Echoskopijos dažnumas nėštumo metu: rekomendacijos ir svarbi informacija

Echoskopija, dar vadinama ultragarsiniu tyrimu, yra vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų. Tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet mes įvertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę. Šiame straipsnyje aptarsime echoskopijos tipus, kada ir kokiu tikslu ji atliekama, rekomendacijas dėl dažnumo ir kitą svarbią informaciją.

Echoskopijos tipai nėštumo metu

Yra keletas skirtingų echoskopijos tipų, kurie gali būti naudojami nėštumo metu:

  • Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija: Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.).
  • Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną.
  • 2D echoskopija: Tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai. Matomas vaizdas yra juodai baltas, ne visada ryškus, todėl kartais pavadinama „šešėlių mokslu“.
  • 3D echoskopija: Ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija.
  • 4D echoskopija: 4D (keturių dimensijų) echoskopija - tai 3D echoskopijos atmaina. 4D echoskopija ypatinga tuo, kad skenuojamas gimdos vaizdas iš karto matomas monitoriuje. Speciali technologija leidžia nufilmuoti ir sujungti vaizdus į visumą. 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda. Šios echoskopijos metu, jei iki šiol dar nesužinojote ir jei tik mažylis nesislepia, 100 proc. tikslumu galima nustatyti vaisiaus lytį. Galima pamatyti, kaip vaisius čiulpia nykštį, judina rankytes, kojytes, gimdoje bando apsiversti ir t.
  • Doplerinis tyrimas: Atskira echoskopijos rūšis. Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka.

Kada ir kokiu tikslu atliekama echoskopija?

Jei nėštumo eiga normali, echoskopinis tyrimas daromas 11-13 savaitę, 18-20 savaite ir trečias - jau po 30-os savaitės. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti. Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis.

  • Ankstyvoji echoskopija (nuo 5 sav. iki 12 sav.): Pavyzdžiui, ankstyvajam nėštumui nustatyti gali būti atliekamas transvaginalinis tyrimas. Ankstyvoji echoskopija daroma jei ankstesni nėštumai nesivystė ar įtariama, jog nėštumas gali būti daugiavaisis. Taip pat šios echoskopijos metu gali būti nustatoma, ar apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtino gimdoje, o ne už jos ribų. Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje.
  • 11-13 savaitę: Pirmasis tyrimas itin svarbus sprando raukšlės storiui, pagal kurį gali būti įtariamos chromosominės ligos, išmatuoti, mat tik nuo 11-os savaitės sprando raukšlė yra matoma, o po 14-os savaitės jos nebesimato. Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių.
  • 18-20 savaitę: Antrojo tyrimo metu jau galima daugiau pasakyti apie vaiko anatomiją bei vidaus organus, vaiko padėtį gimdoje. Taip pat 18-20 savaitę gali būti diagnozuota didžiuma vaisiaus ydų. Antrosios echoskopijos, atliekamos 18-20 nėštumo savaitę, metu nustatoma daugiau kaip 50 proc. vaisiaus padėtį gimdoje. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį.
  • Po 30-os savaitės: Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti.

Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą. Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriame jo raidą, vertiname visas anatomines struktūras. Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą. Tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos. Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinį rezonanso tyrimą. Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros. Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus. Atliekant ultragarsinius tyrimus, dažniausiai mes patvirtiname, kad nėštumo eiga yra sklandi.

Papildomi ultragarsiniai tyrimai

Papildomų ultragarsinių tyrimų nėštumo laikotarpiu indikacijos:

Taip pat skaitykite: Svarbaus ultragarso tyrimai nėštumo metu

  • kraujavimas iš gimdos;
  • įtariamas negimdinis nėštumas;
  • gimdos dydžio ir nėštumo laiko nesutapimas;
  • gimdos anomalijos;
  • gimdos ir kiaušidžių dariniai;
  • nėštumas ir spiralė;
  • daugiavaisis nėštumas;
  • įtariamas žuvęs vaisius;
  • įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas;
  • įtariama vaisiaus hipoksija;
  • netaisyklinga vaisiaus padėtis;
  • polihidramnionas;
  • oligohidramnionas;
  • Rh izoimunizacija;
  • invazinės procedūros (choriono biopsija, amniocentezė, kordocentezė);
  • nepalanki genetinė anamnezė.

Sprando vaiskumas ir chromosominės ligos

11+0 - 13+6 nėštumo savaitę ultragarsinio tyrimo metu (kartais tiriama vaginaliniu davikliu) nustatomas vaisiaus amžius, įsitikinama ar auga vienas vaisius ar dvynukai, įvertinama gimdos ir placentos kraujo apytaka, gimdos kaklelio ilgis, apžiūrima ar nematyti anomalijų (apsigimimų) ir matuojama sprando vaiskuma (NT, angl. nuchal translucency), anksčiau vadinta „sprando raukšle“.

Sprando vaiskumos matmuo ir nosies kaulo buvimas ar nebuvimas leidžia įtarti arba atmesti chromosomines vaisiaus ligas, dažniausiai 21 chromosomos trisomiją, t. y. Dauno sindromą. Tyrimo rezultatas bus aiškus iš karto. Svarbu, kad embriono sprando vaiskuma nebūtų didesnė nei 3 mm. Kuo didesnis sprando vaiskumos matmuo, tuo didesnė chromosomų anomalijų rizika (apsigimimų).

Jei sprando raukšlės matavimas parodo, kad Dauno sindromo rizika yra didesnė nei 0.25%, tai laikoma reikšminga rizika. Tokiu atveju nėščiajai rekomenduojama atlikti amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimą) ar choriono gaurelių biopsiją (placentos audinio tyrimą).

Dauno sindromas

Dauno sindromas gali būti įtariamas ir nustatomas dar iki gimimo. Kraujo tyrimai atliekami nuo 11 nėštumo savaičių. Tuo pat metu svarbūs yra ir kiti tyrimai - embriono sprando raukšlytės peršviečiamumo matavimas tiriant ultragarsu. Jei nustatoma, kad ji didesnė nei 3 mm, tai rodo didesnę chromosominių ligų tikimybę, įskaitant ir Dauno sindromą.

Ultragarsinio tyrimo tikslumas ir patikimumas

Atminkite, kad sprando vaiskumos matavimo tikslumas nėra šimtaprocentinis - priklauso nuo gydytojo patirties, vaisiaus pozicijos ir kt.. Šio metodo patikimumas 80 proc. Ir atvirkščiai, jei sprando vaiskumos tyrimas nerodė rizikos, tai nereiškia, kad vaikutis tikrai gims sveikas.

Taip pat skaitykite: Pasiruošimas Gimdymui

Ultragarsinio tyrimo tikslumas. Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes nemažai lemia tyrimą atliekančio gydytojo patirtis, vaisiaus padėtis gimdoje ir kt. Ultragarsinė įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti.

Echoskopijos saugumas ir rekomendacijos dėl dažnumo

Echoskopijos atliekamos jau per 50 metų. Šis tyrimas yra neskausmingas ir greitas, laikomas saugiu vaisiui ir motinai bei gana tiksliu - metodo patikimumas siekia 60-80 proc. Tyrimo tikslumą lemia aparatūros kokybė, gydytojo patirtis, kūdikio padėtis tyrimo metu, taip pat kitos specifinės priežastys. Echoskopijai kontraindikacijų nėra, visgi laikomasi nuostatos, jog tyrimo trukmė turi būti kuo trumpesnė, o tyrimų skaičius - kuo mažesnis. Ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis gydytojai stengiasi, kad echoskopija neužtruktų ilgiau nei 10 min.

Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As reasonably achievable), t. y. kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai.

Echoskopija laikoma pakankamai saugiu tyrimo metodu, bet iki šiol vis dar tiriamas tyrimo poveikis nėščiajai ir vaisiui. Kaip ir atliekant įprastą 2D ultragarso tyrimą, ir šiuo atveju reikėtų nepiktnaudžiauti - laikytis ALARA (angl. As Low As reasonably achievable) principo, t. y. tyrimą atlikti tuomet, kai tai būtina.

Pasiruošimas echoskopijai

Echoskopijai kažkaip ypatingai pasiruošti nereikia. Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o mes stengiamės kaip galime išsamiau į juos atsakyti. Siekiant padidinti ultragarso bangų laidumą ir užsitikrinti lengvesnį paties prietaiso slydimą pilvu, jo paviršius ištepamas specialia žele.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

Kažkaip specialiai ruoštis nė vienam echoskopiniam tyrimui nereikia, tačiau likus kelioms dienoms iki tyrimo pageidautina gerti daugiau vandens. Likus valandai ar 45 min. iki 4D ultragarsinio tyrimo patariama suvalgyti ką nors lengvo, pavyzdžiui, sumuštinį, salotų, nedidelį dubenėlį makaronų ir pan. Mažylis taps šiek tiek aktyvesnis. Taip pat išgėrus stiklinę apelsinų, obuolių ar kitų sulčių efektas bus dar geresnis. Natūralūs sultyse esantys cukrūs dar labiau pailgins vaisiaus aktyvųjį periodą. Vykdamos atlikti tyrimo patogiai apsirenkite.

3D/4D echoskopija

Tai inovatyvus tyrimas, kurio dėka galima matyti ryškų vaisiaus ar kelių vaisių vaizdą. Mūsų klinikose naudojamas aukščiausios klasės prietaisas, suteikiantis galimybę pamatyti savo vaikelio veido bruožus, stebėti, kaip jis žiovauja ar čiulpia nykštį. Atliekant 3D/4D echoskopiją, taikoma pažangiausia vaisiaus širdutei tirti STIC programa. Taip pat 4D ultragarsinis tyrimas gali 100% tikslumu nustatyti kūdikio lytį, jei tik tyrimo metu mažylis nebus pasislėpęs.

4D echoskopija dažniau pasirenkama kaip papildomas tyrimas, leidžiantis nuodugniai apžiūrėti vaisiaus veidą - lūpas, nosį, akis, kaktą, skruostus. Palyginimui, iki 16-18 savaitės ekrane matomas visas vaisius, 24-32 sav. 4D echoskopijos metu ekrane galima matyti apie pusę mažylio kūno, o nėštumo pabaigoje jau galima matyti tik pavienes vaisiaus kūno dalis, pavyzdžiui, pilvą, galvytę ir t.

Dažniausiai tyrimas atliekamas tarp 24 ir 34 nėštumo savaičių, o apie 27-28 nėštumo savaitę yra idealiausias laikas, nes kūdikio veido bruožai jau būna susiformavę, kūdikis būna užsiauginęs šiek tiek riebalinio sluoksnio ir dar turi pakankamai vietos judėti. Nerekomenduotina tyrimą nukelti į nėštumo pabaigą, nes mažylis susilenkia ir tuomet tampa sunkiau pamatyti jo ar jos veido bruožus. 4D ultragarso tyrimas įprastai trunka 30-45 minučių.

Kiti nėštumo tyrimai

NIPT atliekamas jau nuo 8-10 nėštumo savaitės. Tyrimą galima atlikti vietoje kraujo dvigubo ar trigubo tyrimų, tačiau jis jokiu būdu nepakeičia ultragarsinės patikros ir invazinių genetinių tyrimų (jeigu yra poreikis juos atlikti). Šaltiniuose teigiama, kad NIPT tyrimas yra labai jautrus ir padeda diagnozuoti daugiau nei 99 proc. Dauno sindromo atvejų (skirtingose klinikose atliekami NIPT tyrimai skiriasi, kai kurie jų diagnozuoja 91-99 proc. atvejų).

tags: #echoskopijos #daznumas #nestumo #metu