Kūdikių miegas yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis tėvų. Kaip teigia vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė, kūdikių ir mažų vaikų miegas yra viena opiausių šeimos problemų. Laimingi tie, kieno mažyliai gali miegoti bet kur, bet kokiomis sąlygomis, tačiau ne visi kūdikiai tai geba. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip padėti kūdikiui užmigti ir gerai miegoti.
Kūdikio miego ypatumai
Kūdikių miegas skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimiai miega iki 20 valandų per parą ir maždaug 4 valandas būdrauja, o per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma. Iki pusės metų amžiaus mažylis yra dažnai maitinamas (kas 2-4 valandas), net ir naktį yra žindomas tokiu pat ritmu. Prasidėjus aktyviai fazei kūdikis ima judėti, judina kojas, rankas, gali pradėti murmėti, guguoti, zirzti, nusikloti, bet jis ir toliau miega.
Kada pradėti mokyti kūdikį užmigti savarankiškai?
L. Mikulėnaitė pataria pradėti mokyti kūdikį užmigti savarankiškai nuo antrojo pusmečio. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius.
Kaip atpažinti, kad kūdikis nori miego?
Dažniausiai tokie mažiukai prieš miegą tampa neramūs ir taip parodo, kad yra pavargę. Pirmieji nuovargio požymiai: kūdikis trina akis, tampa kaprizingas, judina ausytes arba pirštu suka plaukus, žiovauja.
Kaip padėti kūdikiui užmigti?
Yra keletas būdų, kurie gali padėti kūdikiui užmigti:
Taip pat skaitykite: Kūrybiškas kiaušinių marginimas
- Rutina. Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą. Svarbu žinoti, kad perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti.
- Dienos ritmas. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą. Taip pat svarbu išlaikyti dienos ritmą, ypač jeigu kūdikis nėra iš tų, kurie miega bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Labai daug mažylių sunkiai pakelia migdymą skirtingu metu. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Aišku, skirsis aplinka, bet nesiskirs laikas, o tai yra svarbiausia. Taip pat visada gerai išlaikyti dienos ritmą. Jeigu matome, kad kūdikis žiovauja, guldykime, padainuokime ir po truputį tai taps įpročiu - būtent tą valandą mažylis norės miegoti.
- Aplinka. Paruoškite kūdikio kambarį, kad jam būtų patogu. Tiek suaugusieji negali miegoti, jei per karšta, ar per šalta tiek vaikai. Tegu aplinka būna jauki, tinkama miegoti. Taip pat labai svarbu nepervarginti mažylio, nes jis negalės užmigti. Visai kaip ir mes - užmiegame, kai esame pavargę, o kai pervargstame, prasivartome pusę nakties. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.
- Saugumas. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti.
Ką daryti, jei kūdikis prabunda naktį?
Dažniausiai kūdikis miega, o tėvams atrodo, kad jis prabudo. Yra tokia klaidinga nuostata, kad mažas vaikas paguldytas turi miegoti kaip lėlytė (arba „kaip kūdikis“). Nieko panašaus - nei kūdikiai, nei vaikai, nei suaugę nemiega tarsi lėlės. Visų mūsų miegas susideda iš aktyvių ir gilių fazių, tad prasidėjus aktyviai fazei kūdikis ima judėti, judina kojas, rankas, gali pradėti murmėti, guguoti, zirzti, nusikloti, bet jis ir toliau miega. O mama išsigąsta, kad mažylis prabudo, paima jį ant rankų, čiūčiuoja, glosto, taiso antklodę ir pažadina. Tada kūdikis pradeda verkti, mama jį žindo, supa, nešioja, o mažylis niekaip negali nurimti.
Patarčiau visoms mamos nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų beklostant pažadinti.
Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą.
Klaidos, kurių reikėtų vengti
- Per didelis rūpestis. Jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.
- Migdymas ant rankų. Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manau, kad nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų.
Kitos priežastys, kodėl kūdikis gali blogai miegoti
Neretai neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Taip pat, neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t.
Taip pat skaitykite: Kūdikių springimo prevencija ir veiksmai
Vaikų nemiga ir jos priežastys
Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais.
Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:
- traumuojantys išgyvenimai;
- lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
- vaikystės baimės;
- socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
- paros ritmo sutrikimai;
- netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
- kai kurių vaistų vartojimas;
- skausmas;
- viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
- miego apnėja;
- neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
- psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
- diegliai;
- dantų dygimas.
Vaikų nemigos simptomai
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:
- padidėjęs mieguistumas dieną;
- sumažėjęs aktyvumas dieną;
- nuotaikos pablogėjimas;
- susikaupimo problemų atsiradimas;
- mokymosi rezultatų suprastėjimas;
- susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
- nenoras užsiimti fizine veikla;
- nuotaikos pablogėjimas vakare.
Kaip gydyti vaikų nemigą?
Yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.
Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:
Taip pat skaitykite: Vadovas naujiems tėvams
- pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;
- paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);
- tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;
- fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego;
- tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.
Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:
- fizinio aktyvumo didinimas;
- streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);
- dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).