Gaktos skausmas nėštumo metu yra dažna problema, kuri gali sukelti diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime gaktos simfizės disfunkcijos (GSD) priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Taip pat panagrinėsime, kaip ši būklė gali paveikti kasdienį gyvenimą ir kokios yra prevencinės priemonės.
Kas yra gaktos simfizės disfunkcija?
Gaktos simfizės disfunkcija (GSD) - tai būklė, kai gaktos simfizė, jungianti abu dubens kaulus priekyje, tampa skausminga ar nestabili. Tai gali būti dėl per didelio judrumo, uždegimo ar spaudimo. Gaktos simfizė yra kremzlinė jungtis, kuri paprastai yra stabili, tačiau tam tikromis sąlygomis, ypač nėštumo metu, ji gali tapti laisvesnė ar pažeista, sukeldama skausmą ir diskomfortą.
Gaktos simfizės disfunkcijos paplitimas
Pasaulyje gaktos simfizės disfunkcija laikoma dažna problema tarp nėščių moterų - manoma, kad apie 20-30 % jų patiria tam tikro laipsnio dubens ar gaktos skausmą. Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, tačiau ginekologai ir kineziterapeutai dažnai susiduria su šia būkle.
Gaktos simfizės disfunkcijos priežastys ir rizikos veiksniai
Nors gaktos simfizės disfunkcija nėra gyvybei pavojinga, ji gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, vaikščiojimą ar net miegą. Gaktos simfizės disfunkcija dažniausiai išsivysto dėl mechaninių, hormoninių ar trauminių veiksnių, kurie veikia gaktos simfizės stabilumą.
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo metu hormonas relaksinas atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, įskaitant gaktos simfizę, kad dubuo pasiruoštų gimdymui. “Kad kūdikiui būtų lengviau gimti, hormonas relaksinas atpalaiduoja dubens raiščius. Tačiau jie gali atsipalaiduoti per daug, sukeldami dubens judesius, ypač jei dubenį veikia svoris. Gydymas: Deja, nėštumo metu negydomas, nes jį sukelia hormonai. SKausmas išnyksta pagimdžius. Būtina rūpestinga priežiūra, kad nepablogėtų.”
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymo būdai: plaukų slinkimas po gimdymo
Mechaninis spaudimas ir augantis vaisius
Didėjanti gimda nuolat didina spaudimą dubens sričiai. Sunkesnis vaisius daugiau spaudžia gaktikaulio zoną. Padidėjęs amniono skysčio kiekis (polihidramnionas) didina tempimą. Kūdikiui leidžiantis žemyn prieš gimdymą, dažnai sustiprėja gaktikaulio skausmai. Be to, netaisyklinga laikysena ar ilgas stovėjimas taip pat gali išprovokuoti skausmus šioje srityje.
Kitos priežastys ir rizikos veiksniai
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas.
- Natūralūs fiziologiniai pokyčiai.
- Netinkama pratimų atlikimo technika.
- Nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas.
- Nepilnavertiškas atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui.
- Gretutinės ligos.
- Kalcio trūkumas: Pagrindinė simfizito priežastis nėštumo metu vadinama kalcio trūkumu (kartais siejama ir su vitamino D trūkumu). Augančiam vaisiui daug kalcio reikia formuojantis skeletui, augant, aktyvinant endokrinines liaukas. Jei su maistu tiekiamo kalcio nepakanka (arba jis prastai pasisavinamas), kūdikis reikiamą mineralą pasiims iš mamos organizmo.
- Daugybinis gimdymas: Ankstesnis nėštumas, net jei nebuvo simfizito simptomų, gali sukelti tam tikrą kaulų deformaciją ir susilpninti raiščius.
- Priešnėštuminės priežastys: Fiziologiniai ar anatominiai sąnarių ir raiščių sandaros ypatumai, kurie gali būti genetikos pasekmėmis arba buvusių ligų, uždegimų pasekmės. Taip pat per daug aktyvus sportas gali sukelti atsiskyrimą. Lėtinės ligos, kurios susijusios su jonų apykaita.
- Stuburo problemos: Stuburas tiesiogiai susijęs su simfizitu. Dažnu atveju turintys simfitą turi problemų su laikysena arba dubens kaulų padėtimi.
- Sumušimai: Nėštumo metu, kaip minėta yra laisvi raiščiai, todėl yra lengviau gauti bet kokią traumą.
- Rečiau gaktikaulio skausmą gali sukelti: Šlapimo takų infekcijos, kurios sukelia skausmą apatinėje pilvo ir gaktikaulio srityje. Kraujo užsistovėjimas dubens srityje (veninė stazė). Raumenų pertempimas ar buvusios traumos pasekmės.
Gaktos simfizės disfunkcijos simptomai
Skausmas gali būti bukas, deginantis ar aštrus, o jo intensyvumas dažnai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar paros laiko.
Pagrindiniai simptomai:
- Aštrus ar maudžiantis skausmas ties gaktikauliu
- Skausmas plinta į kirkšnis, šlaunis
- Diskomfortas lipant laiptais, verčiantis iš lovos, einant nelygiu paviršiumi
- Girdimi „trakštelėjimai“ dubens srityje
Kaip diagnozuojama gaktos simfizės disfunkcija?
Gaktos simfizės disfunkcijos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, nes nėra vieno specifinio testo, galinčio patvirtinti šią būklę.
Fizinis tyrimas
Patikrinamas gaktos simfizės jautrumas spaudžiant, dubens stabilumas, judesių amplitudė ir raumenų jėga. Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Diferencinė diagnostika
Svarbu atmesti kitas galimas skausmo priežastis, tokias kaip:
- Skausmas iš juosmens
- Kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkcija
- Šlaunikaulio lūžis
- Dubens skausmas
- Gimdos kaklelio zonos skausmas
Gydymas: kaip valdyti gaktos simfizės disfunkciją?
Gaktos simfizės disfunkcijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, dubens stabilumo gerinimą ir kasdienės funkcijos atkūrimą.
Konservatyvus gydymas
- Kineziterapija: Individualiai pritaikyti pratimai stiprina dubens dugno, nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną ir mažina simfizės apkrovą. Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
- Skausmo malšinimas: Paracetamolis ar kiti saugūs analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti.
- Dubens diržas: Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Laikysenos korekcija: Atkreipti dėmesį į savo laikyseną ir kasdienius įpročius. Svarbu vengti ilgalaikio stovėjimo vienoje padėtyje, staigių judesių, per didelio fizinio krūvio.
- Judesių korekcija: Vaikščioti nedideliais žingsniais, stengtis neplatinti kojų pernelyg plačiai, o verčiantis iš lovos - daryti tai lėtai, su pasukimu ant šono.
- Svorio kontrolė: Palaikyti optimalų kūno svorį.
- Mityba: Subalansuota mityba, turtinga vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti optimalų kūno svorį, gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir mažina stresą.
- Prevenciniai pratimai: Atlikti prevencinius pratimus.
Chirurginis gydymas
Chirurgija taikoma labai retai, tik tais atvejais, kai yra reikšmingas simfizės atskyrimas (diastazė) ar konservatyvus gydymas neveiksmingas.
Psichologinė pagalba
Moterys dažnai jaučia nerimą ar nusivylimą dėl riboto judėjimo ir diskomforto, o tai gali sukelti emocinį stresą ar net depresiją. Norint valdyti gaktos simfizės disfunkciją, svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutu, ginekologu ar ortopedu, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo.
Gaktos simfizės disfunkcijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Gaktos simfizės disfunkcija gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač nėštumo metu ar po gimdymo. Skausmas riboja judrumą, todėl tampa sunku vaikščioti, sėdėti ar net miegoti. Kasdienės užduotys, tokios kaip apsirengimas, vaikų priežiūra ar darbas, gali tapti iššūkiu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pilvo skausmą nėštumo metu
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate skausmą gaktos srityje, ribojantį judėjimą ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, kineziterapeutą ar ortopedą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Venkite savarankiško gydymo ar intensyvaus fizinio krūvio be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę. Jei esate nėščia ar neseniai gimdėte, aptarkite su gydytoju saugias priemones, tokias kaip dubens diržas ar kineziterapija. Reguliariai stiprinkite dubens dugno raumenis, tačiau visus sprendimus dėl pratimų ar gydymo derinkite su specialistu.
Į gydytoją privaloma kreiptis tuomet, kai:
- skausmas trukdo vaikščioti ar atlikti įprastus veiksmus;
- pastebimas skausmo progresavimas - jis tampa vis intensyvesnis;
- atsiranda gretutiniai simptomai (karščiavimas, šlapimo takų problemos, kraujavimas);
- jaučiamas kaulų „laisvumas“ ar „trakštelėjimas“ dubens srityje.
Prevencija
- Stiprinti dubens dugno raumenis
- Taisyklinga laikysena
- Vengti staigių judesių ir per didelio fizinio krūvio
- Subalansuota mityba ir pakankamas kalcio kiekis