Džordana Butkutė - viena ryškiausių ir populiariausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų, dažnai vadinama Lietuvos pop karaliene. Jos karjera prasidėjo XX a. devintajame dešimtmetyje ir tęsiasi iki šiol. Atlikėjos populiarumą iliustruoja posakis „Džordža net Afrikoje Džordža“, nors tai ir hiperbolė, nes jos šlovė nėra tokia plačiai paplitusi. Dž. Butkutė išgarsėjo ne tik dėl savo dainų, bet ir dėl spalvingos bei permainingos biografijos. Jos gyvenimas primena Pelenės istoriją ir Biblijos palyginimą apie sūnų palaidūną, atspindėdamas tiek gailesčio, tiek pasipiktinimo vertus įvykius. Tokia biografija itin svarbi popmuzikos atlikėjams, nes gerbėjai nori ne tik klausytis dainų apie meilę, išsiskyrimą, nesėkmes ir džiugesį, bet ir tapatintis su savo dievaičiais.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Džordana Butkutė-Strasevičienė gimė 1968 m. spalio 3 d. Raseiniuose. Ji augo Šakiuose - nedideliame Lietuvos miestelyje, kilusi iš daugiavaikės šeimos, kurią išlaikė vieniša motina. Muzikinė karjera prasidėjo 1986 m., kai ją pastebėjo populiaraus ansamblio „Nerija“ vadovas Stanislovas Čiapas.
Pirmą kartą Džordana koncertavo 1986 m. festivalyje „Lituanika“ su grupe „Impulsas“. 1987 m. Stanislovas Čiapas pakvietė ją prisijungti prie vokalinio instrumentinio ansamblio „Nerija“. Dainuodama šiame kolektyve, ji tapo dar populiaresnė ir pelnė publikos simpatijas bei žaviausios atlikėjos titulą festivalyje „Baltijos jaunystė-87“.
Džordana prisimena: "Baigusi mokyklą dirbau mokytoja Šakių rajone, o tada mane netikėtai susirado S. Čiapas iš „Nerijos“ ansamblio. Neturėjau turtingų dėdžių ar tetų, tuomet nebuvo jokių talentų šou ar „X faktorių“ - ir atrask tu man kažkokią mergaičiukę Šakiuose, kad geras!.. (…) Dainuoti su „Nerija“ buvo labai smagu. Keturiolika vyrų, visi brandūs, su žandenomis ir pilvukais, ir aš - pacankė baltais džinsiukais… Buvau ką tik baigusi mokyklą, be Šakių, nelabai ką mačiusi, tik dainavusi „Dainų dainelėje“ ir su „Impulsu“ dalyvavusi keliuose festivaliuose."
Karjeros Augimas ir Populiarumas
1988 m., 1990 m. ir 1991 m. Dž. Butkutė atstovavo Lietuvai Latvijos festivalyje „Liepajas Dzintars“. Ji gastroliavo su Ivo Fomins ir grupe „Mistika“ Lietuvoje, Latvijoje, Austrijoje ir Danijoje. 1991 m. vyko jos koncertinis turas Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vokietijoje. Tų pačių metų gegužės 24 d. su grupe „Alibi“ Pop Art festivalyje ji iškovojo Didįjį prizą (Grand prix).
Taip pat skaitykite: Apie Džordaną Butkutę
Atlikėja patyrė ne vieną karjeros pakilimą ir nuosmukį. XX a. dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje ji buvo tikra muzikos ir stiliaus ikona: laimėdavo prestižinių muzikinių festivalių apdovanojimus, o jos aprangą mėgdžiojo daugelis merginų. Jos, kaip ir Dž. Butkutė, vilkėjo baltus suplėšytus džinsus ar suplėšytas pėdkelnes ir trumpus sijonus, plaukus dažydavo raudonai, gausiai suveldavo ir supurkšdavo laku.
XXI a. pradžioje susidomėjimas dainininke sumažėjo, tačiau jai pavyko vėl užkariauti publikos simpatijas 2003 m. sudalyvavus realybės šou „Akvariumas“. Deja, susigrąžinta šlovė ir dideli honorarai tik sustiprino jau anksčiau susiformavusią priklausomybę nuo alkoholio - Džordana dažnai atšaukdavo koncertus arba į juos visai neatvykdavo.
Asmeninis Gyvenimas ir Pokyčiai
2003 m. dainininkę kurį laiką persekiojo įvairios negandos ir priklausomybės. Tačiau sutikusi savo gyvenimo meilę, Elegijų Strasevičių, ji sugebėjo atsitiesti ir 2012 m. gruodžio 12 d. už jo ištekėjo. Antrą kartą Dž. Butkutė „atgimė“ 2012 m. Ištekėjusi už Elegijaus Strasevičiaus, ji visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą ir atsisakė svaigalų.
Po ilgo tylėjimo ir nedrąsių pasisakymų apie savo naująją meilę, Džordana laidoje „Gyvenimas pagal moteris“ prisipažino, kad jos gyvenime bręsta rimti pokyčiai. „Per keturiasdešimt metų man piršosi ne vienas vyras. Tačiau kad ir kaip mylėdavau, aš visada būdavau kategoriškai prieš. Tačiau dabar drįstu sakyti, kad būtent Elegijus pakeitė ir sulaužė visus mano principus“, - sakė Džordana.
Laidai „Gyvenimas pagal moteris“ Elegijus ir Džordana atskleidė ir dar vieną didelę paslaptį.
Taip pat skaitykite: Džordanos Butkutės kelias
Apdovanojimai ir Kūryba
2014 m. muzikos apdovanojimuose Džordanai Butkutei buvo įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškai muzikai. Ji yra išleidusi kelias dešimtis muzikinių albumų. 2009 m. „Ekspress leidyba“ išleido Jurgos Baltrukonytės knygą „Džordana Butkutė: Prarastas rojus“.
Teisiniai Iššūkiai
Dainininkei Džordanai Butkutei iškilo grėsmė likti be vadybininko ir sutuoktinio Elegijaus Strasevičiaus, kuriam grėsė įkalinimas dėl labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio laikymo. 55 metų atlikėjai Dž. Butkutei ir jos koncertinės veiklos organizavimu užsiimančiam sutuoktiniui 56-erių E. Strasevičiui buvo pareikšti kaltinimai pagal itin griežtą Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, už kurį gresia kalėjimas nuo 10 iki 15 metų. Tiesa, teismas galėjo atsižvelgti į aplinkybes. Toje pačioje byloje įtariamąja tapo ir Dž. Butkutė.
Tyrėjų duomenimis, A. Stučinskas neteisėtai veikė iki 2021 m. gegužės, o E. Strasevičius - nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. Su Dž. Butkute jis susipažino 2008 m., kai garsi klientė įsėdo į taksi automobilį, kurį vairavo E. Strasevičius.
Įdomūs Faktai iš Biografijos
Knygą rašiusiai Jurgai Baltrukonytei ekstravagantiškoji dainininkė atviravo apie viską. Ji pasakojo apie tai, kaip kovo 8-ąją prarado nekaltybę, kaip kvailiu išvadino nusikaltėlį Henriką Daktarą ir kaip nukrito nuo laiptų, praradusi kūdikį.
Po koncerto „Vilijoje“ Henrikas Daktaras prisikabino prie Džordanos. Ji ne tylėjo: "Kvaily, jeigu tavo juoduose marškiniuose auksinės sagos, dar nereiškia, kad esi labai krūtas. Žiūrėk, ant mano kojų 54 gramai aukso grandinių!" Už tai ji gavo smūgį. Kitą rytą Džordana nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą dėl sumušimo, kurį vėliau atsiėmė. Džordana, būdama nekalta, pirmajai nakčiai su mylimuoju pasipuošė ilgais baltais marškiniais, susagstytais iki pat kaklo ir gausiai puoštais raukiniais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir atgimimas: Džordanos Butkutės istorija
Štai keletas įdomių faktų iš Džordanos Butkutės biografijos:
- Kartą taip išgąsdinau mamą, kad jos širdis nusirito į kulnus. O viskas buvo taip: mamytė tą dieną negalėjo manęs palydėti į darželį, kuris buvo vos už kelių žingsnių nuo mūsų namų. Paleido mane vieną, o aš, užuot ėjusi į darželį, pasukau į mišką. Išsirinkau gražų medį ir atsiguliau pasideginti. Suknelė ant galvos užmesta, balti triusikiukai šviečia…
- Vaikystėje buvau nepataisoma išdaigininkė. Pamenu, mama liepdavo man valgyti lašinius. Raumenuką greitai sušlamšdavau, o riebaliuko labai nemėgdavau. Radau sprendimą: tai, ko nesuvalgydavau, mesdavau už viryklės. Vieną dieną tvarkydamasi mama surado ir suskaičiavo net 17 lašinių gabaliukų. Kita išdaiga, kurią iškrėčiau, - kartą sulaužiau mamos lovą. Vaikystėje neturėjau rogučių. Atėjus žiemai labai norėjau su draugais pavažinėti nuo kalnų. Sugalvojau iš mamos lovos pasidaryti roges. Nusukau kojas ir išnešiau čiužinį į lauką. Ant tokių „rogių“ tilpau aš ir dar aštuoni draugai - labai smagiai čiuožinėjome.
- Esu kilusi iš daugiavaikės šeimos, abu mano broliai ir sesuo turi neįprastus vardus. Vyresniam broliui mama davė Klaido vardą, nes ją sužavėjo tuo metu perskaityta knyga „Amerikietiška tragedija“.
- Pirmoji meilė mane aplankė pionierių stovykloje. Tada man buvo maždaug 12 metų. Mano pora metų vyresnės simpatijos vardas buvo Virgis. Labai jį įsimylėjau, laukdavau diskotekos, kad galėčiau su juo pašokti. Taip pat ir jo siunčiamų laiškų.
- Kadaise dalyvavau konkurse „Dainų dainelė“ Operos ir baleto teatre ir buvau sudirbta komisijos narių. Man tuomet žiuri nariai pasakė, kad mano balsas kaip Vinipūcho ir kad niekada netapsiu gera dainininke.
- Mane nuo vaikystės traukė pramogų pasaulis: norėjau tapti dainininke, laidų vedėja ir aktore. Pamenu, kad sugadinau vienintelį namuose kabėjusį paveikslą: iškirpau jo vidų ir palikau tik rėmą.
- Esu pamišusi dėl guminukų. Nuvykusi į svečią šalį, pirmiausia skubu į prekybos centrą ir ieškau guminių saldainių. Skaniausi kada nors ragauti buvo Airijoje, neblogi pasitaikė Norvegijoje. Gaila, kad Lietuvoje nėra mano pačių mėgstamiausių.
- Niekada gyvenime nesilaikiau dietų. Nors daugelis scenos žmonių reguliariai derina mitybą ir atsisako kaloringų produktų, man dėl tobulos figūros nė karto neteko imtis alinančių priemonių.
- Mano blogoji savybė - naktipiečių valgymas. Nuo vaikystės mėgstu ką nors kramsnoti naktimis. Jei mama organizuodavo cepelinų puotą, per kartą suvalgydavau penkis, po valandos sukirsdavau dar porą, o atėjus nakčiai nuslinkdavau į virtuvę ir iš šaldytuvo išsitraukdavau dar vieną šaltą didžkukulį. Jį paslapčia suvalgydavau lovoje.
- Automobilio nevairavau mažiausiai dešimt metų. Nors vairuotojo pažymėjimą gavau iš karto baigusi mokyklą, jau dešimt metų nevairuoju jokios transporto priemonės. Mano vairuotojo pažymėjimas liko Latvijoje (pas tuometinį Džordanos mylimąjį - aut. past.).
- Turiu mažiausiai milijoną įvairių fobijų. Kartais net vadinu save baimių maišeliu. Žiauriai bijau vorų, pelių, kirmėlių, aukščio ir vandens. Tiesa, man gana dažnai tenka skraidyti lėktuvais ar plaukti laivais į koncertus, tačiau tai darau sukandusi dantis.
- Mylėjau kelis kartus gyvenime ir kaskart vis kitaip. Rimtus santykius puoselėjau kelis kartus. Kiekviena draugystė man davė skirtingos patirties, visi santykiai buvo naudingi ir reikalingi.
- Paskutinė mano perskaityta knyga - Alleno Carro „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Nusipirkau ją, nes trokštu atsikratyti šio žalingo įpročio.
- Gėdingiausias mano gyvenimo įvykis - vagystė. Viskas vyko taip: 8 klasėje mokykloje buvo organizuojamas egzaminas, kurio metu reikėjo komisijai papasakoti linksmiausią savo gyvenimo įvykį. Aš pamaniau, kad bus šaunu, jei papasakosiu, kaip iš svetimo sodo vogiau braškes. Viską atskleidžiau su smulkiausiomis detalėmis. Ir tik vėliau sužinojau, kad komisijoje sėdėjo žmogus, iš kurio sodo aš ir pavogiau tas braškes.
- Prieš metus Vilniuje surengiau bene prasčiausią savo koncertą. Todėl atėjo metas ištaisyti klaidą.