Draugystės pamokos vaikams: kaip padėti mažiesiems susirasti draugų ir puoselėti santykius

Draugystė - tai neįkainojamas turtas, kuris praturtina žmogaus gyvenimą nuo pat mažens. Vaikams draugystė yra ypač svarbi, nes padeda jiems socializuotis, mokytis bendradarbiauti, dalintis, spręsti konfliktus ir jaustis saugiais bei priimtais. Tačiau ne visiems vaikams lengvai sekasi susirasti draugų ir užmegzti tvirtus santykius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams išmokti draugauti, įveikti sunkumus ir džiaugtis draugystės teikiamais privalumais.

Pirmieji žingsniai į draugystę: mokymasis susipažinti

Nereta situacija, kai vaikas grįžta namo nusiminęs, nes jaučiasi vienišas tarp bendraamžių. Mokymasis susipažinti - tai pirmasis ir labai svarbus žingsnis vaikiškos draugystės link. Vieniems vaikams tai pavyksta lengvai, o kitiems - sunkiau. Tai priklauso nuo vaiko temperamento: ekstravertai lengvai užmezga kontaktus, o intravertai jaučiasi patogiau vienumoje.

Svarbu suprasti, kad vaiko būdas nėra kliūtis draugystei. Net ir intravertas gali turėti artimų draugų, jei jam bus suteikta tinkama parama ir paskatinimas.

Kaip padėti vaikui susipažinti su kitais vaikais?

  • Rodykite pavyzdį. Vaikai mokosi iš savo tėvų, todėl svarbu, kad patys rodytumėte pavyzdį, kaip bendrauti su kitais žmonėmis. Jei patys vertinate draugystę ir bendraujate su draugais, vaikas matys, kad tai yra svarbu ir jam. Bendraukite su vaiku kuo daugiau ir įvairesnėmis temomis.
  • Sudarykite galimybes susipažinti. Veskitės vaiką į susitikimus su savo draugais, į būrelius ar kitas veiklas, kur jis galėtų susitikti su kitais vaikais. Jei tokių galimybių nėra, sukurkite jas patys. Pavyzdžiui, pakvieskite į svečius kaimynų vaikus.
  • Žaiskite žaidimus. Pasitelkite vaiko mėgstamus žaislus ir su jais pažaiskite žaidimą „Susipažinkime“. Paaiškinkite vaikui, kad norint susipažinti reikia nusišypsoti. Jei kitas vaikas nenori susipažinti, pasakykite, kad dėl to pykti neverta.
  • Pasakokite istorijas. Prisiminkite savo draugystės istorijas ir pasakokite jas vaikui. Tai padės jam suprasti, kas yra draugystė ir kaip ji užsimezga.

Draugystės puoselėjimas: svarbūs įgūdžiai

Draugystė - tai ne tik susipažinimas, bet ir nuolatinis darbas. Vaikams reikia išmokti, kaip puoselėti draugystę, kad ji būtų tvirta ir ilgalaikė.

Svarbūs draugystės įgūdžiai:

  • Mandagumas. Nuolat priminkite vaikui, kad eiti į svečius be kvietimo nėra labai mandagu.
  • Gerumas. Atkreipkite mažylio dėmesį, kaip malonu daryti ką nors gero dėl draugo. Pavyzdžiui, pasiūlykite svečių atėjimo proga kartu iškepti pyrago arba nematant paslapčiomis įdėti saldainį į kišenę.
  • Atsiprašymas ir atleidimas. Draugaujant labai svarbu mokėti atsiprašyti ir atleisti, t.y. susitaikyti. Lengviausia to mokyti savo pavyzdžiu. Taip pat galima susitaikymo bei atsiprašymo scenas sužaisti. Kuo dažniau tą žodį iš „A” raidės kartoji, tuo paprasčiau jį tampa pasakyti.
  • Empatija. Kalbėkite su vaiku apie jausmus, kurie užgula jo krūtinę susipykus, pvz., kai draugas trenkia durimis, nes negavo net prisiliesti prie mašinytės. Svarbu, kad vaikas suprastų, kaip jaučiasi kitas žmogus.
  • Dalijimasis. Skatinkite vaiką dalintis su draugais žaislais, saldainiais ar kitais daiktais. Tai padės jam suprasti, kad draugystė yra abipusis procesas.
  • Bendradarbiavimas. Mokykite vaiką bendradarbiauti su draugais žaidžiant, kuriant ar atliekant kitas veiklas. Tai padės jam išmokti dirbti komandoje ir siekti bendrų tikslų.

Konfliktų sprendimas: neišvengiama draugystės dalis

Konfliktai yra neišvengiama draugystės dalis. Vaikai mokosi spręsti konfliktus, kai susiduria su nesutarimais su draugais. Svarbu, kad tėvai ir pedagogai padėtų vaikams išmokti spręsti konfliktus konstruktyviai, be pykčio ir agresijos.

Taip pat skaitykite: Kaip Patikrinti Draugystę Vaikams?

Kaip padėti vaikui spręsti konfliktus?

  • Išklausykite abi puses. Kai vaikai susipyksta, svarbu išklausyti abi puses, kad suprastumėte, kas įvyko.
  • Padėkite vaikams įvardinti savo jausmus. Padėkite vaikams įvardinti savo jausmus, pvz., „Aš pykstu, nes…“ arba „Aš jaučiuosi liūdnas, nes…“.
  • Ieškokite sprendimų kartu. Padėkite vaikams ieškoti sprendimų, kurie būtų priimtini abiem pusėms.
  • Mokykite atsiprašyti. Jei vaikas padarė klaidą, mokykite jį atsiprašyti.
  • Skatinkite atleisti. Mokykite vaiką atleisti draugui, jei jis atsiprašė.

Drovumas: kaip padėti nedrąsiam vaikui susirasti draugų

Kuklumas žmogų, žinoma, puošia, tačiau perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi ir net užsisklendimas dažnai trukdo. Droviems vaikams sunkiau bendrauti, susirasti bičiulių ir bendraminčių, jie jaučiasi atskirti, „kitokie“. Buvimas su bendraamžiais vaikui tikrai svarbus, tad reikėtų padėti jam susidraugauti.

Kaip padėti droviam vaikui susirasti draugų?

  • Būkite kantrūs. Nereikalaukite, kad vaikas iš karto taptų komunikabiliu. Leiskite jam vystytis savo tempu.
  • Skatinkite bendrauti mažose grupėse. Drovūs vaikai jaučiasi patogiau bendraudami mažose grupėse, todėl suorganizuokite žaidimų popietę, kurioje dalyvautų tik du vaikučiai.
  • Raskite bendrų interesų. Padėkite vaikui rasti bendrų interesų su kitais vaikais. Pavyzdžiui, jei vaikas mėgsta piešti, užrašykite jį į piešimo būrelį.
  • Padrąsinkite vaiką. Padrąsinkite vaiką, atsargiai, bet konkrečiai patarkite, kaip jam prieiti prie bendraamžių, ką drauge nuveikti.
  • Nekritikuokite. Kalbėdami su vaiku venkite neigiamų įžvalgų, nepabrėžkite vaiko bėdų. Tai skaudina.

Popamokinė veikla: puiki galimybė susirasti draugų

Popamokinė veikla labai naudinga vaikams. Įvairūs užsiėmimai ne tik ugdo tuos įgūdžius, kuriems mokykloje ar darželyje skiriama mažiau dėmesio, bet ir suteikia galimybę pabendrauti su bendraminčiais. Popamokinėje veikloje dalyvaujantys vaikai skatinami kartu tobulėti bei siekti bendrų tikslų. Jų bendravimas nėra toks tiesioginis, jis paremtas bendru darbu ar užduotimi, tad net ir kukliam vaikui atsiskleisti gerokai lengviau. Svarbu atrasti vaikui malonią veiklą.

Programos, skatinančios draugystę ir emocinį intelektą

Yra įvairių programų, skirtų vaikų emociniam intelektui ir socialiniams įgūdžiams ugdyti. Viena iš tokių programų yra „Zipio draugai“. Ši programa susideda iš 6 dalių, kurių kiekviena skirta tam tikram įgūdžiui lavinti:

  • Pirmoji dalis: Lavinamas vaikų gebėjimas atpažinti neigiamas emocijas ir rasti tinkamų būdų su jomis įveikti. Vaikai diskutuoja, stengdamiesi atpažinti ir įvardinti keturis pagrindinius jausmus: liūdesį, džiaugsmą, pyktį ar susierzinimą, pavydą ir jaudulį.
  • Antroji dalis: Lavinamas vaikų gebėjimas perteikti savo jausmus. Vaikai mokosi pasakyti ką jie jaučia ir paaiškinti, kodėl jie taip jaučiasi. Mokosi pasakyti tai, ką nori pasakyti, net esant labai sudėtingai situacijai.
  • Trečioji dalis: Lavinamas vaikų gebėjimas rasti draugų ir tinkamai reaguoti į atstūmimą bei vienatvę. Čia vaikai kalba apie draugystę - kaip susirasti draugų ir kaip išlikti draugais, kaip išgyventi atstūmimą ir vienatvę.
  • Ketvirtoji dalis: Lavinamas vaikų gebėjimas spręsti konfliktus. Šios dalies valandėlių metu vaikai mokosi spręsti konfliktus; suprasti konflikto priežastį, rasti kuo daugiau priimtinų konflikto sprendimo būdą, išsirinkti iš jų geriausią, kuris padėtų pačiam vaikui pasijusti geriau ir neįskaudintų kitų, imtis spręsti konfliktą.
  • Penktoji dalis: Lavinamas vaikų gebėjimas išgyventi pasikeitimus ir netektis, padėti vaikams suprasti, kad tai yra gyvenimo dalis. Vaikai mokosi išgyventi didelius ir mažus pasikeitimus ar netektis, mokosi suvokti, kad net sunki patirtis gali turėti teigiamą pusę. Čia kalbama apie jausmus, susijusius su netektimi - pyktį ir kaltę. Didžiausias pasikeitimas yra mirtis. Suaugę dažnai iš vis nelinkę kalbėti mirties tema ir ypač vengia šios temos su kalbėdami vaikais.
  • Paskutinė dalis: Skirta ankstesnių valandėlių metu įgytų įgūdžių įtvirtinimui bei apibendrinimui. Vaikai mokosi įvertinti situaciją ir rasti kuo daugiau priimtinų elgesio būdų. Stengiamasi, jog vaikai suvoktų, kaip būdai, išmokti susidoroti su viena situacija, gali būti pritaikyti kitoje. Įtvirtinamas suvokimas, kad kiekvienas jų gali suteikti pagalbą draugui.

Pasakos apie draugystę: puikus būdas mokyti vaikus

Pasakos apie draugystes ir su jomis kartu atkeliaujančiais klausimais, teigiamais ir neigiamais patyrimais - tai puikus būdas mokyti vaikus draugystės. Pasakojimai apie gyvūnus ar žmones, kurie susiduria su draugystės iššūkiais, padeda vaikams suprasti, kad draugystė nėra visada lengva, bet visada vertinga.

Pavyzdžiai pasakų apie draugystę:

  • Pasaka apie drambliuko Dominyko ir skruzdėlytės Simonos susitikimą. Kaip bėdai užklupus jie išmoksta nesikuklinti ir paprašyti pagalbos?
  • Pasaka apie darželio išvyką į parką ir pamoką kaip skirtingi vaikai gali žaisti skirtingai. Ir nieko tame nėra baisaus.
  • Originali pasaka apie du padarėlius. Voverytė ir sraigė abi keliauja ta pačia linkme ir bekeliaudamos išmoksta pasidžiaugti viena kitos skirtumais.

Draugystė darželyje: svarbus socializacijos etapas

Trejų ketverių metų vaikai jau ieško draugų. Jiems labai norisi turėti su kuo žaisti, o ir dauguma žaidimų yra tokių, kur turi dalyvauti keli vaikai. Lengviausia užmegzti draugiškus santykius bendraamžiams, todėl darželyje grupės ir yra formuojamos pagal vaikų amžių. To paties amžiaus vaikai yra panašiai emociškai subrendę, jų gebėjimai panašūs ir jie greitai vienas su kitu randa bendrą kalbą, o iškilus nesklandumams ir susitaria.

Taip pat skaitykite: Vaikų draugystės ugdymas

Kaip formuojasi draugystė darželyje?

Vaikas draugu pavadina tą, kuris su juo pasidalina žaislu ar saldainiu, bet jei paklausite, koks to draugo vardas, gali ir nežinoti. Nes ta draugystė yra momentinė, laikina. Kita vertus, vaikai dar tik mokosi bendradarbiauti, susidraugauti, susipažinti, komunikuoti ir jų draugystės ryšiai neparemti jokiomis vertybėmis. Pagrindinė draugystės priežastis yra ta, kad kitas vaikas nori kartu žaisti, neatstumia, pasidalina žaislais. Pasikalbėti kokiomis temomis trejų ketverių metų vaikai dar nesugeba ir tai nėra svarbu užmezgant draugystę. Draugu mažylis pavadins tą, su kuriuo galės kažką veikti, bėgioti, žaisti.

Aktyvesni vaikai, net sakyčiau padaužos, kartu būna ir labiau išradingi. Su jais visi kiti labiau nori bendrauti, draugauti, nes jų draugijoje būna įdomu ir nenuobodu. Nesvarbu, kad šunybes krečia, svarbiausia, kad yra smagu. Mažas vaikas dar nelabai skiria, kas yra gerai, o kas negerai, jam svarbiausia, kad būtų smagu. Taigi tas vaikas, kuris sugeba ir moka sugalvoti kažkokį žaidimus, suburti vaikus bendrai veiklai visada bus populiaresnis ir su juo daugiau kas norės draugauti.

Lyties įtaka draugystei darželyje

3-4 metų amžiaus vaikams lytiškumas dar nėra svarbus. O štai 5-6 metų vaikai dažniausiai žaidžia su tos pačios lyties atstovais. Iki šio amžiaus labai sėkmingai gali draugauti tiek su berniukais, tiek su mergaitėmis. Būna mergaičių, kurios visą vaikystę daugiau žaidžia su berniukais (kaip ir berniukų mieliau laiką leidžiančių mergaičių tarpe). Iš dalies tai gali lemti prigimtis, iš dalies - namuose susiformavę stereotipai. Pavyzdžiui, jeigu berniukas namuose daugiausiai laiko praleidžia su mama, tai jam moteriška veikla ir moteriškas bendravimo būdas yra priimtinesnis. Juk berniukai tarpusavy nuolat konkuruoja, jų veikloje yra daugiau agresijos, mergaitės daugiau bendradarbiauja, labiau nori ką nors daryti kartu, jos jautresnės, moka atjausti. Tas pats pasakytina ir apie mergaites, kurios auga kartu su broliais, dūksta kartu su jais. Joms berniukiški žaidimai ir bendravimo būdas bus priimtinesnis ir darželyje geriau jausis berniukų tarpe.

Manau, mes per daug dėmesio skiriame lytiškumui, nuo mažens vaikus mokome, kas tinka mergaitei, o kas - berniukui. Ateina laikas, kai vaikas pats pradeda domėtis savo lytimi, savo tapatybe ir tai nutinka apie trečiuosius gyvenimo metus, tačiau tokio amžiaus vaikams dar patinka įvairi veikla - tiek berniukiška, tiek mergaitiška. Labiau tapatybė susiformuoja apie 5-6 metus.

Nevienodo amžiaus vaikų draugystė: ar įmanoma?

Nevienodo amžiaus vaikų draugystė, ypač tuo metu, kai vienas išeina į mokyklą, o kitas dar lieka minti darželio slenksčio, dažniausiai nėra ilgalaikė ir nutrūksta vienam vaikui išėjus į mokyklą. Nes, kaip minėta, vaikų draugystės yra grindžiamos bendra veikla.

Taip pat skaitykite: Kaip auklėti tolerantiškus vaikus

Tačiau pastaruoju metu pastebima vis daugiau keistų vaikiškų draugystių, ypač tarp berniukų, kai amžiaus skirtumas tarp vaikų 3 ar 5 metai. Šios draugystės labai savotiškos, nes vaikai sėdi prie kompiuterio ir kartu žaidžia kompiuterinius žaidimus. Jie tarpusavyje nebendrauja, bet kartu bendrauja su kompiuteriu ir žaidimų herojais. Vaikai tai vadina draugyste. Tokia „draugystė“ gali tęstis ilgą laiką. Galima sakyti, kad tai naujoviška draugystės rūšis, kai gali bendrauti skirtingo amžiaus, skirtingai fiziškai išsivystę, skirtingų žinių ir vertybių vaikai. Vaikas gali įsivaizduoti, kad turi labai daug draugų, ir yra įsitikinęs, kad tai tiesa, nors tų „draugų“ gal ir akyse nėra matęs. Tokia draugystė labai trapi, palaikoma tik vieno bendro intereso.

Draugystės stiprinimas mokykloje

Draugystė gal sustiprėja mokykloje, kai vaikai ateina į svečius vienas pas kitą, kai kartu ruošia pamokas. Jeigu vis dar vaikšto vieni pas kitus kartu ruošti pamokų. Mūsų kartos vaikai labai daug laiko praleisdavo kartu žaisdami kieme. Jie pažinojo draugų šeimas, žinojo jų istorijas, kartu kurdavo, statydavo namus medžiuose, žodžiu turėjo atskirą savo gyvenimą. Jų žaidimai buvo grįsti fantazija, bendra veikla. Jei kuris vaikas būdavo kūrybingesnis, pas jį mielai rinkdavosi kiti vaikai.

Vaikišką draugystę labai stiprina bendro priešo turėjimas. Mūsų laikais tas priešas būdavo, pavyzdžiui, vaikai iš kito kiemo. Tai būdavo stiprus pagrindas formuotis draugystei. O kadangi ilgainiui jo nebelieka, mažų vaikų draugystės labai retai išlieka visą gyvenimą. Dažniau visą gyvenimą mus lydi mokyklos ir studijų laikų draugai.

Vaikiškos draugystės yra labai trapios ir priklauso nuo to, ar kitas pasidalino žaislais, ar ne, norėjo kartu žaisti ar ne. Todėl uždariems vaikams yra labai sunku, jie nemoka kartu žaisti, tampa atstumti. Tada krenta vaiko savivertė. Nes jis, nors ir nedrįsta, vis tiek nori kartu žaisti. Vaikas galvoja taip: jeigu kitas kartu su manimi žaidžia, reiškia, esu geras.

Lauko pedagogika: draugystės ugdymas gamtoje

Orientuojantis į „Lauko pedagogikos“ praktikavimą, įstaigoje vykdomas projektas „Vertybinių nuostatų ugdymas gamtinėje aplinkoje“. Šio projekto metu vaikai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti gamtinėje aplinkoje, ugdant jautrumą, atsakomybę ir pagarbą gamtai.

Pavyzdys: veikla gamtoje, skatinanti draugystę

Vaikai buvo supažindinami su darželyje augančiais medžiais ir krūmais, prie kurių kabėjo lentutės su pavadinimais. Tikslas buvo kuo greičiau pastebėti lentutę, perskaityti pavadinimą, įvardinti jų išskirtinumą. Svečius ypač sužavėjo tujų labirintas bei nenupjautoji pievelė su daugybe įvairių augalėlių. Juose vaikai ieškojo gamtinių medžiagų, jas rūšiavo, išmoko atsiprašyti augalų, kuriuos nuskynė pažinimo tikslais. Netradicinė veikla skatino ugdytinius aktyviai dalyvauti žaidimuose „Surask tokį patį“, „Žiūronai“, „Nuotrauka“, „Aukštyn kojom“, „Meno galerija“. Pasiėmę kartoninius nuotraukų rėmelius bei veidrodžius, vaikai ieškojo gražių gamtos vaizdų ir kūrė „gyvus paveikslus“. Veidrodžių pagalba galėjo stebėti dangų, „aukštyn apsivertusius“ medžius, kas kėlė vaikams nuostabą ir teigiamas emocijas. Visas patirtas emocijas ugdytiniai išreiškė piešdami ant polietileno juostos.

Visos veiklos metu buvo aptariami jautrumo, atsakomybės ir pagarbos gamtai aspektai.

tags: #draugystes #pamoka #vaikams