Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš jų - priešpienio, pirmojo motinos pieno, atsiradimas. Tačiau, ką daryti, jei priešpienio išskyros sumažėja arba visai išnyksta? Ar tai reiškia, kad po gimdymo kils problemų su laktacija? Šiame straipsnyje panagrinėsime priešpienio reiškinį nėštumo metu, jo reikšmę ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Kas yra priešpienis ir kodėl jis svarbus?
Priešpienis - tai tirštas, gelsvas skystis, gaminamas krūtyse nėštumo pabaigoje ir pirmosiomis dienomis po gimdymo. Jis yra ypač svarbus naujagimiui, nes:
- Aprūpina antikūnais: priešpienyje gausu antikūnų, kurie stiprina kūdikio imuninę sistemą ir apsaugo nuo infekcijų. Gelsvoką atspalvį priešpieniui suteikia beta karotenas - jo priešpienyje net 10 kartų daugiau nei vėliau pradėjusiame gamintis piene.
- Yra lengvai virškinamas: priešpienis yra lengvai virškinamas ir puikiai tinka kūdikio virškinimo sistemai, kuri dar nėra visiškai išsivysčiusi.
- Padeda pašalinti mekonijų: priešpienis padeda naujagimiui pašalinti mekonijų - pirmąją išmatą, kuri susikaupia žarnyne dar jam esant gimdoje.
- Skatina žarnyno veiklą: priešpienis stimuliuoja žarnyno veiklą ir padeda išvengti naujagimių geltos.
- Atitinka poreikius: Naujagimiui - tai jo poreikius atitinkantis maistas, o mamai dažnas žindymas - laktacijos skatinimas.
Kada atsiranda priešpienis?
Paprastai priešpienis pasirodo į trečio nėštumo trimestro pabaigą, tačiau gali pasirodyti jau apie 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau. Kai kurioms moterims priešpienis pradeda tekėti savaime, kitoms - tik paspaudus krūtį. Tačiau, jei priešpienio nepastebite, priežasčių nerimauti nėra, nes tai irgi yra normalu - tiesiog jūsų kūnas maitinimui ruošiasi savaip.
Nežiniukė1: Man ir tai budavo jo, tai ne.
Ar priešpienio kiekis nėštumo metu turi įtakos pieno gamybai po gimdymo?
Daugelis moterų nerimauja, jei priešpienio išskyros sumažėja arba visai išnyksta. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad priešpienio kiekis nėštumo metu neturi tiesioginės įtakos pieno gamybai po gimdymo. Pieno gamybą reguliuoja hormonai, o ne priešpienio kiekis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Robertele2: cia viskas normaliai,kol pas jus tik priespienis taip turi buti, neturi jis pastoviai begti, o kai po gymdimo jau bus pienas tai jis jau begs tai tikrai,nors pas man taip buvo;)
Yuki1: Pas mane priespienio atsirasdavo tik paspaudus krutine lasiukas , bet kai pagimdziau normaliai buvo pieno .
Esta1: man visai nebėgdavo priešpienis nėštumo metu.Net nežinojau kas tai yra, o pagimdžius, oj kiek pienelio ėmė gamintis ;)
9 m. 13 m.: nepergyvenk,skaiciau,kad tas priespienio begimas visai reiksmes neturi ar tu turesi pienuko po gimdymo ar ne.gali cia mum pritrukt jo irgi.cia jau nezinosi..
Kodėl priešpienio gali sumažėti arba išnykti?
Priešpienio kiekis nėštumo metu gali svyruoti dėl įvairių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Hormonų pokyčiai: nėštumo metu hormonų lygis nuolat kinta, o tai gali turėti įtakos priešpienio gamybai.
- Dehidratacija: dehidratacija gali sumažinti priešpienio kiekį.
- Stresas: stresas taip pat gali turėti įtakos hormonų lygiui ir sumažinti priešpienio gamybą.
- Individualūs skirtumai: kiekviena moteris yra unikali, todėl ir priešpienio gamyba gali skirtis.
wiktoriuke1: Man ir kazkur panasiu metu buvo apmazeje peiespionio begimas, bet dabar 36 sav pabaigoje vel gausiai bega… :) Palaukite, viskas susitvarkys :)
Labas mamytės Man nuo ketvirto mėnesio bėgo priešpienis, o dabar į nėštumo pabaigą krito svoris tuo pačiu ir krūtys susitraukė ir dingo visi priešpieniai. Tai va, nežinau kaip čia bus. Pagal viską turėtų atsirast pienukas po gimdymo.
Ką daryti, jei sumažėjo arba išnyko priešpienis?
Jei nerimaujate dėl sumažėjusio arba išnykusio priešpienio, pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju arba akušere. Jie galės įvertinti jūsų situaciją ir patarti, ką daryti.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Gerkite daug skysčių: dehidratacija gali sumažinti priešpienio kiekį, todėl svarbu gerti daug vandens, žolelių arbatos ar kitų sveikų gėrimų.
- Venkite streso: stresas gali turėti įtakos hormonų lygiui ir sumažinti priešpienio gamybą. Stenkitės ilsėtis, medituoti, užsiimti joga ar kitomis raminančiomis veiklomis.
- Sveikai maitinkitės: sveika, subalansuota mityba yra svarbi tiek jums, tiek jūsų kūdikiui. Valgykite daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesos mėsos.
- Stimuliuokite krūtis: švelnus krūtų masažas gali padidinti kraujotaką ir paskatinti priešpienio gamybą. Tačiau, svarbu nepamiršti, kad nėštumo metu pasirodžius priešpieniui gali kilti mintis jį nusitraukti, spaudžiant rankomis ar naudojant pientraukį, tačiau to daryti negalima. Tokia intensyvi krūtų ir jų spenelių stimuliacija gali paskatinti hormono oksitocino, verčiančio susitraukinėti gimdą, išsiskyrimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Pastebėjote kraujo priešpienyje.
- Jaučiate skausmą krūtyse.
- Jums pakilo temperatūra.
- Jaučiatės blogai.
Priešpienis ir pasiruošimas žindymui
Nors priešpienio kiekis nėštumo metu neturi tiesioginės įtakos pieno gamybai po gimdymo, svarbu tinkamai pasiruošti žindymui.
Štai keletas patarimų:
- Pasidomėkite žindymo technika: skaitykite knygas, straipsnius, lankykite paskaitas apie žindymą.
- Pasiruoškite reikalingas priemones: įsigykite žindymo liemenėlę, įklotus į liemenėlę, kremą speneliams. Specialių, pieną sugeriančių liemenėlės įklotų galima nusipirkti vaistinėje, didžiuosiuose prekybos centruose ir pan.
- Susisiekite su žindymo konsultante: žindymo konsultantė gali padėti jums išspręsti iškilusias problemas ir atsakyti į klausimus.
- Pasiruoškite emociškai: žindymas gali būti iššūkis, todėl svarbu būti kantriai ir pasitikėti savimi.
Specialios priemonės ir patarimai
- Liemenėlės įklotai: Priešpieniui tekant, naudokite specialius įklotus į liemenėlę, kad išvengtumėte drėgmės ir diskomforto. Šių įklotų būna įvairių - vienkartinių ir skalbiamų daugkartinių.
- Apsauginiai gaubteliai: Nešiokite apsauginius krūtų gaubtelius, dėkliukus, pieno surinkiklius. Įvairiai vadinami, po liemenėle, tiesiai ant krūtų uždedami gaubteliai surenka perteklinį, ištekėjusį pieną.
- Drabužių pasirinkimas: Rinkitės margų raštų drabužius. Turėkite atsarginių drabužių.
- Rankšluostis žindymo metu: Žindymo metu pasiruoškite rankšluostį.
- Krūtų stimuliacijos vengimas: Venkite krūtų ir spenelių stimuliacijos.
- Krūtų suspaudimas: Suspauskite krūtis, jeigu jaučiate, kad pienas ima sunktis. Pajutusi, kad pienas sunkiasi, pavyzdžiui, viešoje vietoje, atliekant kokį nors darbą, kuomet negalite nueiti į vonią ir pasikeisti sudrėkusio liemenėlės įkloto, sukryžiuokite rankas arba rankomis paremkite smakrą ir suspauskite krūtis.
- Nenuspauskite perteklinio pieno: Nenuspauskite, nenutraukinėkite perteklinio pieno. Esant pieno pertekliui kyla noras jį tiesiog nusitraukti pientraukiu ar nuspausti rankomis, tai dažnai pasitaikanti klaida. Nusitraukdamos pieną tik paskatinsite jo gamybą.
Gimdymo namų pagalba ir pasiruošimas žindymui
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės P. Mažylio gimdymo namuose sudarytos visos sąlygos jauniesiems tėveliams patirti gimimo stebuklą. P. Mažylio gimdymo namuose daugiau nei 10 metų siekia naujagimiui palankios ligoninės vardo. Jau prieš penkiolika metų gimdymo namai pirmieji Kaune sudarė sąlygas naujagimiui po gimimo visą parą būti šalia mamos. Viena iš programos dalių - skatinti jaunas mamas kuo ilgiau žindyti kūdikį. Apie natūralų kūdikių maitinimą būsimos mamos teorinių žinių semiasi dienos akušerijos skyriuje, specialisčių vedamose paskaitose. Tačiau suprasti žindymo meno subtilybes ir išmokti taisyklingai pamaitinti kūdikį ne visoms moterims pavyksta iš karto. Ypač svarbu, kad kūdikis pirmomis gyvenimo paromis gautų motinos priešpienio. Svarbu, kad moterys laiku kreiptųsi į specialistus. Atsiradus nusiskundimams konsultuoja ginekologai, o fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, esant laktostazės problemoms moteris konsultuoja reabilitologė. Taikoma mikrobangų terapija, gali būti atliekamas krūties ištyrimas ultragarsu.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje visos dirbančios akušerės turi būti išklausiusios natūralaus maitinimo kursą. Skyriaus akušerės pastebi, kad pastaruoju metu retai kuri jauna mama nenori žindyti naujagimio. Grįžta jaunimas į natūralumą, tai ir savo kūdikį dažniausiai renkasi maitinti natūraliai. Dažna gimdyvė į Akušerijos skyrių atvyksta jau pasirengusi gimdymui. Pasak akušerės D. Skirmantienės, skyriuje yra Dienos stacionaras, kurį lanko būsimos mamos. Skaitomos paskaitos ir apie natūralų kūdikio žindymą, kam skirta visa diena. Labai svarbu, kad pirmas prisiglaudimas būtų teisingas, kad nesukeltų skausmo ar kito neigiamo jausmo, nebūtų traumuojamas spenelis. Kai krūtinė dėl netinkamo žindymo tampa skausminga, tai ir noro žindyti nelieka. Tam, kad vaikas būtų maitinamas natūraliai, svarbiausia yra mamos noras žindyti kūdikį. Antras svarbus žingsnis - teisingai prisidėti vaikelį prie krūties ir nepatirti nusivylimo. Labai svarbu, kad per pirmas dešimt dienų mamos nenuleistų rankų.
Sėkmingo žindymo istorija
Vyresnėlis gimė prieš 9 metus. Tuo metu buvau jaunutė, diplomą apsigyniau jau nešiodama sūnų po širdimi. Manau, mano sėkmingam ir ilgam žindymui tai buvo didelis pliusas. Kadangi laukiausi, tai dirbti iškart po studijų nepradėjau. Pirkau visus žurnalus, skirtus tėvams. Radau straipsnių apie žindymą ir pradėjau tiesiog ryti informaciją apie jį. Manau, tai pati didžiausia klaida. Jei ne ta informacija, kurią besilaukdama sužinojau, turbūt jau gimdymo namuose būčiau nebemaitinusi. Vieną šaltą ir snieguotą sausio rytą pasaulį išvydo sūnus. Žinojau, kad labai svarbu po gimdymo pamaitinti kūdikį kiek įmanoma greičiau, tad pirmo maitinimo labai laukiau. O tais laikais ligoninėse neskubėjo… Pagaliau gavau savo ryšulėlį ir priglaudžiau jį prie krūties. Paskui mane perkėlė į palatą, o sūnų išnešė. Kaip vėliau paaiškėjo, reikėjo daryti tyrimus, nes buvo žali vaisiaus vandenys. Sūnaus man labai ilgai neatnešė. Žinojau, kad reikia maitinti dažnai, ir tai labai labai svarbu, kad greičiau atsirastų pieno. Kad priešpienis yra labai svarbus. Kad jokiais būdais negalima duoti mišinio, juo labiau iš buteliuko. Bet sūnų man atnešė tik 6 valandą vakare, o tai - net 6 valandos po pirmo maitinimo. Jei tai būtų ne pirmas gimdymas, elgčiausi kitaip, būčiau prašiusis, kad leistų eiti pamaitinti. Tačiau tais laikais niekas nesiūlė. Kai man atnešė, sūnus buvo labai ramus ir nenorėjo imti krūties, niekaip jam negalėjau įsiūlyti, jis atrodė sotus. Paaiškėjo, kad per tas valandas jį girdė gliukoze. Bet aš nepasidaviau, siūliau ir siūliau jam krūtį, kol galiausiai sūnus pradėjo zyzti. Atėjo sesutė, paklausė apie pieną, atsakiau, kad viskas puiku, kad žinda (nenorėjau, kad vaiką vėl išneštų ir prigirdytų gliukozės ar mišinio). Sesutė pačiupinėjo mano krūtis ir pasakė genialią frazę! „Jūsų krūtys minkštos ir mažos, pieno jūs neturite ir neturėsite, atnešiu mišinuko“. Pasakiau, kad šiuo metu pieno ir neturi būti, kol kas yra tik priešpienio, jo užtenka ir arbatinio šaukštelio. Ir kad mišinuko aš neduosiu. Sesutė pradėjo vos ne šaukti ant manęs, kad marinu vaiką badu… Nepasidaviau, nes buvau įsitikinusi, kad apie žindymą žinau 100 kartų daugiau seselė. Ir nors sūnaus svoris priauginėjo nestipriai, bet augo. Jis žindo kas 10 minučių. Dėl to ligoninėje gavau velnių. Barė, ir kad į savo lovą guldau. Buvau nesuprasta, kad sūnų nakčiai pasilikdavau sau, o neatiduodavau į naujagimių palatą. Taip ligoninėje startavo sėkmingas žindymas. Taip ir maitinau. Buvo visko - ir jautrių spenelių, ir degančių krūtų. Bet nepasidaviau. Maitinau tada, kai sūnus norėjo, o tai tuo metu buvo ne taip ir paprasta. Juk prieš 9 metus viešoje vietoje maitinanti mama buvo egzotika, prekybos centruose nebuvo žindymo kambarių. Teko maitinti ant suoliuko viduryje Akropolio. Nors ir dabar situacija tik šiek tiek geresnė. Niekada nedemonstruodavau maitinimo. Visada turėjau skarelę ar skraistę su kuria prisidengdavau. Buvome jauni, gyvenome aktyvų gyvenimą, ir maitinimas krūtimi buvo privalumas, nes nereikėdavo ieškoti, kur pagaminti mišinuką ar skaičiuoti laiką, kada grįšiu pamaitinti. Maitinau iki 2 metų 8 mėnesių. Daug kas paklausia, kodėl taip ilgai, o man tokių klausimų nekyla. Nesupratau, kodėl neturėčiau to daryti, jei turiu tai, ką galiu duoti vaikui? Nuo 1,5 metų buvo likę tik keli maitinimai - ryte ir vakare. Kai sūnui buvo 7 mėn., pradėjau dirbti. Mano darbas buvo toks, kad puikiai jį galėjau suderinti su žindymu (dirbau teatre grimo dailininke). Ačiū mano dėstytojai, su kuria tuo metu dirbau, ji leido dirbti taip, kad išsiversdavau be auklės ir galėjau sėkmingai maitinti. Turbūt būčiau maitinusi ilgiau, bet pasidaviau aplinkinių spaudimui, kad gal jau užteks. Po 7 metų susilaukiau dukters, ją žindžiau iki 1 metų 4 mėnesių, taip trumpai todėl, kad vėl pradėjau lauktis. Maitinau ir besilaukdama 4 mėnesius, bet pasidarė per sunku, tai maitinimą teko nutraukti. Dabar jau beveik 3 mėnesius maitinu mažiausiąją dukrelę. Noriu pasidžiaugti, kad labai pasikeitė ligoninės, bent jau tos, kurios turi palankios naujagimiui ligoninės statusą. Ten tikrai neblogai padeda mamoms sėkmingai žindyti. Visada kartosiu, kad viskas priklauso nuo mamos noro, užsispyrimo.
tags: #priespienio #begimas #nestumo #metu