Daugeliui tėvų, ypač mamų, tenka susidurti su jautriomis situacijomis, kai gimus naujam šeimos nariui, vyresnėlis pradeda elgtis neįprastai. Vienas iš tokių elgesio modelių - vyresnio vaiko noras vėl čiulpti čiulptuką arba netgi prašyti mamos krūties, matant, kaip maitinamas naujagimis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šio reiškinio priežastis, emocijas, kurias išgyvena tiek vaikas, tiek mama, ir pateiksime patarimus, kaip tinkamai reaguoti į tokią situaciją.
Vyresnio vaiko emocijos gimus naujagimiui
Gimus naujam šeimos nariui, vyresnis vaikas gali išgyventi įvairias emocijas. Kartais jis gali išreikšti džiaugsmą ir susidomėjimą naujuoju broliuku ar sesute, tačiau dažnai jaučia pavydą, apmaudą ir netgi pyktį. Šios emocijos ypač aštrios, kai šeimoje gimsta antras vaikas, o pirmagimis kelerius metus buvo įpratęs gauti išskirtinį dėmesį, kuriuo su niekuo nereikėjo dalintis.
Vyresniojo vaiko reakcijos į pasikeitusias tėvų galimybes skirti jam dėmesį gali pasireikšti įvairiai. Tai gali būti pastebima išoriškai neigiamų emocijų pavidalu, dideliu ir kartais net agresyviu dėmesio sau reikalavimu, fiziniu priekabiavimu prie naujagimio. Vyresnysis vaikas gali vėl užsimanyti būti žindomas, nesuprasti, kodėl naujagimiui galima, o jam - ne. Jei šis poreikis nėra patenkinamas, gali atsirasti polinkis čiulpti savo pirštą. Visa tai yra pasąmoninis vaiko bandymas atkreipti į save dėmesį ir susigrąžinti tą meilę, kurią jis jaučiasi praradęs.
Šios reakcijos priklauso nuo vyresniojo vaiko amžiaus. Jaunesnis nei trejų metų vaikas dažniausiai dar nepastebi ryškių pokyčių, kol jaunesnis broliukas ar sesutė nepaauga ir nepradeda kištis į jo žaidimus ar pan. Tačiau trejų metų vaikai ir vyresni jau sugeba aiškiau suprasti atsiradusį skirtumą ir tam priešinasi minėtais būdais.
Mamos emocijos ir išgyvenimai
Dažniausiai ne tik pirmagimis, bet ir mama stipriai emociškai paveikiama pirmagimio „nukarūnavimo“ proceso. Kartais, gimus naujagimiui, vyresnis vaikas gali tapti tarsi ne toks reikšmingas, koks buvo anksčiau. Tokie jausmai mamą gali labai sutrikdyti. Jai gali atrodyti, kad ji nuo pirmojo tarsi atsiribojo emociškai ir kad jo poreikiams patenkinti reikia tarsi daugiau valios pastangų nei anksčiau, kad ji tai daro lyg su mažesniu dėmesingumu.
Taip pat skaitykite: Priežastys didelio pilvo naujagimiams
Mamai gali kilti labai didelis kaltės jausmas ir daug impulsų pirmagimiui tą menamą skriaudą kaip nors kompensuoti - o tai ne visada išeina į naudą tiek mamai, tiek vaikui. Tad šis pirmagimio „nukėlimo nuo sosto“ momentas iš tiesų yra jautrus ne tik vaikui, bet ir mamai. Nes visą tą požiūrio į vaiką pokytį savyje ji gali priimti net kaip staiga dingusią meilę savo vaikui. Bet iš tiesų meilė nedingo.
Jei mama iki gimstant naujam vaikeliui nebuvo pakankamai emociškai paleidusi vyresniojo, priklausomai nuo jo amžiaus, tai tas paleidimas gali štai taip staiga ir gana skausmingai tiek mamai, tiek vaikui ištikti gimus antrajam. Tam tikra prasme apkarpyti tą stiprų simbiotinį ryšį su vyresniu vaiku jam raidos prasme yra sveika. Iš tiesų, tos simbiozės su mama ryšys turėtų pamažu mažėti nuo pat gimimo - taip iš lėto, kad sunku tai ir pastebėti. Kai sveikas palaipsnis atsiskyrimas vyksta taip lėtai, vos pastebimai, jo skausmingai nepajunta nei vaikas, nei mama. Gyvenimas taip sudėtas, kad mamai nuo pat vaikelio gimimo tenka pamažu jį paleisti.
Kaip reaguoti į vyresnio vaiko norą čiulpti?
Ką daryti, jei vyresnis vaikas prašo čiulptuko ar krūties? Atsakymas į klausimą, ar leisti pabandyti, priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia mama turi įvertinti savo galimybes: ar jaučiuosi pajėgi tai išgyventi - ar man pakaks emocinių resursų išlikti ramiai, jei tai bus nemalonu?
Jei mama jaučiasi patogiai, galima leisti trumpai pažįsti ar paragauti pieno - tai gali būti būdas nuraminti vaiką ir patenkinti jo emocinį poreikį. Ir vis tik, jei mama nesijaučia patogiai, tokiu atveju svarbu reaguoti švelniai, bet ribą nubrėžti. Prisiminkime, kad dauguma vaikų šį norą greitai pamiršta, jei jaučia, kad jų emocinis poreikis atliepiamas kitaip. Vaikui tiesiog reikia patvirtinimo, kad vis dar yra mylimas. Vaikui mamos meilė gali atkeliauti įvairiais keliais. Žindymas yra tik vienas jų. Jeigu negalime žindyti, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesuteikusios savo vaikui, jį nuskriaudusios.
Svarbu suprasti, kad vaikas gali jausti pavydą naujagimiui, kurį lydi jausmai, kad esu mažiau svarbus ir atstumtas. Atsiranda didelė rizika, kad vaikas į naujagimį pradės žiūrėti priešiškai, kaip į konkurentą dėl mamos meilės, ypač jei anksčiau jis pats buvo mamos dėmesio centre. Taip pat, kaip jau minėjome anksčiau, vaikas gali pradėti elgtis taip, kaip mažesnis, kad susigrąžintų mamos dėmesį. Sustiprėja saugumo poreikis - jam gali reikėti daugiau apkabinimų, padrąsinimo ir patikinimo, kad jis vis dar mylimas ir svarbus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti išsigandusiam vaikui?
Kiti būdai, kaip padėti vyresniam vaikui
Be leidimo (ar neleidimo) čiulpti, yra ir kitų būdų, kaip galima padėti vyresniam vaikui prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos:
- Skirkite jam individualaus dėmesio: Stenkitės kasdien skirti laiko tik su vyresniu vaiku, darykite tai, kas jam patinka. Tai gali būti žaidimas, knygos skaitymas, pasivaikščiojimas ar bet kokia kita veikla, kuri jam teikia džiaugsmą.
- Įtraukite jį į naujagimio priežiūrą: Leiskite vyresniam vaikui padėti prižiūrėti naujagimį - pavyzdžiui, paduoti sauskelnes, palaikyti buteliuką ar tiesiog paglostyti. Tai padės jam jaustis svarbiu ir reikalingu.
- Kalbėkite apie jo jausmus: Skatinkite vyresnį vaiką išreikšti savo jausmus - tiek teigiamus, tiek neigiamus. Klausykite jo atidžiai ir be teismo, parodykite, kad suprantate jo išgyvenimus.
- Sukurkite naujų ritualų: Sukurkite naujų ritualų, kurie skirti tik vyresniam vaikui. Tai gali būti pasaka prieš miegą, specialus žaidimas ar bet kokia kita veikla, kuri jam patiktų ir padėtų jaustis ypatingu.
- Būkite kantrūs: Prisitaikymas prie naujos situacijos reikalauja laiko. Būkite kantrūs ir supratingi, leiskite vaikui išgyventi savo emocijas ir palaipsniui priimti naują šeimos narį.
Čiulptukas: už ir prieš
Neretai tėvai svarsto, ar duoti kūdikiui čiulptuką. Vieni mano, kad tai būtinas dalykas, kiti - kad tai žalingas įprotis. Iš tiesų, čiulptukas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių.
Teigiamos savybės:
- Ramina kūdikį: Čiulptukas suteikia ramybės ir saugumo jausmą, padeda nurimti stresinėse situacijose.
- Padeda vystytis čiulpimo refleksui: Ypač naudingas neišnešiotiems kūdikiams.
- Stimuliuoja lūpų ir liežuvio veiklą: Turi teigiamos įtakos virškinimui.
- Apsaugo nuo pirštų čiulpimo: Jei vaikas turi stiprų čiulpimo refleksą, čiulptukas gali padėti išvengti pirštų čiulpimo.
Neigiamos savybės:
- Gali trukdyti žindymui: Dažnas čiulptuko naudojimas gali pakenkti žindymui, nes vaikas gali neteisingai žįsti krūtį.
- Gali sukelti pienligę: Čiulptukas gali būti susijęs su pienligės atsiradimu.
- Gali sukelti ausų uždegimus: Čiulptukų mėgėjai dažniau serga ausų uždegimais.
- Gali paveikti sąkandį: Ilgas ir dažnas čiulptuko čiulpimas gali būti susijęs su netaisyklingu sąkandžiu.
- Gali stabdyti pažinimą: Burna yra svarbus pasaulio pažinimo įrankis, o čiulptukas gali trukdyti tyrinėti aplinką.
Jei nusprendėte duoti vaikui čiulptuką, svarbu laikytis kelių taisyklių:
- Atidėkite čiulptuko davimą: Palaukite, kol nusistovės pieno gamyba (apie 6-8 savaites po gimdymo).
- Naudokite tik kritinėse situacijose: Nekiškite čiulptuko kaskart, vos tik vaikas suzirzia.
- Pasirinkite tinkamą čiulptuką: Rinkitės čiulptuką, kuris atitinka vaiko amžių.
- Laiku atpratinkite: Pradėkite atpratinti nuo čiulptuko apie 9 mėnesius, o iki metukų turėtumėte visiškai atsisakyti.
Kalbos lavinimas
Sklandi kalba yra labai svarbi vaiko raidos dalis. Specialistų teigimu, geriausias būdas lavinti kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbą yra bendravimas su suaugusiais. Tėvams labai svarbu nuo pat kūdikystės kuo daugiau kalbėti su vaiku. Vaikui augant ir pradėjus kalbėti, reikėtų leisti ir raginti jį tai daryti. Labai dažna tėvų daroma klaida yra per greita reakcija ir vaiko poreikių numatymas. Pavyzdžiui, tėvai supranta, kad vaikas nori vandens ir dar prieš jam spėjus paprašyti (ar bent pabandyti tai padaryti), iškart paduoda jam gertuvę.
Logopedai, raidos ir kiti specialistai vienbalsiai tvirtina, kad perteklinis skaitmeninių technologijų naudojimas vaikams yra žalingas. Amerikos pediatrijos akademija 18-24 mėn. vaikams apskritai pataria neleisti naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius, o 2-5 m. vaikams ekrano laikas turėtų būti ribojamas iki 1 valandos per dieną. Pastaruoju metu pradedama kalbėti net apie vadinamąjį ekranų autizmą.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir reikšmė: padidėjęs HCG
„Vaikiška“ kalba, šveplavimas, išgalvoti žodeliai, netaisyklingai tariami žodžiai ar mažybinės jų formos skamba mielai, tačiau nuolat juos kartojantys suaugusieji šiuos žodžius normalizuoja ir įtvirtina vaiko kalboje. Tačiau netaisyklingai kalbančio vaiko barti ar pulti aktyviai taisyti nereikėtų, pakaks jo sakomus žodžius „persakyti“ taisyklingai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas prašo čiulptuko, kurį vadina „tiūtia“, paprasčiausiai pakartokite: „Nori čiulptuko?“. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sako „tatunis“ vietoje „traukinys“, paprasčiausiai pasakykite taisyklingą žodį: „Taip, tai traukinys“. Tokiu būdu pasieksite geresnių rezultatų, nei griežtumu ir negatyviu klaidos prabrėžimu. Įvairios kalbinės klaidos (pavyzdžiui, garsų „m“ ir „n“ painiojimas), negebėjimas taisyklingai ištarti kai kurių garsų (pavyzdžiui, raidės „r“) ir kt. yra normalus kalbos raidos etapas.