Muzikos pasaulis Lietuvoje - spalvingas ir pilnas įvairių atlikėjų. Vieni iš jų - „Pusbroliai Aliukai ir sesutė“, sceninis kauniečių Silvijos Kairienės, Evaldo Melniko ir Kęstučio Valionio vardas. Grupė gyvuoja jau dešimtmetį, per kurį matė ir karjeros šuolių, ir nuopuolių. Nepaisant to, jie išlieka optimistiški ir mylimi klausytojų.
Grupės fenomenas: tarp apkalbų ir populiarumo
„Pusbroliai Aliukai ir sesutė“ - kolektyvas, kurį nuolat lydi apkalbos. Pikti liežuviai plaka, kad Silvija gyvena susimetusi tai su vienu, tai su kitu Aliuku, kad jie nesugeba pasidalyti nesantuokinių vaikų, kad uždirba milijonus, kad per daug sustorėja ar per greitai sulieknėja. Tačiau grupės nariai į tai nekreipia dėmesio. Jie žino, kad vis tiek išliks ir viskas bus gerai.
Grupę myli visur: ir Plungėje, ir Švenčionėliuose, ir Kaltanėnuose. „Močiutės ne tik pamaitina, bet dar ir lauktuvių pilnus maišus įdeda. Ypač dosnios Telšių rajone. Ir medaus, ir sūrio, ir lašinių duoda“, - pasakoja muzikantai.
Sceninis vardas ir tikri ryšiai
„Pusbroliai Aliukai ir sesutė“ - tik sceninis kauniečių vardas. Iš tikrųjų jų nesieja jokie giminystės ryšiai. „Ir labai gerai. Tarp giminių visada būna kivirčų, o mes nesipykstame. Esame ne tik kolegos, bet ir geri draugai“, - teigia S. Kairienė.
Grupės pavadinimo pirmosios dalies kilmė siejama su duetu „Broliai Aliukai“, kuris anksčiau triumfavo pageidavimų koncertuose. Išsiskyrus duetui, Aliukas Evaldas nusprendė, kad nevalia laidoti taip ilgai puoselėtą grupės vardą. Dabartinio kolektyvo įkūrėjas brolius pavertė pusbroliais, pridėjo vieną sesutę ir gavo ne ką prastesnį kolektyvą.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: šventės Alytaus rajone ir Kaišiadoryse
Muzikos stilius ir kūrybos procesas
Pusbrolių ir sesutės muzikos stilių sunku apibrėžti vienu žodžiu. Tai - ir lietuviškas, ir šiuolaikinis, ir madingas stilius. Grupės šlageriams žodžius jau penktus metus rašo klaipėdietis poetas Algirdas Elenskis. Jis rašo konkrečius tekstus, kurie turi prasmę. A. Elenskis negaili komplimentų savo globotiniams, teigdamas, kad „Pusbrolių Aliukų ir sesutės“ populiarumas ne tik nemažėja, bet ir kyla. Jiems padeda tai, kad yra darbštūs ir nuolat blaivūs, o tai reta Lietuvos estradoje.
Naujausias albumas ir ateities planai
Neseniai grupė išleido septintąjį albumą, pavadintą „Karalienės“. Anot S. Kairienės, šis darbas - brandžiausias ir skirtas širdžiai. Grupės nariai tikina, kad šeimos vakarėliuose savo dainų nedainuoja, nors tokių prašymų sulaukia nuolat. Pusbroliai nėra nė karto dainavę vestuvėse, nes turi pakankamai savų dainų.
Populiarumas provincijoje ir požiūris į muziką
Pusbroliai džiaugiasi dideliu populiarumu provincijoje. Pasak Aliukų, geriausia į provinciją važiuoti ne per darbymetį, o pavasarį traukti į miestus. S. Kairienė teigia, kad pragyventi iš muzikos Lietuvoje yra įmanoma, jeigu koncertuoji dvylika mėnesių per metus. Aliukai nesišalina ir pačių mažiausių kaimelių, kur kaimiečiai juos išties myli ir pavaišina lašiniais, medumi, sūriu.
Finansiniai klausimai ir apkalbos
Grupės nariai gerai uždirba ir pinigus dalija į tris lygias dalis, todėl kivirčų dėl finansų nekyla. Pusbroliai pinigus leidžia rūbams, interjero detalėms, kelionėms. Nors daugelis žiūrovų burnoja, kad Aliukų įvaizdis - prastas, grupės nariai į tai nekreipia dėmesio. Jie žino, kad neretai juos apkalba ir į koncertus atėję žiūrovai, tačiau apkalbos Aliukams - nebaisios. Jie yra optimistai ir tiki, kad viskas pasitaisys.
Gimtadienio dainos: nuo tradicinių iki vaikiškų
Straipsnyje taip pat verta paminėti gimtadienio dainas, kurios yra neatsiejama šventės dalis. Lietuvoje populiarios tiek tradicinės dainos, tokios kaip „Su Gimimo Diena“, tiek ir šiuolaikinės, tokios kaip Romos Mačiulytės „Su Gimtadieniu“ ar Vytauto Šiškausko „Su Gimtadieniu“. Taip pat svarbu nepamiršti ir vaikiškų dainelių, kurios puikiai tinka mažiesiems šventės dalyviams. Tai - „Čiunga čianga“, „Abėcėlės daina“, „Telebimbam dainelė apie musę vaikams“ ir daugelis kitų.
Taip pat skaitykite: Dainos gimtadienio proga
Lopšinės: raminančios melodijos prieš miegą
Galiausiai, straipsnyje galima paminėti lopšines, kurios yra puikus būdas nuraminti vaikus prieš miegą. Yra daug gražių lietuviškų lopšinių, tokių kaip „Ant mėnulio ragelio“, „Vakaro giesmelė“, „Svirplys“ ir daugelis kitų.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus