Vaikų Ugdymo Metodų Apžvalga: Kelias į Harmoniją ir Sėkmę

Įvadas

Vaikų ugdymas yra nuolatos besikeičiantis procesas, kuriame susipina tradiciniai metodai ir šiuolaikinės įžvalgos. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius vaikų ugdymo metodus, pritaikomus skirtingiems amžiaus tarpsniams ir situacijoms, siekiant sukurti palankią aplinką vaiko asmenybės raidai, jo emociniam intelektui ir gebėjimui bendradarbiauti.

Dvikalbystės Ugdymas: Dovaną Vaikams

Dvikalbystė - tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje, siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios (o gal net ir trečiosios) kalbos. Sakoma, kad geriausias būdas išmokti kalbą yra pradėti… mokytis po vieną žodį.

Natūralus Ugdymo Metodas: Panardinimas į Kalbą

Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausiais kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba - kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai.

Individualus Procesas

Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.

Ankstyvoji ir Nuoseklioji Dvikalbystė

Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija - atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas - vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

Nuoseklioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje.

Vienalaikė ir Receptyvinė Dvikalbystė

Pasak Hoff, E. Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas- abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio.

Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.

Kalbos Strategijos Kūrimas: Žingsnis po Žingsnio

Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos(-ų) strategijos ir plano.

Jei planuojate auginti ar auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką, atsakykite į A grupės klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Jei jau auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją, atsakykite į B grupės klausimus.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

A Grupės Klausimai

Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz .: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!

  • Kiek laiko per dieną praleidžiu su vaiku? (Abu tėvai)
  • Koks mano kalbos (kalbų) lygis, kuriuo kalbėsiu su savo vaiku?
  • Kas yra 5 žmonės, kuriuos dažniausiai mato mano vaikas. Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
  • Kokia yra mano vaiko mėgstamiausia veikla?
  • Ar turime kokių nors giminaičių / šeimos narių, gyvenančių mūsų gyvenamoje šalyje? Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
  • Ar aplink mus yra kitų žmonių, giminaičių, draugų, bendruomenių, kalbančių mūsų kalba (kalbomis)?
  • Kaip dažnai lankomės savo gimtosiose šalyse ir kaip dažnai bendraujame su žmonėmis iš savo šalies (telefonu ar vaizdo įrašais)?
  • Nuo kokio amžiaus mano vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą / mokyklą? Kiek valandų per dieną mano vaikas praleis ikimokyklinėje įstaigoje / mokykloje?
  • Kokią mokyklą lankys mano vaikas (vienakalbę / dvikalbę / tarptautinę mokyklą)? Kokiomis kalbomis ten kalbės mokytojai ir draugai?
  • Kokius išteklius jau turime, kurie gali padėti mano vaiko kalbai vystytis? Kokių papildomų išteklių galime gauti? (Pvz., knygos, bibliotekos, socialinė veikla, žaislai, žmonės, žaidimų grupės.)

B Grupės Klausimai

Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį - daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.

  • Kas šiuo metu veikia labai gerai?
  • Kas šiuo metu neveikia taip gerai?

Tikslų Nustatymas

Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs! Tikslų nustatymas suteiks jums aiškumo dėl šeimos kalbos (-ų) strategijos ir plano.

Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).

Įpročių Kūrimas

Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Norėdami sukurti savo kalbos strategiją, atsakykite į šiuos klausimus. Visus atsakymus jau pateikėte ankstesniuose skyriuose. Atėjo laikas juos sugrupuoti ir tai paskutinis žingsnis. Ateityje jums gali tekti dar kartą peržiūrėti savo šeimos kalbos planą. Smalsu kada gali tekti jį peržvelgti? Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius. Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką.

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai. Tokia veikla gali būti puikiai pritaikoma namuose, akcentuojant vakaro šeimos veiklas - kada valgysime vakarienę, klausysimės pasakos, žiūrėsime filmuką, prausimės, eisime miegoti ir pan. Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose. Paveikslėlius galima pakabinti ant sienos, šalia laikrodžio. Rodykite į laikrodį ir kalbėkitės su vaiku, ką veiksite. 5-7 metų vaikui pokalbiai apie ritualus gali padėti geriau pažinti laikrodžio laiką, kadangi tokio amžiaus vaikai skaičius dažniausiai jau pažįsta.

Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Jaunesniems vaikams tiks trumpesni (1-4 min.) tekstukai, vyresniems - ilgesni (iki 10 min.). Vaikams patiks trumpi eilėraštukai apie gamtą; sakmės apie saulę, vėją, žvaigždes, laumes, raganas, aitvarus; padavimai apie upių, ežerų, pilių, piliakalnių, miestelių atsiradimą; pasakėčios apie gyvūnus. Jei pristigsite knygų, pasinaudokite internete esančiais ištekliais:

Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi. Patartina visiems susėsti ratu ant grindų ar kilimėlio. Kiekvienas pasisako, kaip jaučiasi, kas buvo įdomu, kokios veiklos patiko labiausiai, ko išmoko, kaip bendravo su draugais ir pan. Jeigu vaikams dar sunku savarankiškai reikšti mintis, mama/tėtis vaikui užduoda klausimą ir pateikia keletą atsakymo variantų, kad vaikas galėtų pasirinkti. Vyresni vaikai, gebantys kalbėti lietuviškai, gali patys klausinėti mamos, tėčio, brolio ar sesers. Galima sužaisti žaidimą vaidmenimis „Radijo interviu“, kai vienas vaidina žurnalistą, o kitas šeimos narys(-iai) - pašnekovą.

Ant sienos kabo plakatas - metų laikus atspindintis paveikslas, o aplink jį - visos šeimos nuotraukos ar jų pačių piešti portretai, priskirti tam tikram metų laikui pagal šeimos nario gimimo datą. Metai, mėnuo ir diena užrašyti prie kiekvieno šeimos nario nuotraukos. Vaikai išmoksta įvardyti metų laikus, mėnesius, dienas, pasakyti savo ir šeimos narių gimimo datas, šeimos ir giminės narių pavadinimus, nepamirš pasveikinti artimųjų.

Filmas „Seku seku gamtą“ bei K. Kubilinsko - ,,Buvo buvo, Kaip nebuvo…’’ leis pajusti vaikams Lietuvos gamtos grožį, žadins gerus jausmus, skatins svajoti ir fantazuoti. Filme gyvūnai prabyla žmonių kalba, tai kupinas vaizduotės pasakų pasaulis, kuriame bendraujama su medžiais, gėlėmis, paukščiais, žvėreliais, vabalėliais. Pažiūrėję šį filmą jaunesni vaikai gali įvardyti, kokius gyvus padarėlius matė, ką jie veikė, ką kalbėjo, kas vaikams labiausiai patiko. Vyresni vaikai gali papildomai pasidalyti savo emocijomis ir patirtimi apie gamtą - ką jie mėgsta veikti gamtoje, kokie augalai ar gyvūnai juos žavi, kas būdinga Lietuvos gamtos peizažui.

Vaikai su tėvais gali pildyti savaitės orų kalendorių kiekvienos dienos pabaigoje arba savaitgaliais. Vaikai savo asmeniniame orų stebėjimo lape kasdien nupiešia tos dienos orus atspindinčius simbolius, pvz., saulė, debesėlis, lietus, snaigės, rūkas, vėjas. Taip vaikai išmoks savaitės dienų pavadinimus ir gamtos reiškinių pavadinimus. Vyresni vaikai gali brėžti temperatūros kreivę - kiekvieną dieną tuo pačiu metu pasižiūrėti į termometrą ir pažymėti oro temperatūrą lape.

Žaidimai ir Kūrybiškumas

  • Kurkite pasaką. Pradėti galite: „Gyveno kartą šeima: nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažasis“. Toliau apibūdinkite, kaip kiekvienas atrodė, koks buvo charakteris, ką mėgo, kur jie iškeliavo, kokių nuotykių patyrė.
  • Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vieną kartą temą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą - mama/tėtis.
  • Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės. Galima vardinti žodžius iš tos pačios raidės; iš paskutinės raidės prieš tai pasakyto žodžio; galima vardinti žodžius iš visų abėcėlės raidžių paeiliui;
  • Atspėk ką sugalvojau! Vienas iš žaidėjų sugalvoja kažkokį žodį (daikto vardą), kiti žaidėjai užduodami paeiliui klausimus ir gaudami atsakymus TAIP/NE turi atspėti tai, ką sugalvojo žaidėjas.
  • Tik nesakyk TAIP/NE. Vienas iš žaidėjų užduoda kitiems klausimus, į kuriuos jie turi atsakyti vengdami žodžių TAIP ir NE.
  • Klausykite audio knygas.
  • Skaitykite knygas, vaidinkite, kurkite savo istorijas.
  • Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį.
  • Pasigaminkite šešėlių teatrą ir sukurkite spektaklį.
  • Sukurkite knygą - istoriją su paveikslėliais.
  • Ruoškite, pieškite, aplikuokite šeimos laikraštį.
  • Pieškite, rašykite popierinius laiškus seneliams, giminaičiams ir išsiųskite juos (paštu, el. paštu, Messenger, Viber programėlėmis)
  • Kurkite istoriją. Kiekvienas paeiliui sugalvodamas po sakinį, sukursite savo unikalų pasakojimą.
  • Aptarkite filmus. Kartu žiūrėkite filmą ir paskui jį aptarkite.

Bendravimas ir Parama

Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus. Jums bus ir sunkių dienų, jūsų vaikas ne visada norės dalyvauti šiame dvikalbystės projekte ir gal net jūs norėsite pasiduoti! Iš kur aš tai žinau? Vaikai daugiakalbėse šeimose. Vilkytė, L. 2014. Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams?

Žaidimo Svarba Ikimokykliniame Ugdyme

Straipsnyje pateikiama žaidimo situacijos apžvalga ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Žaidimas kaip pagrindinė vaiko veikla yra itin svarbi raidos požiūriu ikimokykliniame amžiuje, nes sudaro sąlygas vaikams plėtoti jų intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus ir suponuoja pasirengimą mokyklai. Straipsnyje aptariama bendra žaidimo situacijos charakteristika ir pristatomas platesnis vaikų žaidimo temų aspektas.

Žaidimo Temų Analizė

Deeper analysis reveals that the topics of children’s games are steaming from their personal experience. The older children more freely construct imaginary situations and are less dependent on objects and environment. In teacher’s opinions, fantasy themes (that are the indicators of higher level of play) of play are not frequent but elder children play more fantasy themes than the younger ones. Understanding the significance of play for the development of children we speculate that the educator’s role in supporting or suppressing possibilities for play in the classroom is of greatest importance.

Empatijos Ugdymas Ikimokykliniame Amžiuje

Penkerių - šešerių metų vaikų empatijos ugdymo veiklos ir metodai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Studijos - verslas - visuomenė 2021, 6, 72-81. Knygos ugdo vaikų empatiją, padeda geriau suprasti aplinkinių žmonių mintis, jų elgesį ir tai lemiančias priežastis.

Informacinės Technologijos ir Vaikų Žaidimai

Šiuolaikinės informacinės technologijos ir vaikų žaidimai. Pedagogika 2008, 89, 70-74.

Žaidimas Lietuvių Liaudies Pedagogikoje

Žaidimai - vaiko ugdymo veiksnys lietuvių liaudies pedagogikoje. Pedagogika 2001, 48, 125-135.

Žaidimas Teatre

Žaidimas ir improvizacija spektakliuose vaikams ir jaunimui lietuvių teatre: (XX a. antroji pusė - XXI a. pradžia). Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2012. 198 p.

Žaidimas Adaptacijai Gerinti

Žaidimas kaip pirmaklasių adaptacijos gerinimo priemonė. Pedagogika 2010, 97, 78-84.

Žaidimas Socializacijos Veiksnys

Žaidimas kaip vaiko socializacijos veiksnys ikimokykliniame amžiuje. Acta paedagogica Vilnensia 2011, 26, 70-81.

Žaislai ir Žaidimai Lietuvos Istorijoje

Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII-XVII amžiais remiantis archeologijos duomenimis. Klaipėda, 2010.

Nuolatinis Dialogas ir Mokymosi Sąsaja

Nuolatinis dialogas su vaiku ir šeima yra mūsų veiklos pagrindas. Žaidimo ir mokymosi sąsaja yra nepaprastai svarbi vaikų raidai. Pasitelkiant pasakas, pasakojimus vaikai skatinami ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus. Vaikams nuolat kuriamos įvairios aplinkos, kurių metu jie galėtų stebėti ir suprasti gamtoje, aplinkoje vykstančius procesus.

Kritinio Mąstymo Ugdymas

Kritinio mąstymo ugdymas yra neatsiejama dienos dalis. Stipriname vaikų gebėjimą geranoriškai, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su draugais, pedagogais. Visas veiklas darželyje organizuojame siekdami sužadindami vaikų motyvaciją. Tai kalbos suvokimas, minčių raiška ir sklandus kalbėjimas. Vaiko pažangos vertinimas mūsų darželyje yra nuoseklus veiksmas.

Problemų Sprendimo Mokymas Mažiesiems

Labai daug kalbama apie tai, kad vyresnio amžiaus moksleivius, studentus ir netgi suaugusius žmones reikia mokyti problemų sprendimo būdų. Tai yra aktualu, nes žinant sprendimo būdus, galima jaustis saugiau ištikus tam tikrai problemai. Deja, mažai kalbama apie tai, kaip problemų sprendimo mokyti mažuosius, pavyzdžiui, 4-6 metų amžiaus vaikus. Anot psichologo T. Lagūnavičiaus, yra daugybė metodų, padedančių vaikus išmokyti problemų sprendimo.

Problemos Sprendimo Etapai

  1. Problema. Pastebėję, jog vaikas patiria tam tikrą problemą, pavyzdžiui, jam yra šalta, turime tą problemą konkrečiai įvardyti.
  2. Klausimas.
  3. Priežasčių analizė. Svarbu išsiaiškinti, kodėl ši problema atsitiko. Pavyzdžiui, jei vaikui šalta, galbūt jo apranga netinkama, galbūt jis serga, o galbūt yra dar kitokia priežastis?
  4. Herojų įvardijimas. Vaikas, žiūrėdamas kino, multiplikacinius filmus, žaisdamas žaidimus ar skaitydamas knygeles pradeda pažinti personažus, į kuriuos nori lygiuotis.
  5. Alternatyvūs sprendimo būdai. Žinant daugiau nei vieną herojų, atsiranda ir didesnė problemų sprendimo būdų įvairovė. Galbūt vienas herojus, kuomet jam bus šalta, išgers puodelį arbatos, kitas herojus nuspręs apsivilkti šiltesnius rūbus.
  6. Pasirinkimas. Kuo daugiau herojų vaikas žino, tuo daugiau alternatyvų, kaip elgtis ištikus vienai ar kitai problemai, vaikas turi.

Herojų Metodika

„Herojų“ metodika naudinga tuo, kad mažiems vaikams įsivaizduoti herojus kur kas lengviau nei patiems, neturint jokių pavyzdžių, sukurti problemų sprendimo būdus. Vaikui, artimai pažįstančiam tam tikrus herojus, lengviau galvoti jų mintimis. Taip pat svarbu įtikinti vaiką, kad nereikia prisirišti prie vieno mėgstamo herojaus, nes pasirinktas herojus nebūtinai bus teigiamas. Šiuo atveju tėvų indėlis yra ypatingai didelis ir svarbus.

Saugios Aplinkos Kūrimas

Parodydami šį problemų sprendimo metodą mažiems vaikams tėvai padaro didelę paslaugą jiems ateities perspektyvoje. Žinodami, jog problemas galima konvertuoti į išsprendžiamus klausimus, vaikai tampa užtikrinti, kad gyvena saugioje aplinkoje. Kaip teigia psichologas T. Lagūnavičius, nepilnavertiškumo kompleksai ir nepasitikėjimas savimi formuojasi tada, kai vaikas nemato problemų sprendimo variantų.

Vaikų Ugdymo Raida Istoriniame Kontekste

XX a. pradžioje, kada augo mano kartos seneliai, auginant vaiką turbūt pagrindininės vertybės buvo darbas, praktiškumas bei šeimos, giminės ryšiai. Jau nuo mažų dienų vaikai buvo mokomi dirbti, akcentuojant, jog gyvenime svarbiausia uoliai, atsakingai ir nuolankiai dirbti. Patys tėvai taip pat didžiąją laiko dalį dirbdavo ūkio ir buities darbus, priimdami tai kaip natūralią duotybę, dėl to bent jau garsiai nesiskųsdami, nesijausdami dėl to blogai.

Bendravimas Šeimoje

Svarbiausias šeimos bendravimas būdavo valgio metu, kartu dirbant darbus ar per šventes. Šventės buvo ypatingas metas, kada šeima retu atveju galėjo atitrūkti nuo darbų ir pasilinksminti. O kasdieninis bendravimas dažniausiai būdavo apie praėjusią dieną, nuveiktus bei laukiančius darbus, svarbius įvykius giminėje. Kalbėtis apie savo jausmus, norus, gyvenimo prasmę, tikslus, apie savirealizaciją, savęs pažinimą, pojūčius, požiūrius ir pan. nebuvo įprasta.

TSRS Įtaka Vaikų Ugdymui

Vėliau, 1940 m. Lietuva tapo TSRS dalimi. Jos santvarka ir ideologija taip pat įtakojo ir požiūrį į vaiką, jo auklėjimą. Šioje santvarkoje visose gyvenimo srityse bendravimas buvo direktyvus, primetami autoritetai, požiūriai per jėgą, žmonės veikė vedami baimės, visur vyravo griežta hierarchija, žmogaus asmenybiniai skirtumai ir individualumas buvo visai ignoruojama, žmonės griežtai spaudžiami į sukurtus standartus, didžiajai žmonių daugumai trūko elementarių dalykų - maisto, drabužių, baldų ir kt. juos gauti reikėdavo laukti ilgose eilėse. Žmonės negalėjo kurtis gyvenimo, priklausančių nuo jų pačių.

Informacijos Trūkumas

Nors vis daugiau žmonių įgijo aukštąjį išsilavinimą apie vaiko asmenybės augimą, jo vidinį pasaulį, informacijos nebuvo. Žmonės gyveno, atriboti nuo išorinio pasaulio, kuris jau tekėjo skirtinga linkme ir ritmu. Natūralu, jog visa tai, akivaizdžiai atsispindėjo vaikų auklėjime - vaikai auklėjami jėga t.y. bausmėmis, per baimę, ugdyme yra labai akivaizdi hierarchija - ,,vaikas nieko nežino, nieko nesupranta‘, o suaugęs ,,viską žino geriausiai“, vaiko individualybė ignoruojama, vaikas, netelpantis į sukurtus ,,rėmus“ buvo baudžiamas arba ,,nurašomas“, vaiko ugdymo tikslas - aukšti pasiekimai, vaikas privalo klausyti, į vaiko elgesio priežastis nesigilinama - svarbus rezultatas. Vaiko vidinis pasaulis vis dar lieka sritis, prie kurios labai labai mažai prisiliesta. Dažni tėvai negalėjo suprasti, ko dar vaikui trūksta, jei jis yra pavalgęs, aprengtas bei išleistas į mokslus. Tuo metu itin gajus vaiko ugdymo metodas - lyginimas su kitais, manant, jog taip vaikas turėtų ,,pasitempti“. Taip pat gajus socialinis reiškinys, kai tėvais, mano manymu, norėdami patys pakelti savo TSRS gniuždytą savivertę, rungtyniaudavo savo vaikų ,,pasiekimais“ ir ,,gebėjimais“.

Nepriklausomybės Laikotarpis

Na ir galiausiai, atėjus nepriklausomybei, atsivėrė mus spaudusios sienos. Mūsų tauta pradėjo įgyti daug naujos patirties, žinių. Vaikų auklėjime pagaliau pradėjo ateiti suvokimas, koks yra svarbus žmogaus vidinis pasaulis, jo jausmai, pojūčiai, troškimai, tikslai, savirealizacija, prasmė, asmeninis požiūris, individualumas, jog vaikas nėra ,,nieko nežinanti ir nesuprantanti būtybė“, kokias traumas kūrė neapgalvotas auklėjimas, nežinant vaiko asmenybės raidos. Tačiau čia slypėjo vienas pavojus, kuris yra visai natūralus, apie kurį, gana dažnai būdavo pamirštama, bandant pabėgti nuo savo skausmingos praeities, pasivyti tolyn nušuoliavusį kitų šalių gyvenimą - lazdos perlenkimas į kitą pusę. Tad pastebėjus, jog buvo per daug nubėgta prie kraštutinumų, manau dabar po truputėlį jau pradedama eiti link ugdymo orientuotą į vaiką, jo vidinį pasaulį, sveikos asmenybės raidą, tuo pačiu mokėjimą bendradarbiauti su kitais, jo emocinį intelektą (,,suprantu save, suprantu tave ir stengiuosi padaryti, jog visiems būtų gerai).

Fizinės ir Psichologinės Bausmės Žala

Kokią žalą daro fizinės bausmės? Psichologinis smurtas? Šaukimas? Tiek fizinės, tiek psichologinės bausmės yra žalingos vaiko raidai, jo savijautai bei gyvenimo įgūdžių formavimuisi.

Norų Tenkinimas ir Ribų Nustatymas

Šioje vietoje svarbu būtų paminėti, jog bet kokiomis aplinkybėmis neturėtų būti tenkinami visi vaiko norai ,,čia ir dabar“. Išties svarbu mokyti vaiką, jog ne visuomet galime gauti, ką tik norime, kartais reikia palaukti, kartais pataupyti, o kartais apskritai kažkurio noro negalime patenkinti. Tačiau labai svarbu, jog tai būtų daroma su dideliu supratingumu, vaiko jausmų atliepimu, norint ugdyti svarbų vaiko gyvenimo įgūdį, o ne jį nubausti.

Būdami tvirti mes išliekame švelnūs, supratingi, ramūs, tačiau mūsų ribos yra tvirtos, mes tvirtai ir atkakliai laikomės savo žodžio bei veiksmų. Tokios tvirtos ribos yra būtinos sveikos asmenybės augimui.

tags: #vaiku #ugdymo #metodai