Dirbtinis apvaisinimas - tai medicinos mokslo pažanga, suteikianti viltį poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis. Šiandien, kai nevaisingumas tampa vis dažnesne problema, pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip intrauterininė inseminacija (IUI) ir apvaisinimas in vitro (IVF), atveria galimybes susilaukti vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime dirbtinio apvaisinimo procesą, skirtingus metodus, sėkmės istorijas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia tema.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės Lietuvoje
Lietuvoje poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. PSDF per šešerius metus skyrė 14 mln. eurų, o pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudojo 11 300 žmonių. Kasmet šiomis paslaugomis pasinaudoja apie 3 tūkst. žmonių.
Norint gauti kompensuojamas paslaugas, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą, kad gautumėte siuntimą pas vaisingumo specialistą.
Dirbtinio apvaisinimo metodai
Yra du pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo metodai: intrauterininė inseminacija (IUI) ir apvaisinimas in vitro (IVF).
Intrauterininė inseminacija (IUI)
IUI yra mažiau invazinis metodas, kurio metu specialiai paruošta sperma įvedama tiesiai į moters gimdą ovuliacijos metu. Šis metodas dažnai taikomas, kai vyro spermos kokybė yra šiek tiek sumažėjusi arba kai moters gimdos kaklelis yra nepalankus spermos patekimui.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Apvaisinimas in vitro (IVF)
IVF yra sudėtingesnis metodas, kurio metu kiaušialąstės apvaisinamos sperma už moters kūno ribų, laboratorijoje. Apvaisintos kiaušialąstės (embrionai) auginami laboratorijoje kelias dienas, o vėliau perkeliami į moters gimdą. IVF efektyvumas siekia 35-40 proc. ir priklauso nuo partnerių amžiaus bei indikacijų. Optimalus moters amžius IVF procedūrai yra 23-40 metai.
IVF procesas susideda iš kelių etapų:
- Hormoninė stimuliacija: Moters kiaušidės stimuliuojamos vaistais, siekiant subrandinti daugiau kiaušialąsčių nei natūralaus ciklo metu.
- Folikulų punkcija: Kiaušialąstės paimamos iš kiaušidžių taikant narkozę.
- Spermos paėmimas: Vyras duoda spermos mėginį.
- Kiaušialąsčių apvaisinimas: Kiaušialąstės apvaisinamos sperma laboratorijoje.
- Embrionų auginimas ir perkėlimas: Embrionai auginami laboratorijoje 2-5 dienas, o vėliau perkeliami į moters gimdą.
- Gimdos gleivinės paruošimas: Užtikrinama, kad gimdos gleivinė būtų tinkama embriono implantacijai.
Sėkmės istorijos ir pastebėjimai
Nors dirbtinis apvaisinimas gali būti emociškai ir finansiškai sudėtingas procesas, daugybė porų patyrė sėkmę ir susilaukė ilgai lauktų vaikų. Pateikiame keletą sėkmės istorijų ir pastebėjimų:
- Viena moteris, kuriai IVF atliko gydytojas J. Klaipėdos medicinos centre ,,Jolsana", pastojo po stimuliacijos Clostibelgitu (po 2 tabl. per diena) ir Gonaliu 100 v/v, kuri leidosi i pilva apie 2 sav. Vyro rezultatai prieš ir po atplovimo buvo 9 mln.
- Kita moteris pasidalino, kad prieš sėkmingą IVF su vyru lankė akupunktūrą, vyras ilgai gėrė Profertil vitaminus, ji pati 3 mėnesius vartojo Inofoliką, l-argininą 1000mg dienoj, Q10 400mg, žuvų taukus ir folio rūgštį. Stimuliacija truko net 10 dienų, kiaušidės nenorėjo stimuliuotis, Gonalio skyrė net 300 doze. Iš pradžių buvo 8 folikulai, iki punkcijos liko tik 3, išpunktavo 2 kiaušialąstes.
- Dar viena moteris teigė, kad prieš sėkmingą IVF vartojo D vit. Ispunktavo 17, apsivaisino 10, liko 5. Taikė ivf, sodino du 3 dienų, 8 ląstelių be fragmentacijų ir 5 d. blastocistą.
- Viena moteris, kuriai IVF atliko Santaros klinikose, patarė pasitikėti daktaru ir kuo mažiau stresuoti, išlikti ramiai. Po blastocistos įkėlimo pasireiškė hiperstimuliacija, teko gulėti ligoninėje.
- Kita moteris, kuriai IVF atliko BOCIAN klinikoje Lenkijoje, Dr., vartojo aktyvų vit. B6, aktyvų vit.B12, folatą (aktyvi folio rūgštis). Užaugo 13 folikulų, apsivaisino 11.
Šios istorijos pabrėžia, kad sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant medicininę priežiūrą, gyvenimo būdą ir psichologinę būseną.
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas
Vienas iš galimų IVF komplikacijų yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Jis pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. Dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų, o pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Svarbu atidžiai stebėti savo būklę ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate KHSS simptomus.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Klinikos ir specialistai
Lietuvoje ir užsienyje yra daug klinikų, kurios specializuojasi dirbtinio apvaisinimo srityje. Svarbu pasirinkti patikimą kliniką ir patyrusį specialistą, kuris galėtų individualiai įvertinti jūsų situaciją ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Lietuvoje veikia tokios klinikos kaip:
- Klaipėdos medicinos centras ,,Jolsana"
- Santaros vaisingumo centras
- UAB „AVE VITA“ klinika
- Reszus.lt klinika
- Klinika „Sveika oda’’
- Estetus Klinika
Taip pat, kai kurios moterys sėkmingai pastojo klinikose Lenkijoje, pavyzdžiui, BOCIAN klinikoje.
Psichologinis aspektas
Dirbtinis apvaisinimas yra ne tik medicininė procedūra, bet ir didelis emocinis iššūkis. Svarbu rūpintis savo psichologine sveikata, turėti palaikymo sistemą ir, jei reikia, kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Poros, kurios jaučiasi ramiai ir pasitiki gydytojais, dažniau patiria sėkmę.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #jolsana