi jau kurį laiką, būtina pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju. Paprastai, be kitos apžiūros ir tyrimų, atliekama smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Jei kartą susvaigo galva ar supykino, nepanikuokite, nes šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį. Jei svaigimas kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju.
Orų permainos
Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tačiau gali pabloginti savijautą, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Daugeliui paūmėja lėtinės ligos, senos traumos, ima sukti sąnarius. Ypač galvos svaigimas ir mieguistumas pasireiškia keičiantis slėgiui. Pavyzdžiui, staiga smarkiai atšilus orams, plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis. Smegenys ir kiti organai prasčiau pasisavina deguonį, kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Dėl to jaučiamės pavargę ir nedarbingi. Įsivyravę karšti orai gali sukelti migrenos ar astmos priepuolį, galvos skausmus, sutrikdyti širdies ritmą. Jeigu galva svaigsta dėl oro permainų, stenkitės laikytis režimo, nepervargti. Ypač padeda lengva mankšta, kontrastinis dušas (gerina kraujotaką). Keičiantis slėgiui, susidūrus šilto ir šalto oro masėms, susiformavusios oro slėgio bangos skatina nuotaikų kaitą. Tomis dienomis geriau nesiimti rimtų darbų ir nespręsti svarbių reikalų, nes toks oras labai trukdo blaiviai mąstyti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą. Staiga kintantis slėgis, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač stipriai veikia smegenų kraujotaką. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, svaigti galva, tirpti galūnės, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomai.
Migrena
Kaip vieną dažnesnių galvos svaigimo priežasčių medikai įvardija migreną. Ji dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais, kurie gali trukti iki 20 minučių. Ištikus migrenos priepuoliui, įprastai skauda vieną galvos pusę, pykina. Ir tai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių parų. Dažniausiai migrena būna paveldėta. Jeigu migrenos priepuolis prasidėjo pirmąsyk, geriausiai pamiegoti, užtemdyti langus, nes šviesa dirgina. Jeigu labai pykina, galima užvalgyti ko nors lengvo - sumažina šleikštulį. Migrenos priepuolių profilaktika - dienos režimas (svarbu pakankamai išsimiegoti, bet nepersimiegoti, nepervargti), kasdienė mankšta gerina smegenų kraujotaką. Taip pat veiksmingi masažai, akupunktūra. Reikėtų vengti šokolado, kakavos, riešutų, brandinto sūrio, raudonojo vyno, alaus, citrusinių vaisių sulčių, kofeino turinčių ir gazuotų gėrimų, nes jie sukelia migreną. Pasak natūropatų, šią ligą įmanoma palengvinti taikant kompleksinį gydymą: homeopatiją, detoksikacines procedūras, kvėpavimo terapiją ir keičiant mitybą. Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Paprastai atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcinės ligos, lėtiniai uždegimai.
Anemija
Vienas anemijos simptomų - galvos svaigimas, greta kurio neretai jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmai be priežasties, tirpstančios ir šąlančios galūnės. Mažakraujystė - tai organizmui pavojinga geležies trūkumo pasekmė. Ypač ji pavojinga per nėštumą, nes geležies stoka gali sukelti persileidimą, raumenų funkcijos, miego ir elgsenos sutrikimus, net depresiją. Nenumokite ranka ir pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu ėmė dažnai svaigti galva, be priežasties tapote dirglūs, sunku susikaupti, mokytis ir dirbti, jaučiate bendrą silpnumą ir nuovargį, padažnėjo pulsas, nusilpo raumenys, pakito uoslės ir skonio receptoriai, pykina arba norisi valgyti aštraus, pikantiško ar rūgštaus maisto. Taip pat gali svaigti galva arba ją skaudėti, tirpti ir šalti galūnės. Anemija išduoda ir išbalusi oda, dažnai kylantys spuogai, votys ir nusilpęs imunitetas. Reikėtų ištirti kraują. Geležies gali trūkti, jei dažnai laikotės dietų, valgote nevisavertį maistą, aktyviai sportuojate, gausiai kraujuojate per mėnesines, rūkote, laukiatės arba maitinate krūtimi, sergate skrandžio ar kitomis virškinimo trakto ligomis, dažnai vartojate virškinimą gerinančių ar skrandžio sulčių rūgštingumą mažinančių vaistų.
Išsėtinė sklerozė
Anot gydytojų, ši liga paprastai vystosi lėtai, retai kada greitai progresuoja. Kartais būna tokia lengva, kad žmogus visą gyvenimą nugyvena net neįtardamas ja sergąs. Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai yra panašūs į kitų ligų, todėl žmonės dažnai į juos nekreipia dėmesio arba palaiko pervargimu, išsekimu. Išsėtinei sklerozei būdinga nuovargis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas (eisena tampa netvirta), vienos ar daugiau galūnių silpnumas, tirpumas, sutrikęs regėjimas, nevalingi akių judesiai, vienos akies skausmas. Taip pat gali padažnėti šlapinimasis, drebėti galūnės, susilpnėti seksualiniai pojūčiai, klausa, atsirasti ūžimas ausyse ir kt. Ypač šie simptomai išryškėja po fizinės veiklos ar karštos vonios. Anot gydytojų, sergant išsėtine skleroze, vargina reguliariai pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, ypač pavasarį ir rudenį. Paskui ligos simptomai vėl susilpnėja arba visai išnyksta. Žmogus mano, kad yra sveikas, bet po kiekvieno priepuolio atsiranda vis daugiau pažeidimų. Ilgainiui būklė blogėja: sergančiajam darosi sunku ne tik vaikščioti, bet ir apsirengti. Specialistų teigimu, išsėtinė sklerozė - labai klastinga, progresuojanti lėtinė ir nepagydoma centrinės nervų sistemos liga, kuria susirgęs žmogus tampa neįgalus. Taigi, jei vargina minėti simptomai, šeimoje yra sirgusiųjų išsėtine skleroze, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.
Rankų tirpimas nėštumo metu
Jeigu rankos tirpsta jas laikant vienoje padėtyje arba miegant buvo pasirinkta netinkama poza ir taip užsispaudė nervai - tai laikina ir lengvai praeina, tačiau vertėtų sunerimti, kai tirpimas ilgalaikis.
Vitamino B trūkumas
Jį išduoda vis tirpstančios galūnės, pasikartojantys raumenų skausmai, tvinkčiojimas. Paprastas kraujo tyrimas gali jums padėti išsiaiškinti ar jūsų organizmui trūksta vitamino B - jo atsargas galite papildyti pakoregavę mitybą. Į mitybos racioną įtraukite patiekalus iš galvijų kepenų, taip pat - sardines, austres, tuną ir varškę. Tik svarbu atsiminti, kad šiuose produktuose esantis vitaminas B, ilgai juos verdant, troškinant ir/ar laikant aukštoje temperatūroje, praranda savo vertę.
Kalcio trūkumas
Kalcis - svarbiausias mineralas, gyvybiškai svarbus visoms organizmo funkcijoms. Be šio mineralo raumenys negalėtų susitraukinėti, kraujas nekrešėtų, nervų sistema neperduotų informacijos. Jei valgiaraštyje gausu maisto produktų, kuriuose apstu sočiųjų riebalų, augalinės kilmės baltymų, rafinuotų miltų ir cukraus, veikiausiai jums stinga kalcio. Net ir tuo atveju, jei valgote daug šviežių vaisių ir daržovių, tikriausiai kalcio negaunate tiek, kiek reikia jūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikantis kalcio trūkumo simptomas - tirpstančios galūnės. Norint padidinti kalcio atsargas organizme, reiktų vartoti produktų, turinčių daug kalcio: pieną, varškę, sūrį, jogurtą, vaisius, grūdinius produktus, taip pat gerti apelsinų sultis.
Cukrinis diabetas
Vienas iš šios ligos simptomų - tirpstančios galūnės. Diabetas - tai anksčiau ar vėliau užankančios arterijos.
Kitos galimos priežastys 38 nėštumo savaitę
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Lengvas, vidutinis arba sunkus.
- Hipertenzija: Lengva preeklampsija, sunki preeklampsija, eklampsija.
- Negimdinis nėštumas: Fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
- Virškinimo problemos: Meteorizmas, dirgliosios žarnos sindromas, gastritas.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių.
- Priešlaikinis gimdymas: Iki 22 sav. arba 22-37 sav.
Kaip elgtis?
- Vaisiaus judesių stebėjimas: Nuo 18-20 sav. iki 30 sav. ir nuo 30-31 sav. Per 12 val. iki 37 sav.
- Gimdos susitraukimai: Nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio.
- Kraujavimas: Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėję vaisiaus judesiai: Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Buvimas saulėje nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Perkaitimas nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Plaukiojimas baseine nėštumo metu
Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę.
Miego sutrikimai nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.