Nevaisingumas yra aktuali problema Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgiama dirbtinio apvaisinimo situacija Lietuvoje, remiantis statistiniais duomenimis, medicinine informacija ir teisės aktais. Aptariamos nevaisingumo priežastys, diagnostikos metodai, gydymo būdai, įskaitant dirbtinį apvaisinimą, bei valstybės parama šioje srityje. Taip pat nagrinėjami mitai, susiję su nevaisingumu ir dirbtiniu apvaisinimu.
Nevaisingumo paplitimas ir priežastys Lietuvoje
Statistika rodo, kad 10-20 proc. porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Nevaisingumo situacija Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas: kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Prognozuojama, kad po 10-15 metų nevaisingumo problemos gali paliesti kas trečią porą.
Nevaisingumo priežastys vienodai pasiskirsto tarp moterų ir vyrų (po 40 proc.). Apie 10-20 proc. atvejų nevaisingumo priežastys lieka nežinomos arba yra susijusios su kitais veiksniais. Pastaruosius 20 metų nevaisingumo problemų daugėja, ypač blogėja vyrų sveikata. Anksčiau dažnesnė nevaisingumo priežastis būdavo moters sveikatos sutrikimai, tačiau dabar vyrų ir moterų rodikliai praktiškai susilygino.
Pagrindinės nevaisingumo priežastys:
- Kiaušidžių veiklos sutrikimai
- Kiaušintakių patologija
- Nepakankama spermos koncentracija ir judrumas
„Nevaisingumas diagnozuojamas tada, kai pora turi lytinius santykius ne rečiau 2-3 kartus per savaitę, nevengia nėštumo, tačiau moteris nepastoja“, - teigia „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė-ginekologė A. Usonienė.
Moterų nevaisingumo priežastys
Norint išvengti moterų nevaisingumo, svarbu rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Dažnai pasikartojančios vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Svarbu ugdyti mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu ir atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija
Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Tai kiaušintakių nepratekamumas ir hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Kiaušintakių uždegimą gali sukelti chlamidijos ir ureaplazmos, todėl svarbu naudoti prezervatyvus.
Vyrų nevaisingumo priežastys
Viena iš vyrų nevaisingumą lemiančių priežasčių yra dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita svarbi aplinkybė yra nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų.
Nevaisingumo diagnostika
Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Taip pat tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. Būtina atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. Atliekamas ir vyro spermos tyrimas.
Nevaisingumą gali sukelti ir kitos priežastys: įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai, nėštumo nutraukimai, persirgti gimdos gleivinės uždegimai, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę. Esant anatominiam nevaisingumui, gali būti naudojamas chirurginis gydymo būdas.
Kiaušintakių tyrimai
Kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais:
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas
- Tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius.
- Tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą.
- Laparoskopija (įtariant endometriozę, po operacijų, esant dubens uždegiminei ligai).
Šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl gali būti nemalonūs, skausmingi ir užtrukti ilgai.
Kiaušidžių patologija
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, nevyksta ovuliacija. Gydant kiaušides, svarbu pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus.
Endometriozė
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė - liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir implantuojasi ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų.
Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais. Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami.
Psichologinės priežastys
Ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą, ir tai gali lemti psichologines nevaisingumo priežastis. Poros vaisingumui taip pat kenkia užteršta aplinka, darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija. Rūkymas sumažina vaisingumą 13 proc., kenkia ir pasyvus rūkymas. Alkoholį vartojančios moterys dažniau kreipiasi į gydytojus dėl nevaisingumo.
Taip pat skaitykite: Sveikatos ministro įsakymas ir dirbtinis apvaisinimas
Nevaisingumo gydymo būdai
Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai - skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau tai nėra efektyvus būdas. Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai - atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos. Efektyviausias kiaušintakių patologijos gydymas yra pagalbinis apvaisinimas.
Endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla (skydliaukė ar antinksčiai), gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų, vartojami leidžiamieji gonadotropinai. Šį gydymą skiria ir kontroliuoja gydytojas.
Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas. Yra du pagalbinio apvaisinimo būdai:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): Atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma.
- Pagalbinis apvaisinimas (PA): Skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Prieš 45-erius metus Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Louise Brown tėvai devynerius metus bandė pastoti natūraliai, tačiau mamai buvo diagnozuotos kiaušintakių komplikacijos. Pirmą kartą buvo atlikta procedūra, kuri vėliau tapo žinoma kaip apvaisinimas in vitro - kiaušialąstė apvaisinama laboratorijos sąlygomis. Po planuoto cezario pjūvio, kūdikis gimė sveikas. Louise Brown tapo aktyvia pagalbinio apvaisinimo šalininke. Ištekėjusi Louise pastojo natūraliai ir pagimdė sūnų. Apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkas, britų mokslininkas Robertas Edvardsas už šį išradimą 2010 m. apdovanotas Nobelio premija.
Pagalbinio apvaisinimo prieinamumas ir valstybės parama Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai. Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos.
Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia - šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems - ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka.
„Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime", - sako nevaisingumo gydymo specialistė G. Bogdanskienė. Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. Palyginimui, Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo.
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių.
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai - didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje.
Gydymo įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas Lietuvoje
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
- UAB „Jolsana“
- UAB „Kardiolita“
- UAB „Northway medicinos centrai“
- Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“
- UAB „Vaisingumo centras“
Embrionų donorystė
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.
Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pagrindiniai rodikliai
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Nevaisingų porų dalis Lietuvoje | 10-20% |
| Pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius per metus | Apie 500 |
| Embrionų donorystei skiriamos lėšos per metus | 70-80 tūkst. eurų |
| Pagalbinio apvaisinimo procedūrą valstybė kompensuoja | 2 kartus |
Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus.
Besikreipiančiųjų dėl dirbtinio apvaisinimo kasmet Lietuvoje padaugėja 20-30 proc., tačiau šia galimybe susilaukti kūdikio pasinaudoja tik penktadalis tų, kuriems jos reikėtų.
Dažni mitai apie nevaisingumą ir dirbtinį apvaisinimą
- Mitas: Nevaisingumas yra tik moterų problema.
- Faktas: Moterų nevaisingumas siekia 30-40 proc., vyrų - 30 proc., abiejų partnerių - 20 proc., o 10-20 proc. yra neaiškios kilmės.
- Mitas: Kontraceptikai sukelia nevaisingumą.
- Faktas: Kontraceptikų vartojimas tiesiogiai nesukelia nevaisingumo.
- Mitas: Pagalbinio apvaisinimo procedūros kenkia moters sveikatai.
- Faktas: Nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai.
- Mitas: Verta ilgai laukti ir bandyti pastoti natūraliai.
- Faktas: Vaisingumas tiesiogiai susijęs su moters amžiumi, todėl ilgai laukti nereikėtų.
- Mitas: Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks.
- Faktas: Tikimybė pastoti po pirmos procedūros yra mažesnė, tačiau suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis.
- Mitas: Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai yra „kitokie“.
- Faktas: Apsigimimų rizika po pagalbinio apvaisinimo nėra didesnė.
- Mitas: Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai taip pat bus nevaisingi.
- Faktas: Nevaisingumas nėra paveldimas.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #gime #1000 #delfi