Tėvai, patikėdami savo vaikus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, pagrįstai tikisi, kad jie bus saugūs. Tačiau nelaimingi atsitikimai, deja, pasitaiko. Straipsnyje aptariama ugdymo įstaigų civilinė atsakomybė, vaikų saugaus elgesio įgūdžių formavimas, taip pat diskusijos dėl išmaniųjų telefonų naudojimo ribojimo mokyklose.
Nelaimingi atsitikimai ikimokyklinėse įstaigose ir civilinė atsakomybė
Kai vaikai leidžia laiką vienoje vietoje, traumų rizika padidėja. Pasitaiko atvejų, kai vaikai susižaloja, pavyzdžiui, prispaudžia pirštus durimis, paslysta ir susižeidžia. Tokiais atvejais ugdymo įstaigos gali susidurti su tėvų ieškiniais dėl žalos atlyginimo.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė Renata Grigaliūtė-Grobovienė atkreipė dėmesį į tai, kad daugėja atvejų, kai tėvai reikalauja atlyginti žalą, patirtą ugdymo įstaigoje. Jos teigimu, civilinė atsakomybė ugdymo įstaigoms dažniausiai kyla dėl patalpų ir inventoriaus trūkumų, tiekiamo maisto kokybės. Pavyzdžiui, vaikas gali nukristi ant šlapios grindų, susižeisti dėl netvarkingo inventoriaus kūno kultūros pamokose, apsinuodyti maistu. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai sužaloja vieni kitus.
R. Grigaliūtė-Grobovienė paminėjo konkrečius atvejus iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų praktikos: darželinukui buvo sužaloti pirštų galiukai, kai jis laikė juos ant durų staktos, o durys užsidarė; kitam vaikui lūžo ranka, kai ant jo užvirto rūbinės spintelė.
Svarbu paminėti, kad ugdymo įstaigos turėtų užtikrinti saugią aplinką vaikams, tačiau žmogiškos klaidos yra neišvengiamos. Pavyzdžiui, valytoja gali palikti šlapias grindis, maisto tiekėjas gali būti netinkamai pasirinktas, o auklėtojos gali nespėti prižiūrėti visų vaikų.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
Civilinės atsakomybės draudimas ugdymo įstaigoje
Nepaisant didėjančios rizikos, nedaugelis ugdymo įstaigų Lietuvoje draudžia savo civilinę atsakomybę. R. Grigaliūtė-Grobovienė pažymėjo, kad dažniausiai civilinės atsakomybės draudimu pasirūpina darželiai.
Tėvai turėtų žinoti, kad jei vaikui nutiko nelaimingas atsitikimas mokykloje ar kitoje įstaigoje dėl įstaigos kaltės ar nepriežiūros, jie turi teisę reikalauti kompensacijos. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar įstaiga yra apsidraudusi, ar ne. Brangiausiai kainuoja incidentai, po kurių reikia operacijų ir ilgo reabilitacijos laikotarpio. Pavyzdžiui, dantų traumos atveju žala gali siekti net 1500 eurų.
Vaikų saugaus elgesio įgūdžių ugdymas
Įsibėgėjant mokslo metams, vis daugiau tėvų leidžia vaikams savarankiškai keliauti į ugdymo įstaigas ir laisvalaikio užsiėmimus. Todėl vaikams būtina ugdyti saugaus elgesio įgūdžius nuo pat mažens.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų mano, jog pagrindinis vaikų saugaus elgesio eisme žinių šaltinis turi būti tėvai. „Lietuvos draudimo“ atstovė Aurelija Kazlauskienė teigė, kad būtent iš tėvų vaikai perima elgesio modelius, todėl labai svarbu rodyti gerą pavyzdį kelyje.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad didelė dalis respondentų mano, jog vaikai saugaus eismo įgūdžius turėtų lavinti ir mokykloje. Mokykla gali pateikti formalesnį, labiau struktūruotą požiūrį į saugų elgesį kelyje, kuris papildo tėvų perteiktas žinias. Kiti galimi saugaus elgesio įgūdžių šaltiniai yra giminaičiai, policija ir eismo priežiūros institucijos.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikui kelionėje
„Lietuvos draudimas“ kartu su saugaus eismo specialistais išleido pradinukams skirtą knygą „Saugus kelyje“, kurioje pateikiamos istorijos, atspindinčios realias situacijas, ir patarimai, kaip saugiai elgtis gatvėje, kelyje, parke ar autobuse.
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ kasmet vykdo socialinę akciją „Apsaugok mane“, kurios metu apdraudžia šalies moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų keliuose.
Privalomas vakcinavimas ikimokyklinėse įstaigose
Nuo šių metų įsigaliojo draudimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms priimti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės neskiepytus vaikus. Tėvai privalo pateikti pažymą apie vaikų skiepus. Tačiau kol kas neaišku, kokia atsakomybė lauks darželių darbuotojų, jei jie priims neskiepytus vaikus, nes įstatymų pataisos dėl baudų dar nėra patvirtintos.
Išmanieji telefonai mokykloje: drausti ar ne?
Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie išmaniųjų telefonų naudojimą ugdymo įstaigose. Skaitmeninės etikos centras inicijavo projektą „Iš telefonų - į mokyklą“, kuriuo siekiama riboti telefonų naudojimą mokyklose. Iniciatoriai teigia, kad telefonų ribojimas turi būti taikomas nacionaliniu mastu, draudžiant naudotis asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ugdymo proceso metu ir per pertraukas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės.
Tačiau su šia iniciatyva nesutinka patys moksleiviai. Jie argumentuoja, kad telefonai reikalingi susisiekti su tėvais, gauti informaciją, mokytis. Moksleiviai siūlo įvesti ribojimus pamažu, pradedant nuo mažiausiųjų pradinukų. Vyresniems mokiniams galėtų būti taikomi lengvesni ribojimai, nepaliekant telefonų spintelėse visai dienai, bet tik pamokų metu.
Taip pat skaitykite: Apribojimai ir draudimai sergant vaikų astma
Moksleiviai teigia, kad pertraukos turėtų būti laikas, kai jie patys gali spręsti, ką veikti. Jie mano, kad mokykla neturėtų domėtis, ką vaikas veikia per pertraukas, kol tai nesusiję su neteisėta veikla.
Interneto svetainėje www.e-etika.lt pateikiama daug argumentų, kodėl iniciatyva turėtų būti įgyvendinama kuo greičiau. Tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių vidutinė buvimo prie ekranų trukmė viršija rekomenduojamas normas, o tai siejama su pažinimo funkcijų sutrikimais ir depresijos bei nerimo simptomais.
tags: #draudimas #kai #vaikas #ikimoklinukas