Įvadas
Po gimdymo kūdikio organizmas patiria didelius pokyčius. Pirmą kartą susidūrus su išoriniu pasauliu, naujagimio žarnyne ima formuotis mikroflora. Šis procesas yra labai svarbus kūdikio sveikatai ir gerovei. Tačiau įvairūs faktoriai gali lemti, kad kūdikiams išsivysto disbakteriozė (disbiozė), sukelianti dujų kaupimąsi žarnyne ir kitus nemalonius simptomus. Straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda dujos žarnyne po gimdymo, kokios yra disbakteriozės priežastys, simptomai ir kaip galima padėti kūdikiui.
Naujagimio žarnyno mikrofloros formavimasis
Naujagimio žarnynas yra sterilus - jame nėra bakterijų. Gyvendamas vaisiaus vandenyse, vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to - kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Jų yra daug mažiau, bet šios bakterijos taip pat svarbios. Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų.
Disbakteriozės priežastys
Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų. Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys - mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai - gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę.
Disbakteriozės simptomai
Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai - staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos - jos suskystėja (gali ir atvirkščiai - sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi.
Pilvo diegliai
Pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti. Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti kūdikiui su dujomis?
Kaip padėti kūdikiui?
Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai - probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas.
Lactobacillus reuteri (L.reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija.
Tyrimais nustatyta, kad L. reuteri gali būti veiksminga mažinant verkimo trukmę kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais. Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe. Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu. Probiotikas L. reuteri DSM 17 938 (108 ksv/p.) buvo duotas 21 dieną 25 kūdikiams, o 21 duota placebo. Po gydymo L. reuteri DSM 17 938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. L. reuteri grupėje, palyginti su placebu, buvo gerokai daugiau kūdikių, kuriems sumažėjo verkimo laikas 50 proc. 7-ą, 14-ą ir 21-ą gydymo parą. Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas. Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams. Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti.
Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai. Tyrime dalyvavo 468 kūdikiai, įtraukti į tyrimo grupes 3-ią gyvenimo dieną. 238 kūdikiams 30 dienų buvo duota L. Reuteri (DSM 17938; 108 ksv/p.), o 239 - placebas. Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo (38 vs. 71 min.; P<0,01), padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai. Bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais.
Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. po maitinimo 15-20 min.
Taip pat skaitykite: Dujų kaupimosi simptomai kūdikiams
Vitaminas D ir Omega-3 riebalų rūgštys
Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui.
Iš omega-3 - polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti pilvo pūtimą nėštumo metu