Keliaujant po Šiaurės Lietuvą, galima pastebėti banguotą kraštovaizdį, kurį sudaro ilgi, aptakūs kalvų gūbriai. Šios kalvos vadinamos drumlinais. Nors drumlinai ypač paplitę regionuose, kuriuos dengė paskutinis ledynas, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Kanadoje, Lietuvoje jie yra gana reti. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra drumlinai, kaip jie susidaro ir kodėl jie tokie svarbūs Lietuvos kraštovaizdžiui.
Drumlino apibrėžimas ir kilmė
Drumlino terminas kilo iš airių geilų ir škotų geilų žodžio, reiškiančio nugarą, gūbrį ar keterą. Geologiškai drumlinas - tai ledyno suformuota aptaki, pailga ir neaukšta kalva, kuri driekiasi ta pačia kryptimi, kuria slinko ledynas. Šios formos susidaro po judančiu ledynu, o ši aplinka - keli šimtai metrų po ledu - tiesiogiai neprieinama. Dėl to mokslininkai visur, ne tik Lietuvoje, turi remtis netiesioginiais įrodymais: reljefo forma, nuogulų sandara, geologiniais pjūviais.
Drumlino sandara
Drumlino viršų dengia jį suformavusio ledyno suklota morena - mišrios sudėties nuogulos iš žvirgždo, gargždo, smėlio ir molio. Branduolį sudaro išslėgtos poledyninio pagrindo nuogulos: prieš tai buvusio ledyno palikta morena ar jo tirpsmo vandenų sukloti moliai, smėliai, žvyrai.
Drumlino susidarymo procesas
Drumlinų susidarymas - sudėtingas procesas, vadinamas drumlinizacija. Jis vyko cikliškai aktyvioje paskutinio apledėjimo stadijoje, kai ledynas tai slinkdavo į priekį, tai sustodavo, tai atsitraukdavo, tai vėl slinkdavo. Geologų manymu, ši forma susidarė slenkančio ledyno plyšyje, į jį įsispaudus ledyno pade slūgsančiai moreninei medžiagai.
Drumlinų kilmę sunku tiksliai nustatyti, nes jų susidarymo procesas niekur pasaulyje nėra tiesiogiai stebimas. Be to, po ledu atsiradę pailgi gūbriai labai pažeidžiami. Vėlesni to paties ledyno judėjimo etapai ar tirpsmo vandenys tokias formas gali suardyti, permodeliuoti arba visiškai sunaikinti.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Drumlino paplitimas Lietuvoje
Nors drumlinai Lietuvoje nėra labai paplitę, jie vis dėlto yra svarbi šalies kraštovaizdžio dalis. Lietuvoje drumlinų vidinė sandara mažai tyrinėta. A. Gaigalo ir V. Vėliau V. Baltrūnas, V. Katinas ir S. Lozovskis tame pačiame regione tyrė maždaug 16,5 km ilgio drumliną. Nustatyta, kad viršutinė jo dalis nevienalytė, kas rodo, kad drumlinas formavimosi keliais etapais.
Kiti išoriniai gamtiniai procesai, veikiantys Lietuvos reljefą
Lietuvos reljefą veikia įvairūs išoriniai gamtiniai procesai. Kai oro masės juda virš žemės ar vandens paviršių, jų savybės kinta dėl sąlyčio su paviršiumi. Pavyzdžiui, kai oro masė juda virš šilto vandenyno, ji sušyla ir drėkinasi, nes vandenyno paviršius šildo orą ir išgarina vandenį.
Kai oro masės juda, jos kerta įvairias geografinės platumos juostas ir skirtingas žemės paviršiaus zonas, turinčias skirtingas temperatūros ir drėgmės sąlygas. Dėl vyraujančių pastoviųjų Vakarinės krypties vėjų Vidutinių platumų klimato juostoje, o ciklonai formuojasi virš Atlanto vandenyno šiaurės.
Dabartinio Lietuvos reljefo formos
Lietuvos reljefui būdingos įvairios formos, įskaitant lygumas, aukštumas, morenines kalvas, ozus, drumlinus, termokarstinius įdubimus ir ežerus. Šias formas suformavo ledynai, tirpsmo vandenys, vėjas ir kiti išoriniai gamtiniai procesai.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
tags: #drumzlinas #vaiko #slapimas