Įvadas
Vaiko ūgis yra vienas iš svarbiausių fizinės raidos rodiklių, atspindintis jo bendrąją sveikatos būklę ir augimo tempą. Nors ūgis iš dalies priklauso nuo genetikos, jį veikia ir aplinkos veiksniai, mityba bei bendra sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia vaiko ūgį, kada reikėtų sunerimti ir kaip galima padėti vaikui augti sveikam ir stipriam.
Paveldimumo įtaka
Sakoma, kad ūgis iki 80-85 proc. yra nulemtas genetiškai. Vaikas paveldi savo motinos ir tėvo giminaičių savybes. Dėl to šeimoje, kurioje tėvai nedideli arba liekni, gali pasitaikyti aukštų arba stambaus kūno sudėjimo vaikų, jei tarp motinos ar tėvo giminaičių tokių asmenų buvo.
Svarbu žinoti, kad vaikų ūgį lemia ne vienas genas, o jų visuma. Todėl būti tikriems, kad aukštaūgio tėčio sūnūs ir dukterys būtinai bus aukšti, tikrai nereikėtų. Gali būti, kad vaikas, pavyzdžiui, susirinko ne aukštaūgio tėčio, o žemaūgės mamos ar net žemaūgio senelio genus. Pats geriausias to įrodymas yra neidentiški skirtingo ūgio dvyniai, surinkę skirtingą genetinę informaciją.
Kaip apskaičiuoti galimą vaiko ūgį?
Jei žemaūgių tėvų šeimoje augantis vaikas taip pat nėra aukštas ir atitinka taip vadinamąjį taikininį ūgį, manoma, kad jis yra sveikas. Taikininį ūgį galime apskaičiuoti pagal šias formules:
- Berniukų taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis + 13)/2) + (tėvo ūgis/2). Pavyzdžiui, mamos ūgis yra 160 cm, o tėvo - 183 cm. Remiantis tėvų ūgiu, tikėtina, jų atžala bus 178 cm.
- Mergaičių taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis - 13)/2) + (tėvo ūgis/ 2). Pavyzdžiui, mamos ūgis yra 160 cm, o tėvo - 183 cm. Remiantis tėvų ūgiu, tikėtina, jų atžala bus 165 cm.
Tiesa, šie skaičiai yra tik taikinys, į kurį galima lygiuotis. Todėl už neginčijamą tiesą priimti nereikėtų. Leidžiama tikrai gana nemaža paklaida - maždaug apie 6 cm.
Taip pat skaitykite: Čiulptuko naudojimas vyresniame amžiuje
Formulė, kuri padės nuspėti, koks vaiko ūgis bus suaugus
Sudėkite vaiko tėvų ūgį centimetrais. Prie sumos pridėkite 13 centimetrų berniukams arba atimkite 13 centrimetrų mergaitėms. Padalinkite iš dviejų.
Naudojantis šiomis formulėmis suaugusio vaiko ūgį galima numatyti su 5-10 cm paklaida. Paklaida yra didelė ir tikrasis ūgis gali nemažai skirtis nuo apskaičiuoto, naudojantis formulėmis, nes vaiko ūgį lemia ne tik tėvų ūgis, bet ir mityba, fizinis aktyvumas, augimo metu persigtos ligos, bendra sveikatos būklė ir kiti veiksniai.
Aplinkos įtaka
Nuo pat užsimezgimo įsčiose organizmas turi būti aprūpintas įvairiomis maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis ir daugeliu kitų biologiškai aktyvių medžiagų).
Ko reikia normaliam augimui?
- Kasdienis aprūpinimas maisto medžiagomis: Neužtenka vaikui retkarčiais duoti šviežių uogų, vaisių, daržovių - jų vaikas turėtų gauti nuolat. Jų negali pakeisti vitaminai. Vitaminai - tik dalis biologiškai aktyvių medžiagų, kurių kasdien reikia sparčiai augančiam organizmui. Maisto papildai nepakeičia racionalios mitybos, nes jau pats žodis „papildai“ sako, kad jie tik papildo tai, ko trūksta.
- Deguonis: Geras fizinis aktyvumas irgi stimuliuoja augimą.
- Miegas: Svarbiausia vaikus guldyti ne per daug vėlai vakare, nes, pasiekus gilaus miego fazę, apie 22-23 val., daugiausia išsiskiria augimo hormono - medžiagos, kuriai priklauso svarbiausias vaidmuo augimą reguliuojančioje sistemoje. Štai kodėl vaikai turi būti pratinami eiti miegoti ne vėliau kaip 21 val.
Nutukimo įtaka
Turintys antsvorio, nutukę vaikai paprastai būna mažesnio ūgio. Apvalutis kūdikis ar mažas vaikas nėra geros sveikatos rodiklis. Jis greičiau mažylį prižiūrinčių žmonių belaisvis. Permaitinamas mažylis įpranta daugiau valgyti, ir tai yra blogai, nes augdamas nepajėgia šio įpročio atsisakyti.
Ligos, veikiančios ūgį
Bet kuri sunki ar ilgai trunkanti liga, galvos trauma gali silpninti augimo tempą. Mitybos pakitimai, nutukimas, maisto stygius irgi labai veikia augimo hormono kiekį. Pastebėta, kad ir psichologinės problemos slopina augimo hormono išsiskyrimą, o kartu ir vaiko tobulėjimą. Kitaip tariant, vaikas turi nuolatos jausti, kad yra mylimas.
Taip pat skaitykite: Priežastys didelio pilvo naujagimiams
Vaisiaus ir kūdikio augimo sutrikimai
Jų priežastys:
- Įgimtos ligos (įgimtos širdies, inkstų, virškinamojo trakto bei medžiagų apykaitos ligos).
- Dažnai pasikartojančios, ilgiau užtrunkančios ūminės ligos.
- Netinkama mityba (motinos pieno stoka, laiku neskirtas papildomas maitinimas, kai duodama maisto, kurio kūdikis neįsisavina).
- Netinkama kūdikio priežiūra.
Kai į organizmą patenka per mažai maisto medžiagų arba kūdikis nesugeba jų pasisavinti, greitai nyksta riebalų, baltymų, angliavandenių ir kitų medžiagų atsargos, sutrinka normali medžiagų apykaita, kūdikis vis labiau senka: tampa neramus arba apatiškas, pablykšta, blogai miega, oda raukšlėjasi. Kūdikių augimą daugiausia lemia mityba.
Kitos ligos
Norint dėl žemo ūgio apkaltinti genus, pirmiausia reikia atmesti ligas ir įsitikinti, kad vaikas yra sveikas.
- Lėtinės ligos, tarkim, sunki širdies, virškinimo sistemos, plaučių, inkstų ar autoimuninės ligos bei vaistai, kuriais šios ligos gydomos, gali lemti, kad mažylis auga lėčiau.
- Ternerio sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių, būdingų mergaitėms. Žemas ūgis ir nepakankama kiaušidžių funkcija, lemianti sutrikusį lytinį brendimą ir vaisingumą, pastebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda - pirmuosius mėnesius neretai pastebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas. Ternerio sindromą lemia vienos lytinės X chromosomos nebuvimas ar jos struktūriniai pokyčiai.
- Sutrikęs augimo hormonas, kurį išsiskirti skatina galvos smegenyse esanti liaukutė - hipofizė. Šios liaukutės veiklą stimuliuoja tam tikra galvos smegenų sritis, vadinama pagumburiu, o hormonas, išsiskyręs į kraują, skatina išsiskirti augimo faktorių toliau esančiuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei kt. Kai augimo hormono ar jo faktoriaus pradeda trūkti, vaikas auga lėčiau. Tiesa, ši liga gana reta. Ja serga tik 5-10 proc. visų žemų vaikų.
Augimo dinamika
Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau intensyviai auga ir tobulėja raumenys bei jų inervacija. Dėl to tobulėja ir vaiko judesiai. Vaikas pradeda atlikti daug smulkių, diferencijuotų judesių, didėja raumenų tonusas. Svarbu, kad jie atitiktų ūgį, vaiko kūno sandara būtų harmoninga, taisyklingų proporcijų. Kiekvieno vaiko augimo tempas yra individualus, vienas stiebiasi greičiau, kitas lėčiau.
Jei pirmuosius metus kūdikiai auga labai sparčiai, nuo dvejų metų vaikai stypsta tolygiai - dažniausiai, apie penkis centimetrus per metus. Visa tai vyksta, iki kol prasideda, vadinami, augimo šuoliai arba spurtai. Jie dažnai sutampa su paauglyste, nes augimas tiesiogiai susijęs su hormonais. Dažniausiai iki dešimtojo gimtadienio tiek mergaitės, tiek berniukai auga panašiu tempu. Tačiau apie vienuoliktus metus, kai ima lytiškai bręsti, mergaitės neretai aplenkia berniukus, kurie bręsti pradeda vėliau. Todėl nieko neturėtų stebinti, jei pradėjusi bręsti mergaitė už berniuką bus net 10 cm aukštesnė. Paprastai mergaitės auga iki 15-16, o berniukai - iki 17-18 m. Taigi, jaudintis berniukų mamoms tikrai nereikėtų - jų sūnūs laiko pasivyti ir net pralenkti dailiosios lyties atstoves tikrai dar turės.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti išsigandusiam vaikui?
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasak specialistės, į gydytoją dėl lėto vaiko stiebimosi į viršų būtina kreiptis, jei jis labai atsilieka nuo bendraamžių, ilgai neišauga drabužėlių, o per metus paauga mažiau nei penkis centimetrus. Tuomet reikia išsiaiškinti žemo ūgio priežastį.
Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal profesorės Janinos Tutkuvienės sudarytas tam tikras procentilines kreives. Remiantis šiomis kreivėmis visi žemo ūgio vaikai, esantys ties žemesne nei trečia procentile, šeimos gydytojo turėtų būti siunčiami pas gydytoją endokrinologą. Kreipiantis į šį gydytoją būtina su savimi turėti kelerių metų vaiko augimo procentilines kreives, iš kurių medikas galės spręsti apie augimo kreivių savininko augimą.
Atminkite: vaiko ūgis (atsižvelgiant į gimimo ūgį) yra individualus. Labai svarbu, kiek jis paaugo per metus. Nuo ketverių iki dešimties metų vaikas turėtų paaugti ne mažiau nei 4-5 cm per metus.
Beje, svarbu žinoti, kad prieš brendimą visų vaikų ūgis auga lėčiau. Taigi, jei jūsų atžalos branda yra vėlesnė nei jo bendraamžių, gali būti, ir ūgis bus gerokai žemesnis.
Diagnostika ir gydymas
Vaikui esant žemo ūgio jam atliekami pagrindiniai tyrimai: kraujo, šlapimo, tiriamas elektrolitų balansas, nustatomas vaiko kaulinis amžius. Kai vaikas nusiunčiamas endokrinologo konsultacijai, nustatoma hormonų koncentracija. Taip pat vaikas ištiriamas genetiškai.
Kaip gydomi vaikai, esantys per žemo ūgio?
- Jeigu nustatoma lėtinė liga, gydoma ji.
- Nustačius Ternerio sindromą, skiriama augimo hormono. Šis gydymas - efektyvus ir saugus, todėl baimintis tikrai nereikėtų.
- Jeigu priežastis - augimo hormonas, taip pat skiriami hormoniniai preparatai.
Svoris ir ūgis
Svoris - viena iš vaiko sveikatos indikatorių. Jeigu vaikas mažai priauga svorio, tėvai jaudinasi, nors nerimauja dažnai nepagrįstai. Vaikai auga skirtingai. Vienintelis būdas įsitikinti, ar jūsų vaikas tinkamai priauga svorio, sudaryti svorio grafiką. Grafike yra vidutiniai svorio duomenys ( vienoje skiltyje - amžiaus , kitoje - svorio ir ūgio duomenys). Vien tik svorio palyginimas neturi reikšmės. Kai kurie vaikai natūraliai yra mažesni arba stambesni. Pažymėkite vaiko svorį ir sudarykite būtent jūsų vaiko augimo grafiką. Jeigu jūsų vaiko grafikas yra lygiagretus vidutiniajam, nesvarbu, ar jis yra žemiau ar aukščiau, vaikas auga normaliai. Susirūpinkite tik tuomet, jeigu šie du grafikai išsiskiria.
Per mažo svorio įtaka
Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Mitybos koregavimas
Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos. Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.
Mitai ir faktai
- Mitas: Kabojimas ant skersinio padeda paaugti, o kai kurios sporto šakos (imtynės, štangų kilnojimas) stabdo augimą.
- Faktas: Nėra tokios sporto šakos, kuri padėtų berniukams paaugti. Na, gal centimetru ar dviem galutinį vaiko ūgį gali lemti kabojimas ant skersinio, tempimo pratimai, bet tikrai ne daugiau. Mergaičių ūgiui sportas taip pat įtakos neturi. Nebent jų tikslas būtų gimnastikos sportinės aukštumos ir jos treniruotųsi kasdien daugiau nei tris valandos. Tokiu atveju galėtume teigti, kad šių sportininkių ūgis yra truputį mažesnis, nei būtų buvęs, jei jos būtų taip nesportavusios.
- Mitas: Jei vaikas mažai valgys ir neis laiku miegoti, neužaugs.
- Faktas: Tiesos šiuose mamų žodžiuose nėra daug. Išsamių tyrimų, tai patvirtinančių ar paneigiančių, vis dar nėra. Taigi, žemam ūgiui įtakos gali turėti nebent badavimas ir nepakankamas baltymų kiekis maiste. Sakoma, kad vaikas auga, kai miega, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. prasideda gilaus miego fazė, kada organizmas daugiausia gamina miego hormono. Tačiau tiesioginio miego ir vaiko ūgio ryšio kol kas nustatyta nėra.