Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali atnešti ir įvairių sveikatos iššūkių. 9 mėnesius nešioti papildomą svorį tam nepasiruošusiam kūnui gali būti sudėtinga. Dažną nėščiąją kankina nugaros skausmai, kurie kartais gali gąsdinti ir kelti nerimą dėl galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo. Net ir sportuojančios moterys paskutiniais nėštumo mėnesiais ima jausti nepatogumą nugaros srityje. Nors nėštumas ir nugaros skausmas laikomi beveik sinonimais, yra ne vienas būdas jį kontroliuoti - išvengti, sumažinti ar visai panaikinti.
Nugaros skausmo priežastys nėštumo metu
Nugarą moteriai paprastai pradeda skaudėti ketvirtą-šeštą nėštumo mėnesį, kai kurioms nemalonūs pojūčiai nugaros srityje prasideda jau 8-12 nėštumo savaitę. Jeigu nugarą skaudėjo dar iki nėštumo, yra didesnė rizika, kad ją skaudės ir nėštumo metu, o skausmas prasidės kur kas anksčiau. Nugaros skausmai nėštumo metu paprastai prasideda apie 20-24 nėštumo savaitę. Tam įtakos turi anatominiai ir fiziologiniai organizmo pokyčiai.
Dėl nėštumo metu priaugto svorio atsiranda papildoma apkrova nugarai bei juosmeniui: pasikeičia moters kūno svorio centras, laikysena, eisena, labiau riboti tampa klubų sąnarių judesiai. Kad išlaikytų padidėjusį svorį priekyje, nėščia moteris atsilošia, o taip labiau įsitempia nugaros apatinės dalies raumenys. Augant kūdikiui, plečiasi motinos dubens kaulai, todėl įsitempia sąnariai tarp dubens ir kryžkaulio. Jei kūdikis pilve guli veidu į viršų, tuomet nugara dar labiau spaudžiama. Jei nėščioji jaučia dieglius nugaroje ir kojose, gali būti, kad kūdikio galva spaudžia sėdmeninį nervą. Dažniausiai nugarą skauda, nes pertempiami ilgieji nugaros raumenys, tačiau gali būti ir kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, nėštumo metu moters organizme progesterono (moteriško lytinio hormono) koncentracija padidėja 10 kartų. Šis hormonas teigiamai veikia moters organizmą, nes atpalaiduoja dubens jungtis, kad vaisiui užtektų vietos gimdoje ir gimdymo metu jis galėtų lengvai išeiti. Visgi, hormonas taip pat veikia daugelį kitų sąnarių, sukeldamas uždegimus ir skausmą. Skausmo dubens srityje priežastimi taip pat gali būti netaisyklinga kūno padėtis ir krypavimas vaikštant. Juosmenį gali skaudėti dėl nėštumo metu padidėjusio juosmens išlinkimo (hiperlordozės) ir nebe taip gerai stuburo atliekamos amortizacijos funkcijos.
Anatominiai pokyčiai:
- Sparčiai augantis vaisius ir padidėjusi gimda užpildo dubenį, pradeda spausti šlapimtakius (ypač dešinįjį) ir kitus vidaus organus.
- Pasikeičia svorio centras, dėl kurio padidėja krūvis juosmens stuburo segmentuose.
- Padidėjęs lordozės laipsnis (natūralus stuburo išlinkimas juosmens srityje) sukelia įtampą nugaros raumenyse ir biomechaninius pokyčius stuburo srityje.
Fiziologiniai pokyčiai:
- Hormonų gamybos persitvarkymas: padidėja progesterono ir estrogeno kiekis, pradedamas gaminti hormonas relaksinas.
- Relaksinas suminkština raiščius, jungiančius sąnarius ir raumenis, todėl sąnariai tampa labiau paslankūs, bet mažiau stabilūs.
Tyrimai rodo, kad apie 50-80 procentų visų nėščiųjų skundžiasi nugaros skausmais.
Taip pat skaitykite: Idėjos vaikų diskotekai
Rizikos faktoriai
Nugaros skausmus nėštumo metu dažniau gali jausti moterys, kurios:
- Laukiasi dvynukų.
- Turi antsvorio arba nutukusios.
- Prieš nėštumą turėjo nugaros problemų (pvz., stuburo disko išvaržą, traumų).
- Serga cukralige ar padidėjusiu kraujospūdžiu.
- Sirgo infekcinėmis ligomis (pvz., šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų uždegimu).
- Patiria stresą.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Nepilnavertiškas atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui.
- Gretutinės ligos.
Kaip išvengti nugaros skausmų nėštumo metu?
Tausoti nugarą nėštumo metu būtina, ypač, jei ateityje planuojate turėti daugiau vaikų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad nėštumas bei pirmieji mėnesiai po jo yra tik pradžia - vėliau reikės jau gerokai paaugusį vaiką ir panešioti, ir pasūpuoti, ir kartu su juo, pasilenkus, mokytis vaikščioti… Visa tai daryti bus žymiai sunkiau, jei nugara bus silpna, nualinta.
Todėl, jeigu galite, atsisakykite veiklos, kuri vargina juosmenį ir dubenį - stenkitės nestovėti ant vienos kojos, nelaipioti laiptais, ilgai nevaikščioti ir nestovėti. Darykite daug pertraukėlių, dažnai gulėkite. Mokykitės vengti nugaros apatinės dalies įtempimo, nekilnokite sunkių daiktų. Venkite per didelio svorio prieaugio. Nesėdėkite ilgiau kaip valandą, darykite nedideles pertraukėles, jų metu pavaikščiokite ar bent pastovėkite. Venkite darbų, kuriuos dirbant reikia pasilenkti ar pasisukti. Keldamos kokį daiktą, darykite tai pritūpusi, o ne pasilenkusi.
Miegokite ant šono tarp kelių įsikišę pagalvėlę. Lankykitės baseine bei kitose vandens procedūrose. Pasilepinkite nėščiųjų masažu pas kvalifikuotą specialistą. Pasirūpinkite, kad jūsų mityba būtų visavertė, netrūktų pieno produktų. Taisyklingai sėdėkite, o sėdėdamos po juosmeniu pakiškite pagalvėlę ar ortopedinį čiužinuką. Sėdėdamos nekelkite kojos ant kojos - tai ne tik sutrikdo kraujotaką, bet ir padidina stuburui tenkantį krūvį. Sėskitės iš lėto. Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto. Nugaros skausmas nėštumo metu yra bendras nėščiųjų nusiskundimas - ir tai nenuostabu, mat priaugama svorio, keičiasi kūno masės centras, o hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja raiščius bei padidina dubens sąnarių laisvumą. Tačiau būsima nėščioji gali užkirsti kelią arba bent jau sumažinti šiuos ateities skausmus bei patiriamą diskomfortą, jeigu nėštumui savo kaulų ir raumenų sistemą pradeda ruošti iš anksto.
- Laikysenos korekcija: Stenkitės išlaikyti tiesų stuburą sėdint, stovint ir vaikštant.
- Mankšta ir fizinis aktyvumas: Judėjimas padeda sumažinti raumenyse kilusią įtampą, stiprina raumenis ir raiščius, išjudina „sustingusį“ stuburą. Pasitarkite su specialistu dėl tinkamų pratimų.
- Svorio kontrolė: Stenkitės priaugti rekomenduojamą svorį nėštumo metu.
- Tinkami batai: Avėkite patogius batus su žema pakulne ir geru atraminiu skliautu.
- Kokybiškas miegas: Miegokite ant šono su pagalve tarp kojų, kad sumažintumėte spaudimą nugarai.
- Poilsis: Darykite pertraukas ir ilsėkitės, ypač jei dirbate sėdimą darbą arba ilgai stovite.
- Šilta vonia: Šilta vonia gali padėti atpalaiduoti įtemptus nugaros raumenis.
- Masažas: Masažas taip pat gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.
- Ortopedinės, kineziologinės priemonės: Naudokite specialų diržą, kuris prilaiko juosmenį ir apatinį gimdos segmentą.Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Dažniausia moterų problema nėštumo metu - nugaros skausmai, pasireiškiantys 50-80 proc. besilaukiančių moterų. Skausmai dažniausiai prasideda 5-7 nėštumo mėnesį, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet moterys skausmu ima skųstis jau 8-12 nėštumo savaitę. Šiuos skausmus lemia tam tikri nėštumo metu vykstantys procesai.
Mankštos nėštumo metu
Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube nepatariama - reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie stuburo disko išvaržą
Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: supančius mentes, pilvo sienos, tiesiančius šlaunis, keturgalvius ir priekinius blauzdos.
Tempti reikėtų šiuos raumenis: keliančius mentes, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis.
Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Šie raumenys nėštumo metu patiria ypač didelį apkrovimą ir gali turėti įtakos ne tik nugaros skausmams, bet ir šlapimo nelaikymui.
Tinkama avalynė
Pade yra daug raumenukų, kurie būna įsitempę ir pervargę dėl nepatogios avalynės, stovimo darbo ar nusilpę dėl nuolatinio sėdėjimo. Netaisyklinga pėdos padėtis turi didžiulę įtaką kelių apkrovai, kas įtakoja klubų padėtį, po to - juosmeninės dalies, viso stuburo ir galiausiai pečių būklę. Tad rekomenduojama rinktis patogius batus, jei trūksta komforto - naudoti įdėklus. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą. Batai turėtų nespausti kojos pirštų (aukštakulniai - antipavyzdys, ko tikrai nereikia nėštukei) ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu.
Miego padėtis
Miego metu nėščia moteris turi stengtis „nukrauti“ nugarą (sumažinti įtampą joje, visiškai atpalaiduoti), galbūt tam prireiks papildomų pagalvėlių. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svertas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas, kad moteris neįkristų kaip į pūkų krūvą.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir simptomai: pilvo išvarža
Pilvo diržai, korsetai
Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vargina stiprūs nugaros skausmai, būtina kreiptis į gydytoją. Nugarą gali skaudėti ne tik dėl stuburo, bet ir dėl kai kurių rimtų ligų, kurias būtina gydyti, norint išsaugoti nėštumą ir pagimdyti sveiką vaikutį. Pavyzdžiui, jei vargina skausmas juosmens srityje, karščiuojate, padažnėja šlapinimasis, - reikia įtarti galimą inkstų ar šlapimo takų uždegimą. Stiprūs priepuoliniai juosmens srities skausmai, kartais plintantys į kirkšnį, šlapimo spalvos pokyčiai gali būti susiję su inkstų akmenlige. Tarpslankstelinio disko išvarža, radikulitas ir kitos neurologinės ligos taip pat gali sukelti stuburo skausmus. Periodiniai juosmens skausmai, kartu su kuriais pasireiškia ir gimdos tonuso padidėjimas, gali būti ir paruošiamųjų bei tikrųjų sąrėmių metu.
Svarbu atskirti normalius nėštumo metu atsirandančius nugaros skausmus nuo skausmų, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas:
- Stiprų, nepakeliamą skausmą.
- Skausmą, kuris plinta į kojas ar pėdas.
- Skausmą, kurį lydi tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas kojose.
- Skausmą, kuris sustiprėja gulint.
- Skausmą, kurį lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar šlapinimosi problemos.
- Aktyvius skausmingus gimdos susitraukimus (per valandą trys ir daugiau).
- Reguliarius sąrėminio pobūdžio skausmus.
- Kraujavimą iš makšties.
Nugaros bei apatinės pilvo dalies skausmai gali būti vienu iš gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo simptomų. Tačiau tai turi būti patvirtinta gimdos kaklelio būklės tyrimais. Vieninteliai objektyvūs minėtų grėsmių požymiai - aktyvūs skausmingi gimdos susitraukimai, per valandą trys ir daugiau (gresia persileidimas) bei progresuojantis gimdos kaklelio atsivėrimas, reguliarūs sąrėminio pobūdžio skausmai (gresia priešlaikinis gimdymas).
Gydymo būdai
Jei nugaros skausmas yra stiprus ir trukdo kasdieninėms veikloms, kreipkitės į gydytoją. Jis gali rekomenduoti:
- Kineziterapiją: Kineziterapeutas gali parinkti individualius pratimus, kurie padės stiprinti nugaros, pilvo ir dubens dugno raumenis, pagerinti laikyseną ir sumažinti skausmą.
- Vaistus nuo skausmo: Tik pasitarus su gydytoju galima vartoti vaistus nuo skausmo.
- Akupunktūrą: Kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali būti efektyvi nugaros skausmo malšinime.
Stuburo gydymo centro specialistų rekomendacijos ruošiantis nėštumui
Stuburo gydymo centro, kuriame daugiau nei 25 metus konsultuojami ir gydomi pacientai, turintys problemų kaulų-raumenų sistemoje, specialistai išskiria, kokių kaulų-raumenų sistemos grandžių funkcijų sutrikimus pagilins nėštumas, jeigu jam nebus tikslingai pasiruošta.
Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę. Konsultacijos metu turėtų būti atliekami nėštumo metu rizikingiausių kūno segmentų kaulų-raumenų sistemos būklę vertinantys testai bei paskiriami tikslingi pratimai, probleminėms kūno vietoms. Medikai pabrėžia, jog nei nėštumo metu, nei apskritai profilaktiškai prižiūrint savo kūno raumenis, atsitiktinai pasirinktos grupinės mankštos ar treniruotės nepadės, priešingai, gali tik pabloginti judėjimo sistemos būklę. Nėščioji, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi nesivaikyti populiarių sporto veiklų, o rūpintis individualia kaulų-raumenų sistemos situacija, atsižvelgiant į savo kūno problematiką.
Išvenkite juosmens skausmo
Stuburo gydymo centro kineziterapeutai teigia, jog 45-75 procentai moterų nėštumo laikotarpiu yra jautusios nugaros skausmus. Ilgą laiką buvo manoma, kad nugaros skausmas nėščiai moteriai - natūrali būsena. Tačiau dėl to nederėtų kaltinti vien nėštumo, mat stuburo negalavimus nėštumo metu nulėmusios priežastys moters kaulų ir raumenų sistemoje slypi dar iki nėštumo.
Beveik 40 metų patirtį kaulų-raumenų sistemos sutrikimų gydyme sukaupęs neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis ypač akcentuoja moterų, kurių laikysenai būdingas priekinis dubens pasvirimas priežiūrą. "Būtina informuoti, kad jos turėtų labiau stiprinti pilvo presą, o ne nugaros raumenis: kadangi augant vaisiui priekinis dubens pasvirimo kampas dar labiau didėja, ypač apkraunama juosmeninės srities tarpslankstelinių diskų užpakalinė dalis, tad iškyla grėsmė juos pažeisti“. Taigi ruošiantis nėštumui nugaros raumenis reikia ne stiprinti, kaip stereotipiškai manoma, o tempti. Tuokart pilvo preso raumenis - ne tempti, o stiprinti.
Išvenkite pilvo raumenų išsiskyrimo
Nėščiosioms būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įsitempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti. Tiesusis pilvo raumuo yra atsakingas už nugaros lankstumą juosmens dalyje. Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe (dėl nėštumo laikotarpiu stipriai įsitempusios nugaros, kuri stumia pilvą į priekį, labai išsitempia jo sienos poodinė ląsteliena) baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas - diastazė - paskutinį nėštumo trimestrą būdingas daugeliui moterų. Tai lemia gimdoje augantis vaisius. Įprastai po gimdymo prasiskyrusi pilvo siena turi grįžti į pradinę padėtį. Visgi ne visoms pagimdžius prasiskyrę pilvo raumenys suauga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Stuburo gydymo centro specialistai rekomenduoja nelaukti šios trauminės patirties ir imtis prevencijos - prieš nėštumą stiprinti pilvo priekinius ir šoninius raumenis.
Užtikrinkite dubens kaulų stabilumą
Nėštumo metu hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui. "Šios traumos riziką padidina silpni pilvo, dubens dugno bei itin elastingi šlaunies pritraukiamieji raumenys. Taigi, nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus padidėjus spaudimui į dubens dugną, - pilvo, dubens dugno ir šlaunies pritraukiamieji raumenys turi būti pakankamai stiprūs, kad tą spaudimą kompensuotų ir užtikrintų dubens kaulų stabilumą.
Dubens skausmas nėštumo metu
Dubens skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Dar vienas prie skausmo atsiradimo žymiai prisidedantis faktorius yra hormono relaksino išskyrimas. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus.
Simfizitas
Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.
Priežastys:
- tam tikrų raumenų patempimas
- padidėjęs hormono relaksino kiekis
- fizinio aktyvumo stoka
- aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas
- natūralūs fiziologiniai pokyčiai
- netinkama pratimų atlikimo technika
- nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas
Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šį diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas.
Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu. Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą.
Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
Prevencija
Nėštumo metu labai svarbu išmokti taisyklingos kūno mechanikos, judesių ir padėčių, mažinančių skausmą.
Kaip keičiasi kūnas nėštumo metu?
- Dubuo: Suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5-0,6 cm. Toks minkštėjimas didina kryžmeninio klubo sąnario paslankumą, todėl gali pradėti skaudėti dubens kaulus, gaktikaulį.
- Krūtinės ląsta: Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas.
- Stuburas: Jis gauna dideles apkrovas, kurias lemia auganti gimda, hormonai ir, žinoma, padidėjęs svoris, kurs per kelis mėnesius šokteli net 25 proc.! Raumenys nespėja adaptuotis „naujomis sąlygomis“. Be to, nėščios moterys mažiau juda, daugiau gulinėja. Dėl to mažėja raumenų jėga, ištvermė ir pablogėja koordinacija. Sutrinka raumenų funkcija stabilizuoti sąnarius ir stuburą.
- Laikysena: Pakinta nėščiosios laikysena, kūno svorio centras, anksčiau buvęs vidurinėje linijoje 2 cm žemiau pirmojo kryžmens slankstelio, pasisuka pirmyn, ir dėl to nėščia moteris, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta šiek tiek atsilošti. Dėl to didėja juosmens lordozė, o dubuo pasisuka pirmyn. Tokioje padėtyje nugaros ir pilvo raumenims tenka didesnis krūvis, jis neigiamai veikia slankstelius, tarpslankstelinius diskus ir sąnarius.
Kadangi pasikeičia laikysena ir dirginami tarpslanksteliniai diskai, natūralu, kad gali prasidėti nugaros skausmai.
Nemaloniausi pojūčiai dažniausiai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesiais. Nugaros skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo.
Skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai. Skausmas gali netikėtai paaštrėti atliekant staigų liemens sukimo ar blogai koordinuotą judesį.