Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų juoko draudimo istorija per įvairius aspektus, pradedant šiuolaikinėmis paslaugomis, tokiomis kaip bilietų draudimas, ir baigiant istoriniais kontekstais bei emocijų poveikiu vaikų sveikatai. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip juokas ir emocijos yra svarbūs vaikų raidai ir gerovei, bei aptarti situacijas, kai juokas buvo apribotas ar draudžiamas.
Bilietų draudimas: šiuolaikinė apsauga nuo nenumatytų atvejų
Didžiausias bilietų platintojas „Bilietai.lt“ pristato naują paslaugą - bilietų draudimą. „Neretai didelių renginių išankstiniams bilietams įsigyti yra išleidžiamos nemažos sumos. Bilietų draudimas - tai puiki galimybė apsaugoti savo investicijas“, - sako „Bilietai.lt“ direktorė Inga Petravičiūtė. Bilietai į renginius gali būti brangūs, todėl juos įsigydami žiūrovai prisiima nemažą riziką. Jeigu bilietus įsigijęs asmuo susirgs, praras darbą arba jo šeimos nariai susižeis, jis gali netekti galimybės apsilankyti renginyje ir prarasti pinigus. Nauja didžiausio bilietų platintojo „Bilietai.lt“ ir draudimo bendrovės „If“ paslauga leis bilietų pirkėjams nesijaudinti dėl nenumatytų aplinkybių ir padės sutaupyti. Bilietų draudimas atlygins sumokėtus pinigus, jeigu bilietą įsigijęs asmuo renginyje negalės dalyvauti dėl savo arba savo vaikų iki 10-ties metų ūmios ligos. Pinigai taip pat bus grąžinti, jeigu įvyks nenumatytas įvykis, pvz., namuose kils gaisras ar pakeliui į renginį asmuo pateks į eismo įvykį. Ši paslauga suteikia galimybę apsaugoti savo finansus, jei vaikas suserga ir negali dalyvauti renginyje.
Istorinis kontekstas: juoko draudimas ir jo priežastys
Praeityje buvo atvejų, kai vaikams buvo draudžiama juoktis tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, 1930 m. Šiaulių apskrities viršininkas išleido įsakymą, draudžiantį vaikams iki 17 metų lankytis kinematografuose. Tuomet prie „Kapitolijaus“ durų rinkosi minios „nelaimingųjų“, kurie „ieškojo“ sau tėvų. Kinematografų savininkams taip pat kilo rūpesčių: ką daryti su balkonu ir II parterio vietomis? Iš tikrųjų - liūdnai atrodė kinematografai be vaikų. Eidavo ekrane komedija - nebūdavo kam juoktis. Netvarkydavo filmo rėmeliai - nebūdavo kam padaryti skandalo kojų trepsėjimu. Tik sargui - džiaugsmas. Jam dabar veik visai nereikėdavo šluoti salės.
Šis draudimas parodo, kaip tam tikrais laikotarpiais buvo bandoma kontroliuoti vaikų elgesį ir emocijas. Tačiau, kaip pastebėta, kinematografai be vaikų atrodė liūdnai, nes trūko jų spontaniško juoko ir reakcijų.
Taip pat, 1930 m. gruodžio 23 d. į Kuršėnus atvyko „Žydų Liaudies Teatro“ trupė su Leonidu Sokolovu priešaky. Vaidino „Šklovo sužieduotinis“ 3 v. tragikomediją iš žydų gyvenimo. Suvaidinta gerai, įspūdingai. Visi artistai buvo gerai pasiruošę ir atliko savo roles puikiausiai. Svarbiausią (vežiko) rolę vaidino p. L. Sokolovas. Antra, lygiai svarbi Manės rolė, atlikta įspūdingai ir jaudinančiai. Vietomis buvo humoro, buvo ir ašarų. Ypatingai sugraudino paskutinė scena, kur vežikas nušauna žmonos buvusį meilužį, o paskui ir pats nusišauna. Tik gaila, kad Kuršėnų žydų visuomenė ne visa yra tiek subrendusi ar susipratusi, kad suprastų vaidinimo tragediją: kai kurie juokėsi net iš tų scenų, kurios, iš tikrųjų ašaras spaudė - verkti reikėjo. Vaidinimas įvyko kino „Lyros“ salėj. Salėje nors ir yra scena - paaukštinimas, bet dekoracijų visai nėra, kas gadino visą efektą. Tiesa, punktualumas nepavyzdinis. Pradžia vaidinimo paskelbta 9 vai. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip skirtingi žmonės gali skirtingai reaguoti į tą patį meninį kūrinį.
Taip pat skaitykite: Draudimai ir realybė dėl vaikų saugumo
Emocijų poveikis vaikų sveikatai
Vaiko organizmas į psichologines ir bendravimo bėdas gali reaguoti įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar ligomis. Emocijos padeda išlikti, aktyvinti kūną, žaibiškai reaguoti ir nedelsiant veikti, judėti. Pyktis padeda kovoti, gintis ir išlikti. Vaikui, kaip ir suaugusiajam, kai supyksta, į rankas priplūsta kraujo, jos prakaituoja, pradeda greičiau plakti širdis. Baimė suaktyvina griaučių ir kojų raumenis, kad žmogui būtų lengviau išvengti pavojaus. Pavojus kyla tuomet, jei vaikas baimę ar pyktį jaučia nuolatos, jų neatpažįsta ar turi slopinti. Per stipri neatpažinta baimė pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis: džiūsta burna ar teka seilės, sutrinka kvėpavimas ar virškinimas, širdies veikla, virpa rankos, vaikas gali vemti, jausti spazmus pilvo srityje. Dažnai slopinant pyktį įsitempia sprando ir pečių juostos raumenys, todėl vaikas gali nuolat skųstis galvos skausmais.
5-6 m. vaikas jau turėtų mokėti įvardyti savo jausmus. Vaikas, kurio tėvai nuo mažens nemoko atskirti, suvokti svarbiausių emocijų, nesupranta, kad tai, ką jaučia, yra ne kūno liga, o tik jausmų fizinė išraiška. Vaikai nesusieja, kad pyktis, nerimas, pasišlykštėjimas, nuostaba, džiaugsmas visada veikia ir kūną. Tėvelių pareiga - padėti jiems atpažinti emocines būsenas, jas įvardyti. Pavyzdžiui, kai trimetis ar keturmetis spardosi, rėkia, galima pasakyti: „O, matau, tu supykai.“
Psichologinių bėdų patiria visi, tik reakcija į jas skiriasi. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fiziniais negalavimais skundžiasi 11 proc. 12-16 m. mergaičių ir tik 4 proc. berniukų. Jie labiau linkę išlieti jausmus, elgtis agresyviai, kovoti. Savo išvadas mokslininkai aiškina tuo, kad mergaitės linkusios jausmus slopinti, nes joms bendravimas ir santykiai yra svarbesni nei berniukams. Todėl jos dažniausiai nerodo savo pykčio, nuoskaudų ir baimių, jas kaupia viduje. Toks jausmų sulaikymas gali pasireikšti galvos, pilvo, raumenų skausmais, pykinimu ar kitais fiziniais negalavimais, kai gydytojai nenustato biologinės priežasties.
Kad vaikas nuolat nepatirtų stiprių neigiamų emocijų ir su tuo susijusių negalavimų, santykiai šeimoje turi būti šilti. Tėvai turėtų palaikyti, suprasti vaiką ir saugoti nuo pernelyg stipraus jaudulio ir nerimo. Svarbu ne tik mažojo ir tėvų santykiai, bet ir vyraujanti šeimos kultūra bei šeimos narių bendravimo ir elgesio modelis. Pavyzdžiui, jei šeima vertina emocinį santūrumą, tokioje šeimoje nepriimtina nei garsiai juoktis, nei pykti.
Šie aspektai pabrėžia, kaip svarbu vaikams leisti reikšti emocijas ir kaip svarbu tėvams padėti jiems tai daryti. Juoko draudimas ar emocijų slopinimas gali turėti neigiamų pasekmių vaikų sveikatai ir gerovei.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
Juokas kaip terapija ir įkvėpimo šaltinis
Juokas ilgina gyvenimą. Nuo pat senųjų kultūrų juokas buvo naudojamas kaip vienas iš gydymo metodų. Juoko terapija buvo gydomos įvairios ligos, gripas ir depresija. Pati savo asmeniniame gyvenime juoko pratimus naudoju norėdama numalšinti net ir paprasčiausią galvos skausmą. Smegenys juoko metu išskiria dopaminą, kuris ramina, mažina stresą ir nerimą, o gaminamas endorfinas, kitaip dar vadinamas laimės hormonu, sukelia jaudulį, todėl jaučiamės laimingesni. Taigi, juokas - mūsų pačių gaminamas natūralus narkotikas ir vaistas.
Kai juokiamės mes atsiveriame vieni kitiems, tad tam, kad atsipalaiduotume nereikia išgerti taurės vyno. Juoko, priešingai nei vyno, neįmanoma padauginti, o taip pat ir nėra rizikos, jog šiame procese pamesime save, kaip tik - visi mūsų vidiniai kodai ir visuomenės nustatytos bendravimo taisyklės susilpnėja ir tarpusavio santykiuose išlaisvina tai, kas esame iš tiesų. Tokiu būdu vienas kitą galime pažinti geriau ir tikriau bei įgauti didesnį pasitikėjimą savimi. Su juoko pagalba galime drąsiau jaustis nepažįstamų žmonių rate, kalbėti viešai, nuvyti savo vidinius kritikus bei tiesiog bent trumpam atsikratyti kasdienybėje patiriamą stresą.
Juokas padeda pagauti įkvėpimą. Juokiantis mes atsiveriame, išsiplečia mūsų mąstysena, ji tarsi susprogsta, o iš to atsiradęs chaosas savyje talpina visas įmanomas idėjas. Kuomet pasirenki paleisti kontrolę ir būti dabartiame momente - nebesi įsitempęs, išnyksta rašymo blokas bei baimė suklysti. Esi ramus chaose, o tai - būsena, kurios siekia kiekvienas kūrėjas.
Net ir sunkiausiais laikais turime išnaudoti mūsų kiekvieno dovaną juoktis, galbūt netgi dar labiau. Kai jaučiame nuolatinį stresą, kai šalyje sklando negandos, kai viskas atrodo beviltiška. Juokiantis išliekame žmonėmis, išlaikome savo žmogiškumą. Kai leidi sau iš širdies juoktis - skleidi meilę ne tik sau, bet ir kitiems, ko tokiais atvejais labai trūksta - dalintis meile ir pozityvia energija kartu.
Knygos ir literatūra kaip emocinės paramos priemonė
Literatūra yra kur kas daugiau nei tik laisvalaikio dalis, knygos - viena stipriausių mūsų vidinės gynybos formų. Skaitymas padeda atsiriboti nuo kasdienybės, palaiko vidinę darną ir net sudėtingiausiu laiku suteikia vilties. Knygos gali būti saugi vieta pabėgti arba transformuoti tai, ką sunku išreikšti žodžiais.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikui kelionėje
Vaikų literatūra gali padėti vaikams suprasti ir išgyventi traumines patirtis. Svarbu, kad suaugusieji būtų pasiruošę išklausyti, padėti įvardyti emocijas ir jas transformuoti. Net karo metu vaikai gali jaustis nors kiek saugūs, jei suaugusieji sugeba juos apgaubti rūpesčiu.