Stuburo Disko Išvarža: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Stuburo išvarža yra dažna stuburo patologija, kylanti dėl degeneracinių tarpaslankstelinių diskų pokyčių. Ši liga gali sukelti diskomfortą ir skausmą, paveikiant daugybę žmonių visame pasaulyje. Norint anksti nustatyti ir veiksmingai gydyti, būtina suprasti stuburo išvaržos susidarymo priežastis ir simptomus.

Kas yra stuburo išvarža?

Stuburo išvarža - tai sveikatos sutrikimas, kuomet pažeidžiamas tarpslankstelinio disko fibrozinis žiedas ir minkštoji disko dalis prasiveržia į stuburo kanalą, dirgindama šalia esančius nervus arba nugaros smegenis. Stuburo išvarža susiformuoja, kai minkštas, želatinos konsistencijos tarpslankstelinio stuburo disko branduolys prasiskverbia pro plyšimą kietame (fibroziniame) išoriniame sluoksnyje. Stuburo diskas yra kiek panašus į gelio tarpinę, kurios minkštesnis centras yra apsuptas tvirtesne išorine dalimi. Disko išvarža, dar vadinama disko pasislinkimu ar disko plyšimu.

Žmogaus stuburas yra sudarytas iš 33 slankstelių, suskirstytų į penkias pagrindines dalis: kaklinę, krūtininę, juosmeninę, kryžkaulinę ir uodegikaulio. Tarp šių slankstelių yra išsidėstę 23 tarpslanksteliniai diskai, kurie leidžia stuburui lankstytis ir sugerti smūgius. Kiekvienas tarpslankstelinis diskas susideda iš minkštos vidinės dalies, vadinamos branduoliu, ir tvirto išorinio žiedo, vadinamo fibrozinio žiedo. Kai fibrozinis žiedas plyšta arba susilpnėja, jo branduolys gali išsiveržti iš savo įprastos vietos stuburo kanale, sukeldamas išvaržą. Tai gali suspausti netoliese esančius nervus arba nugaros smegenis ir sukelti nugaros skausmą ir nugaros smegenų disfunkciją bei kitus simptomus.

Stuburo išvaržos priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai disko išvaržos atsiranda dėl laipsniško, su amžiumi susijusio nusidėvėjimo, vadinamo disko degeneracija. Su amžiumi stuburo diskuose sumažėja vandens kiekis, todėl jie tampa mažiau lankstūs ir ne tokie atsparūs krūviui bei linkę įplyšti ar visai plyšti net nuo menkiausio įtempimo ar pasukimo.

Pagrindinės stuburo išvaržos priežastys:

Taip pat skaitykite: Idėjos vaikų diskotekai

• Su amžiumi susiję pokyčiai. Senstant mūsų stuburo diskai praranda dalį vandens, todėl jie tampa mažiau lankstūs ir ne tokie atsparūs krūviui.
• Ūmi stuburo trauma. Stuburo sužalojimas, sukeltas nelaimingų atsitikimų, kritimų iš didelio aukščio ar eismo įvykių, gali sukelti disko išvaržą. Gera naujiena - kūnas geba save gydyti, todėl net ir didžiausi sužalojimai sugyja.
• Netinkama kėlimo technika. Nuolatinis sunkių daiktų kėlimas ar tam tikrų pratimų atlikimas (mirties trauka) netaisyklinga technika gali per daug apkrauti stuburą ir padidinti disko išvaržos riziką.
• Genetika. Kai kurie asmenys gali turėti padidintą riziką išsivystyti disko išvaržoms dėl dažnų stuburo ligų šeimoje. Tačiau tai nėra mirties nuosprendis.
• Per didelis kūno svoris. Papildomi kilogramai apkrauna ne tik sąnarius, bet ir stuburą, todėl padidėja stuburo išvaržos tikimybė.
• Užsiėmimas. Didesnės fizinės įtampos reikalaujančius darbus dirbantiems žmonėms gresia didesnė rizika patirti nugaros problemų. Pakartotinis kėlimas, stūmimas, traukimas, lenkimasis į šonus ir sukimasis taip pat didina disko išvaržos atsiradimo riziką.

Rizikos veiksniai:

• Svoris. Per didelis kūno svoris sukelia papildomą krūvį diskams apatinėje nugaros dalyje.
• Genetika. Kai kurie žmonės paveldi disko išvaržų išsivystymo polinkį.

Dauguma žmonių negali tiksliai nurodyti disko išvaržos priežasties. Kartais disko išvarža gali atsirasti nugaros raumenis naudojant vietoj kojų ir šlaunų raumenų keliant didelius ir sunkius daiktus, keliant stuburas gali pasisukti ir išlinkti. Retais atvejais disko išvarža atsiranda dėl traumų, pavyzdžiui, kritimo ir smūgio į nugarą.

Stuburo išvaržos simptomai

Stuburo išvaržos sukeliamas skausmas gali būti labai įvairus ir pasireikšti skirtingose kūno vietose, priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje yra išvarža. Kai stuburo išvarža spaudžia nervus, kurie eina į kojas ar rankas, skausmas gali plisti iš nugaros į šias galūnes.

Dažniausi disko išvaržos požymiai ir simptomai yra:

• Skausmas. Dažniausiai atsirandantis simptomas yra skausmas, kuris gali būti įvairaus intensyvumo. Skausmas gali būti lokalizuotas stuburo išvaržos vietoje arba plisti į kitas kūno vietas. Jei išvarža susidaro juosmenyje, galimas plitimas į koją. Jei stuburo išvaržos vieta kakle - galimas skausmo plitimas į ranką. Skausmas yra mūsų kūno būdas atkreipti į save dėmesį. Nugaros skausmas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu ar ilgą laiką sėdint. Skausmas, spinduliuojantis į galūnes.
• Sėdimojo nervo skausmas. Įprasta, kad disko išvarža apatinėje nugaros dalyje sukelia sėdmeninio nervo skausmą. Šis aštrus skausmas dažniausiai keliauja viena sėdmenų puse į koją, o kartais ir į pėdą, gali sukelti dilgčiojimą ar tirpimą kojose ir (arba) pėdose bei raumenų silpnumą. Šis skausmas dažnai apibūdinamas kaip aštrus, deginantis ar panašus į elektros smūgį.
• Tirpimas ir dilgčiojimas. Stuburo nervų dirginimas gali sukelti tirpimo ir dilgčiojimo pojūčius paveiktoje srityje. Tai priklauso nuo to, kuris nervas yra pažeidžiamas. Neignoruodami šių pojūčių pacientai aktyviai dalyvauja kineziterapinio gydymo procese.
• Raumenų silpnumas. Priklausomai nuo to, kuris nervas yra spaudžiamas gali atsirasti silpnumas to nervo įnervuojamose kūno vietose, turintis įtakos judrumui ir jėgai. Raumenų silpnumas ir koordinacijos sutrikimai dėl nervų laidumo sutrikimų.
• Judesio apribojimai. Sunkumai paeiti, pasisukti, pritūpti, atsistoti.
• Skausmas, spinduliuojantis iš kaklo į pečius, rankas, nykščius.

Reikėtų atkreipti dėmesį į kaklo išvaržos simptomus:

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu

• Kaklo skausmas: Tai dažniausias ir ankstyviausias kaklo išvaržos simptomas. Skausmas gali būti aštrus, maudžiantis, pulsuojantis ar deginantis.
• Skausmas rankoje: Išsiveržęs disko branduolys gali spausti nervus, einančius į ranką. Tai sukelia skausmą, kuris plinta nuo peties žemyn per žastą, dilbį ir pirštus.
• Galvos skausmas: Kai kuriems žmonėms, turintiems kaklo išvaržą, gali skaudėti galvą.
• Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai: Nervų spaudimas kaklo išvaržos atveju gali paveikti smegenis, pasiekiančias informaciją apie kūno padėtį erdvėje. Dėl to gali atsirasti svaigulys, kuris gali būti lengvas ir trumpalaikis arba stiprus ir ilgai trunkantis.
• Pykinimas ir vėmimas: Nors šie simptomai nėra dažni, jie gali pasireikšti jei išsiveržęs disko branduolys spaudžia nervus, kontroliuojančius virškinimą.
• Raumenų spazmai: Nervų spaudimas gali sukelti ne tik skausmą, bet ir nevalingus raumenų susitraukimus, vadinamus spazmais. Kaklo išvaržos atveju raumenų spazmai dažniausiai jaučiami kakle, pečiuose ir nugaroje.

Svarbu pažymėti, kad šių simptomų stiprumas ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos. Sunkiais atvejais kaklo išvarža gali sukelti ir rimtų komplikacijų, tokių kaip nuolatinis skausmas, raumenų silpnumas, paralyžius ir netgi šlapimo pūslės bei žarnyno funkcijos sutrikimai. Svarbu pažymėti, kad ne visi, turintys kaklo išvaržą, patiria visus šiuos simptomus.

Stuburo išvaržos diagnostika

Kaklinės dalies stuburo išvarža diagnozuojama remiantis klinikine apžiūra, anamneze ir vaizdiniais tyrimais.

Šie diagnostikos metodai yra naudingi siekiant tiksliai nustatyti stuburo sutrikimus ir optimalų gydymą: rentgeną, KT, MRT. Jie parodo stenozės laipsnį ir padės parinkti tinkamą gydymą.

Stuburo išvaržos gydymas

Stuburo išvaržos gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir trukmės. Daugumai žmonių, kuriems diagnozuota disko išvarža, nereikia chirurginės intervencijos problemai pašalinti. Gydymas gali apimti konservatyvius metodus, tokius kaip kineziterapija ir vaistai, arba chirurginę intervenciją, jei kiti metodai nėra veiksmingi.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas, kurio tikslas sumažinti uždegimą ir skausmą, yra pirmasis pasirinkimas esant neryškiems radikulopatijos simptomams. Jis apima poilsį, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, fizioterapiją ir specialią stuburo tempimo pratimų programą, kineziterapiją.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir simptomai: pilvo išvarža

Konservatyvus gydymas - dažniausiai skausmą sukeliančių padėčių vengimas, suplanuotos mankštos atlikimas ir skausmą malšinančių vaistų vartojimas - palengvina simptomus 9 asmenims iš 10 turinčių disko išvaržą.

• Vaistai. Vaistai, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, ir ketoprofenas, yra plačiai naudojami dėl jų gebėjimo mažinti skausmą ir uždegimą. Šie vaistai veikia inhibuodami ciklooksigenazės (COX) enzimus, kurie yra svarbūs uždegimo mediatorių - prostaglandinų - sintezei. Raumenis atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip metokarbamolis ar ciklobenzaprinas, gali būti skiriami siekiant sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, kuris atsiranda dėl refleksinių raumenų spazmų, susijusių su stuburo išvarža. Epidurinės steroidų injekcijos, kuriose naudojami gliukokortikoidai, pavyzdžiui, triamcinolonas ar metilprednizolonas, gali būti naudojamos mažinti uždegimą ir skausmą tiesiogiai pažeistoje srityje. Šių injekcijų teikiamas palengvėjimas gali būti laikinas, tačiau jis gali suteikti pakankamai ilgalaikį efektą, kad pacientas galėtų aktyviau dalyvauti kineziterapijoje ir kitose reabilitacijos programose.
• Kineziterapija. Fizinės medicinos gydytojas gali parodyti jums kūno padėtis ir pratimus, skirtus disko išvaržos keliamam skausmui sumažinti. Fizinės medicinos gydytojas taip pat gali rekomenduoti: poveikį šiluma ar šalčiu, tempimą, ultragarsą, stimuliavimą elektra, trumpalaikį kaklo ar apatinės nugaros dalies įtvarą.
• Osteopatija. Osteopatija yra gydymo metodas, kuris taip pat naudoja rankų manipuliacijas, siekiant pagerinti kraujotaką, sumažinti skausmą ir skatinti natūralią kūno gijimą.
• Manualinė terapija. Manualinė terapija yra kineziterapijos dalis, apimanti specifines manualines technikas, kurios padeda atkurti sąnarių funkciją, sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką. Tai gali apimti masažą, sąnarių mobilizaciją ir manipuliacijas. Masažas pagerina kraujotaką, mažina uždegimą ir raumenų spazmus.
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Naudojant TENS aparatą, atitinkamo stiprumo elektros srovė nukreipiama į tikslinius raumenis ir nervus.

Chirurginis gydymas

Esant ryškiai išreikštiems neurologiniams simptomams ir neveiksmingam konservatyviam gydymui, būna indikuotinas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama stuburo išvaržos operacija yra mikrodiskektomija - kuomet pašalinama nervą spaudžianti išvaržos dalis darant nedidelį pjūvį nugaroje. Kartais taikomi ir mažiau invaziniai metodai, pvz., chemorinė nukleolizė.

Labai nedidelei daliai disko išvaržą turinčių žmonių galiausiai prireikia chirurginės intervencijos. Gydytojas gali pasiūlyti chirurginę intervenciją, jeigu per šešias savaites konservatyvus gydymas nepalengvino jūsų simptomų, ypač, jei jus ir toliau vargina: tirpumas ar dilgčiojimas, sunku stovėti ar vaikščioti, prasta šlapimo pūslės ar tuštinimosi kontrolė.

Dažniausiai operuojama dėl juosmens ar kaklo srities išvaržų. Operacijos metu pašalinama išvaržos dalis, kuri spaudžia nervines struktūras. Tai atliekama per nedidelį pjūvį, naudojant specialius instrumentus ir operacinį mikroskopą. Operacijos tikslas - panaikinti skausmą, jutimo ir motorikos sutrikimus, atsirandančius dėl kompresijos. Laiku atlikta operacija leidžia išvengti negrįžtamų nervų pažeidimų. Vis dėlto, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų po operacijos, kad būtų išvengta komplikacijų ir atkritimų.

Daugeliu atvejų chirurgai gali pašalinti tik prasiveržusią disko dalį, tačiau retais atvejais reikia pašalinti visą diską. Tada slankstelius gali tekti tarpusavyje sujungti naudojant metalo konstrukciją ir taip užtikrinti stuburo stabilumą. Retais atvejais chirurgas gali pasiūlyti implantuoti dirbtinį diską.

Reabilitacija po operacijos

Po stuburo išvaržos operacijos svarbi yra tinkama reabilitacija, siekiant atkurti nugaros funkcijas ir išvengti komplikacijų. Reabilitacija paprastai trunka kelis mėnesius ir apima kineziterapiją, masažą, specialius pratimus ir laikysenos korekciją. Po operacijos būtina tęsti fizinį aktyvumą ir stiprinti nugaros raumenis, kad išvengtumėte atkritimų ateityje.

Papildomos priemonės

• Tinkamas lovos čiužinys. Tinkamo lovos čiužinio pasirinkimas, gali turėti svarios įtakos tiek stuburo išvaržos simptomų švelninimui, tiek bendrai gyvenimo kokybei. Jis gali padėti užtikrinti optimalią stuburo atramą miego metu, sumažinti nugaros skausmą ir pagerinti miego kokybę. Optimalus čiužinys turėtų teikti tolygų palaikymą visam kūnui, užkertant kelią nereikalingam stuburo išlinkimui ar iškrypimui. Nors individualūs pageidavimai gali skirtis, daugelis tyrimų rodo, kad vidutinio kietai čiužiniai teikia geriausią atramą ir komfortą asmenims kuriuos kamuoja nugaros skausmai gulint.
• Sportas. Sportuoti turint stuburo išvaržą ne tik įmanoma, bet ir rekomenduojama, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sporto šaką ir atsižvelgti į savo fizinę būklę bei gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijas. Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali netgi padėti stiprinti nugaros raumenis, pagerinti laikyseną ir sumažinti skausmus. Tarp gydytojų ir kineziterapeutų rekomenduojamų sporto šakų visuomet yra baseinas ir plaukimas, dviračių sportas, joga, pilatesas ir kiti lankstumą gerinantys ir judėjimą skatinantys užsiėmimai. Dviračio mynimas gali turėti ir teigiamų poslinkių stuburo išvaržos atžvilgiu, tokių kaip kojų ir pilvo raumenų stiprinimas, kurių dėka vėliau mažesnė apkrova tenka stuburui. Toks sportas taip pat gerina kraujotaką ir mažiau apkrauna nugarą, nei pavyzdžiui, bėgimas ar šokinėjimas.
• Mityba. Nors tiesioginis ryšys tarp stuburo išvaržos ir mitybos nėra tiesiogiai įrodytas moksliniais tyrimais, mityba gali turėti svarbų vaidmenį bendroje žmogaus sveikatoje ir gali netiesiogiai įtakoti sąlygas, susijusias su stuburo sveikata. Kalcio ir Vitamino D suvartojimas: Šios maistinės medžiagos yra būtinos stipriems kaulams. Hidratacija: Pakankamas vandens suvartojimas yra labai svarbus palaikant tarpslankstelinių diskų hidraciją ir funkcijas.
• Joga. Stuburo išvarža ir joga gali būti suderinamos, tačiau svarbu prieš pradedant bet kokias jogos pratimų programas pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Svarbu pabrėžti, kad jogos praktivimas asmenims turintiems problemų dėl stuburo išvaržos, turėtų būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, stuburo išvaržos sunkumą ir esamus simptomus.

Stuburo išvarža ir darbingumas

• Biuletenis. Nedarbingumo pažymėjimas dėl stuburo išvaržos gali būti išduotas, kai paciento būklė reikalauja ilgesnio gydymo periodo, intensyvesnės reabilitacijos, ar kai simptomai yra pakankamai stiprūs, kad trukdytų atlikti įprastą darbo veiklą. Šis dokumentas patvirtina, kad asmuo laikinai negali dirbti dėl savo sveikatos būklės.
• Neįgalumas. Sunkiais atvejais, kai stuburo išvaržos sukeliami simptomai yra intensyvūs ir ilgalaikiai, gali kilti klausimas dėl asmens neįgalumo. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, neįgalumo lygis nustatomas oficialiu vertinimu, kurį atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT).

Stuburo išvarža ir gimdymas

Stuburo išvarža ir gimdymas yra dažnai siejamos sąvokos, nes gimdymas gali sukelti ar paskatinti išvaržos simptomus. Svarbiausia, kad prieš pastojimą būtų atlikta išsami stuburo būklės funkcinė ir radiologinė diagnostika. Gimdymo metu svarbu pasirinkti tinkamas padėtis ir vengti staigių judesių - gimdymas pusiau sėdimoje, šonu ar keturpėsčioje padėtyje apsaugo nuo didesnės įtampos nugarai. Jeigu iki gimdymo išvarža nesukėlė stiprių simptomų, dažniausiai galimas natūralus gimdymas. Esant padidėjusiai rizikai, atliekama planinė Cezario pjūvio operacija.

Stuburo išvaržos prevencija

Norėdami išvengti stuburo (disko) išvaržos:

• Mankštinkitės. Stiprinkite liemens raumenis - tai padės palaikyti stuburo stabilumą ir atramą. Tinkami atliekami pratimai gali padėti sumažinti stuburo išvaržos sukeliamą skausmą, sustiprinti nugaros ir liemens raumenis ir pagerinti stuburo funkciją.
• Laikysena turi būti tinkama. Tinkama laikysena sumažina spaudimą stuburui ir diskams. Pasistenkite, kad stuburas būtų tiesus ir išlygintas, ypač jei tenka ilgą laiką sėdėti. Tinkamai kelkite sunkius daiktus, didžiausią darbą turi atlikti jūsų kojos, bet ne nugara. Svarbu pacientą mokyti judesių bei padėčių, mažinančių skausmą, motyvuoti būti aktyviems nuo pat ligos pražios, nes natūraliai išliekantis krūvis stuburui ir jį supantiems raumenims yra naudingesnis nei specifiniai pratimai.
• Nesustorėkite.
• Venkite stuburo perkrovos, rūkymo, kontroliuokite kūno masę. Reguliari mankšta gerina stuburo būklę, lėtina ligos progresavimą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei kaklo ar nugaros skausmas plinta į ranką ar į koją, jis yra lydimas tirpimo, dilgčiojimo ar silpnumo. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate stuburo išvaržos simptomus, tokius kaip skausmą, tirpimą ar silpnumą.

Skubios pagalbos (112) kreipkitės, jei jaučiate kojų silpnumą, šlapimo nelaikymą ar kitus nugaros smegenų spaudimo požymius.

Kaklinės dalies stuburo išvarža

Viena iš dažniausiai pastebimų kaklo stuburo problemų yra disko išvarža, kurios sudaro stuburo disko medžiagos (skaidulinio žiedo ar minkštuminio branduolio) dalies išsigaubimas. Kaklinėje stuburo dalyje yra septyni slankstelių kūnai. Staigus stresas, pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo, gali sukelti kaklo disko išvaržą. Kartais disko išvarža išsivysto palaipsniui per kelis metus. Laikui bėgant, vyresniame amžiuje diskai gali prarasti elastingumą, o raiščiai aplink juos gali tapti nelankstūs.

Kaklinės dalies stuburo išvarža (arba kaklo disko išvarža) yra būklė, kai tarpslankstelinis diskas, esantis tarp kaklo stuburo slankstelių, pažeidžiamas ir jo vidinė dalis (branduolys) išsikiša arba išteka, spausdama aplinkinius nervus ar nugaros smegenis. Kaklo stuburas (lot. columna cervicalis) susideda iš septynių slankstelių (C1-C7), o išvaržos dažniausiai pasitaiko C5-C6 arba C6-C7 lygyje. Ši būklė gali sukelti skausmą, tirpimą, silpnumą rankose ar net sunkesnius neurologinius simptomus, priklausomai nuo spaudimo laipsnio.

Pasaulyje kaklinės dalies stuburo išvarža yra viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių, ypač tarp 30-50 metų amžiaus žmonių, o vyrams ir moterims rizika panaši. Lietuvoje tikslūs statistiniai duomenys riboti, tačiau manoma, kad tūkstančiai pacientų kasmet kreipiasi dėl kaklo skausmo, susijusio su išvaržomis, dažnai dėl sėdimo darbo ar traumų. Apie 80-90 % atvejų pagerėja konservatyviu gydymu, tačiau sunkesni atvejai gali reikalauti chirurginio įsikišimo. Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip reabilitacija, vaistai ar mikrochirurgija, leidžia efektyviai valdyti šią būklę.

Kaklinės dalies stuburo išvarža išsivysto dėl tarpslankstelinių diskų pažeidimų, kurie gali būti susiję su degeneracija, trauma ar mechaniniu poveikiu.

Kaklinės dalies stuburo išvarža gali reikšmingai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę paciento būklę. Lėtinis skausmas ir judesių apribojimas trukdo kasdienėms veikloms, tokioms kaip darbas prie kompiuterio, vairavimas ar net miegas. Neurologiniai simptomai, tokie kaip rankų tirpimas ar silpnumas, riboja gebėjimą laikyti daiktus, rašyti ar užsiimti pomėgiais. Psichologiškai būklė gali sukelti nerimą, depresiją ar frustraciją dėl riboto darbingumo ar nuolatinio skausmo. Socialinė izoliacija gali atsirasti dėl gėdos ar riboto judrumo, ypač jei simptomai matomi (pvz., kaklo sustingimas ar laikysenos pokyčiai).

Vis dėlto tinkamas gydymas, įskaitant reabilitaciją, vaistus ar chirurgiją, leidžia daugumai pacientų palengvinti simptomus ir atgauti funkciją per 3-6 mėnesius.

Kaklinės dalies stuburo išvaržos prevencija

Jei pastebite kaklinės dalies stuburo išvaržos požymius, tokius kaip kaklo skausmas, rankų tirpimas ar silpnumas, nedelsdami kreipkitės į neurologą ar šeimos gydytoją, kad būtų atlikta apžiūra ir, jei reikia, MRT tyrimas. Venkite savarankiškai atlikti intensyvius pratimus ar ignoruoti simptomus, nes tai gali pabloginti būklę ar sukelti neurologinius pažeidimus.

Laikykitės gydytojo nurodymų dėl reabilitacijos, vaistų ar chirurginio gydymo, kad sumažintumėte simptomus. Taikykite prevencines priemones, tokias kaip taisyklinga laikysena, kaklo raumenų stiprinimas ir antsvorio mažinimas, aptardami jas su specialistu.

tags: #disko #isvarza #vaikui