Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra dažna problema. Net teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ne visada lengvai įgyvendinama. Vaikui reiškiant nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tėvai bei atsakingos institucijos turi ieškoti instrumentų, padėsiančių atkurti vaiko ryšį su tėvu, jei tai nekenkia vaiko interesams. Bendrauti su abiem tėvais, būti auklėjamam abiejų tėvų ir palaikyti ryšį, jaustis mylimam ir reikalingam abiems tėvams yra prigimtinė vaiko teisė. Tačiau pasitaiko situacijų, kai motina atsisako vaiko, ir šiame straipsnyje nagrinėsime tokio sprendimo priežastis, galimas pasekmes ir būdus, kaip spręsti susidariusią situaciją.
Vaiko Teisė į Bendravimą su Abiem Tėvais
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra įtvirtinta įstatymais. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tėvai privalo tarpusavyje bendradarbiauti ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų įgyvendintas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tėvas (motina), su kuriuo gyvena vaikas, savo veiksmais negali kliudyti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas tam, kad skyrium gyvenantis tėvas turėtų galimybę bendrauti su vaiku.
Situacijos, Kai Motina Atsisako Vaiko
Atsisakymas auginti vaiką yra kraštutinė situacija, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Priežasčių, kodėl mamos priima tokį sprendimą, gali būti labai daug.
Socialinės ir Ekonominės Priežastys
- Sąlygų ir galimybių trūkumas: Naujagimį pagimdžiusi mama gali pasakyti jo neauginsianti, nes neturi tam sąlygų ir galimybių. Jaunos moters gaunamas pajamas sudarė tik pašalpa už dukrą bei jos pačios našlaičio pensija. Moteris sakė mananti, jog atiduoti vaiką būtų geriausias sprendimas dėl jo paties ateities.
- Priklausomybės: Alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali lemti nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti vaiku.
- Finansinis nestabilumas: Negebėjimas finansiškai išlaikyti vaiką taip pat gali būti priežastis.
Psichologinės Priežastys
- Psichologinė savijauta: Moteris gali jausti, jog atiduoti vaiką būtų geriausias sprendimas dėl jo paties ateities.
- Psichinės ligos: Psichinės ligos gali trukdyti tinkamai pasirūpinti vaiku.
- Pogimdyminė depresija: Pogimdyminė depresija gali paveikti motinos gebėjimą emociškai prisirišti prie vaiko.
- Šokas po gimdymo: Samuelio Forresto istorija atskleidžia šoką, kurį patyrė pagimdžiusi sūnų su genetiniu sindromu; artimųjų ir giminaičių pareikštas užuojautas vietoj sveikinimų jai tapus mama.
Smurtas ir Konfliktai
- Smurtas šeimoje: Pasak vaiko teisių gynėjos N. Šaveiko, moteris pastojo nuo smurtaujančio sugyventinio, paliko jį ir išsikraustė gyventi pas giminaičius.
- Asmeniniai nesutarimai: Asmeniniai nesutarimai su vaiko tėvu.
- Noras keršyti: Noras keršyti buvusiam partneriui.
Vaiko Ypatumai
- Vaiko liga ar negalia: Samuelio Forresto istorijoje moteris įraše pripažįsta, kad jos gimtoji šalis nėra „patogi“ žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių ir ji pripažįsta, kad jos sūnui būtų geriau augti tėčio gimtinėje.
Pasekmės Vaikui
Draudimas vaikui matytis su tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, jo emocinei būklei. Vaikas neretai įtraukiamas ne tik į ginčus, bet ir teisminius procesus. Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius, gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą ir vaiką persekioti visą gyvenimą. Šiandien, kai šalyje tiek šeimų skiriasi, galime įsivaizduoti, kiek daug vaikų jaučiasi nelaimingi, neišgirsti. Vaikai myli abu savo tėvus, yra jautrūs pykčiui, tad neretai dėl skyrybų prisiima kaltę sau. Visgi, yra pavyzdžių, kuomet tėvai gali ne tik taikiai išsiskirti, bet ir, svarbiausia, gebėti abu vienodai bendrauti su savo vaikais.
- Emocinė žala: Vaikas gali jausti atmetimą, kaltę, pyktį ir liūdesį.
- Psichologiniai sutrikimai: Vaikui gali išsivystyti nerimo sutrikimai, depresija ar kitos psichologinės problemos.
- Socialinės problemos: Vaikui gali būti sunku užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
- Elgesio problemos: Vaikas gali pradėti elgtis agresyviai, užsisklęsti ar turėti kitų elgesio problemų.
Sprendimo Būdai ir Pagalba
Kai tėvai nusprendžia atsisakyti savo vaikų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams tai nėra labai retas reiškinys. Nors specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą, tėvų valdžios nepanaudojimą bei priešingą naudojimą vaiko geriausiems interesams, smerkti ar bausti už tai tėvų nesiekiama. Tėvų sprendimas nebeauginti savo vaiko ir jo atsisakyti rodo, kad šeimoje yra kompleksinių problemų, su kuriomis tėvai yra patys nebepajėgūs susidoroti. Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos.
Taip pat skaitykite: Naujagimių apsauga nuo virusų
Pagalba Motinai
- Psichologinė pagalba: Jei gavau pranešimą iš ligoninės, kad naujagimį pagimdžiusi mama pasakė jo neauginsianti, nes neturi tam sąlygų ir galimybių, nuvykome į ligoninę ir, bendraujant su mama, pastebėjome, kad moters psichologinė savijauta labai prasta. Nedelsiant organizavusi psichologinės, teisinės ir socialinės pagalbos teikimą šiai moteriai.
- Socialinė pagalba: Suteikti motinai informaciją apie galimas socialines išmokas ir paramą.
- Teisinė konsultacija: Suteikti motinai teisinę konsultaciją apie jos teises ir pareigas.
Vaiko Teisių Apsauga
- Vaiko teisių tarnyba: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje.
- Globos nustatymas: Jei tėvai nededa pastangų keisti susidariusią situaciją, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą).
- Mobilios komandos: Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, normaliai raidai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos visoje Lietuvoje.
Tėvų Bendradarbiavimas
- Mediacija: Pasinaudoti mediacijos procesu (teisminė mediacija - kai byla nagrinėjama teisme, neteisminė mediacija - kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme).
- Tarpininkavimas: Vaiko teisių specialistai tarpininkauja sudarant bendravimo tvarkas, dažniausiai padeda tėvams išspręsti kilusius nesutarimus, kai kuriais atvejais padeda sureguliuoti šalių elgesį ir net iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
- Sprendimų vykdymas: Jeigu tėvas (motina), su kuriuo gyvena vaikas, per antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą, dėl baudos paskyrimo bendravimo tvarkos nevykdančiam tėvui (motinai).
Vaiko Nuomonė
Vaiko nuomonė, sprendžiant bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina tvarką, yra viena iš svarbiausių aplinkybių, tačiau tenka pripažinti, jog ne visa lemianti. Vaiko teisių apsaugos specialistai įsigilina į situaciją, bendrauja su vaikais, tėvais ar globėjais, įvertina aplinkybes.
- Vaiko amžius ir branda: Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
- Nepriklausoma nuomonė: Vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši vaiko pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.
- Įtaka iš aplinkos: Taip pat vaiko nuomonei įtaką daro ir jo artimiausioje aplinkoje gyvenantys ir apie jo mamą ar tėtį atsiliepiantys žmonės. Jų kalbos ne visada atspindi tiesą, tačiau ironizuojantis kalbos pobūdis, pasakymo vieta ir aplinkybės parodo galbūt net ir nesąmoningą tėčio ar mamos priešiškumą kito tėvo atžvilgiu.
50:50 Bendravimo Tvarka
Lietuvos teismų praktikoje naudojamas terminas „50:50 bendravimo su vaiku tvarka“. Taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais.
- Vaiko ryšys su abiem tėvais: Nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiek kiekvienas iš jų dalyvavo vaiko gyvenime.
- Poros konfliktai: Šioje byloje taip pat pakankamai ryškiai atsiskleidžia poros konflikto priežastys, kurios būdingos daugeliui panašių bylų, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas.
Tėvystės Svarba
Vyrai auginant vaikus yra pozicionuojami kaip vaidinantys antraeilį vaidmenį, o mamos dažniausiai vaikams skiria daugiau savo dėmesio ir laiko. Teismai, kuriuose nagrinėjamos skyrybų bylos, palankesni mamoms. Dėl mūsų kultūros ir teismų sistemos tėčiai vaikus mato tik kartą ar du per savaitę, kartais - tik vos kelis kartus per mėnesį. Tačiau nepaisant tėvų tarpusavio santykių, vaikas turi jaustis svarbiu abiem tėvams vienodai, žinoti, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Taip pat skaitykite: Emociniai kūdikio maitinimo aspektai
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie motinos ir vaiko santykius