Darželis - reikšmingas įvykis mažo vaiko gyvenime, žymintis atsiskyrimą nuo namų ir mamos, naują aplinką ir socializacijos pradžią. Šis etapas kupinas naujų emocijų, streso ir baimių, o adaptacija prie naujos tvarkos gali sukelti nervų sistemos sutrikimus. Straipsnyje aptariamos vaikų nervų sutrikimų priežastys po darželio, simptomai ir būdai, kaip tėvai gali padėti savo vaikams sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Stresas ir Imunitetas Pradėjus Lankyti Darželį
Patekus į vaikų kolektyvą, mažylis sulaukia mažiau dėmesio, o suaugusieji ne visada paiso jo užgaidų. Tenka pamiršti daugelį namuose įgytų įpročių. Vaikų organizmą reguliuojančios sistemos - nervų ir imuninė sistema - patiria didelį krūvį. Imunitetas saugo nuo žalingų aplinkos veiksnių, tačiau stresas šią apsaugą susilpnina. Nors stresas iš pradžių sutelkia organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais, stiprus arba dažnas jo poveikis išsekina organizmo išteklius, prasideda dekompensacijos stadija.
Nuolatinis stresas sukelia hormonų pokyčius, padidėja streso hormonų (adrenalino, noradrenalino ir kortizolio) koncentracija. Tai neigiamai veikia visus organus, įskaitant ir imuninę sistemą. Streso hormonai slopina limfocitų, kovojančių su ligomis, veiklą, o kortizolis trikdo angliavandenių ir baltymų apykaitą, mažindamas organizmo gebėjimą priešintis uždegimams. Pradėjusio lankyti darželį vaiko patiriamas psichologinis stresas tiesiog proporcingas jo čia praleistam laikui.
Nervų Sistemos Apkrova ir Minimali Smegenų Disfunkcija (MSD)
Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tai nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais: padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį. MSD simptomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose.
Kada įtarti MSD?
- Kūdikystėje vaikas buvo labai neramus, daug verkė be aiškios priežasties, jam buvo sutrikęs raumenų tonusas.
- Vėliau pradėjo apsiversti, šliaužioti, savarankiškai sėdėti, atsistoti, tarti pirmus žodžius.
- Ilgai vaikščiojo ant pirštų galų.
- Galvelė netaisyklingos formos ar pernelyg didelė, nesimetriškas veidas, atsikišusios ausys.
- Yra regos sutrikimas - trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas.
- Vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis arba atvirkščiai - nejudrus, tylus, „nematomas“ visur ir visada.
- Ugdymo užsiėmimuose jis pradeda dirbti, neišklausęs užduoties iki galo, daro daug klaidų ir nenori jų taisyti, jam sunku susikaupti skaitant ar žaidžiant stalo žaidimus, reikalaujančius dėmesio sukaupimo ir kantrybės.
- Neramiai miega, pabunda keletą kartų per naktį, šaukia per miegus, vakare sunku užmigdyti.
- Dažnai serga virusinėmis ligomis, ausų uždegimu, sloga, dermatozėmis, jam kraujuoja iš nosies.
- Turi jautrią virškinimo sistemą: jam raižo ir pučia pilvą, kietai tuštinasi.
- Greitai sunešioja avalynę, vaikštant šleivoja, pilnapadis, netaisyklingos laikysenos, kojos x formos.
- Periodiškai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, alpsta be priežasties.
- Naktimis šlapinasi į lovą.
- Mikčioja ar neaiškiai kalba, neįsimena vaikiškų pasakų.
- Jam sunku atlikti sportines užduotis, važiuoti dviračiu.
- Negali atlikti smulkių judesių: užsisegti sagų, užsirišti batų raištelių, karpyti žirklėmis ir pan.
Pastebėjus šiuos sunkumus, svarbu kreiptis į specialistus. Gydant vaikus, turinčius minimalią smegenų disfunkciją, gali padėti osteopatas, kuris apžiūrės ir maksimaliai atstatys kūdikio ar vaiko kaukolės, kūno struktūros, kraujotakos pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Stomatito priežastys
Ankstyvieji Psichikos Sutrikimai: Įgimti ar Įgyti?
Ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste. Mažyliai, kurių „aš“ dar tik formuojasi, neatskiria savęs nuo kito ir neišvengiamai „pasisavina“ emocijas, pvz., tėvų pyktį.
Priežastys
- Biologinės arba organinės priežastys: siejamos su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, neuropsichologiniai sutrikimai (dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).
- Įgytos priežastys: mamos ar tėčio dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (suaugęs asmuo nesugeba įveikti savo pykčio), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą.
Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą.
Prognozė
Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos iš specialistų, mažylio raida bus palanki. Sutrikimo prognozė blogesnė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose, ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Kai kurie sutrikimai išlieka jaunystėje ir visą gyvenimą, bet juos galima sušvelninti, jei bus atpažinti labai anksti.
Vaikų Nerimas ir Baimės
Vaikų nerimo sutrikimai - tai nuolatinis, intensyvus nerimas, kuris trukdo kasdieniam funkcionavimui ir viršija įprastus vaiko raidos etapus. Nerimą patiriantys vaikai dažniau reaguoja į neigiamus emocinius signalus, ypač pykčio išraiškas, todėl jiems sunku kurti santykius su bendraamžiais. Nerimas išbalansuoja kognityvinius išteklius, todėl vaikai sunkiau dalyvauja mokymosi veikloje ir bendradarbiauja.
Vaikų Baimės Priežastys
- Psichologiniai veiksniai: emocinis vaiko saugumas, susiformavęs prieraišumo stilius, ribų šeimoje nebuvimas, laki vaizduotė, baimės kaip pykčio išraiška, įgimtas jautrumas.
- Aplinkos poveikis: tėvų elgesys ir nerimas, traumos bei skausmingos patirtys, aplinkos informacija (žinios, filmai, kompiuteriniai žaidimai).
Kaip Suprasti, Kad Vaikas Bijo?
- Sunkumai užmigti/nemiga
- Apetito pokyčiai
- Neaiškūs, fizinės priežasties neturinčiais skausmais (pilvo, galvos, kojų)
- Sunkumu kvėpuoti
- Nuolatiniu nerimastingumu
- Nagų kramtymu
- Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją (šlapinimasis į lovą)
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Baimę?
- Nenuvertinkite vaiko baimės.
- Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje.
- Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
- Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu.
- Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą.
- Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų.
- Saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti (purškiklis su vandeniu).
- Pasidarykite kraujo tyrimus (vitaminas D, Omega 3).
- Jei nerimas labai didelis, reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas.
Vaikų Pykčio Priepuoliai (Tantrumai)
Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu. Vaikas, patiriantis tantrumą, reaguoja su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti. Tai nėra valingas vaiko pasirinkimas išvesti tėvus ar pedagogus iš proto - milžiniškas pyktis yra fiziologinė būsena.
Taip pat skaitykite: Jaukus vaikų kambarys
Kas Turi Įtakos Tantrumams Atsirasti?
- Vaiko temperamentas
- Pavargęs, nemiegojęs, alkanas, perstimuoliuotas ekranų vaikas
- Nesaugi aplinka, aukštas streso lygis gyvenime
- Šeimose vartojamas alkoholis, stebimas smurtas
- Kitaip funkcionuojančios smegenys ir ypač jautri nervų sistema (autistiškas vaikas)
Kaip Elgtis, Kai Vaiką Ištinka Pykčio Priepuolis?
- Suvokite savo kartais nerealius lūkesčius vaikų atžvilgiu.
- Svarbu atliepti vaikų emocinius poreikius ne tik priepuolių metu, bet ir apskritai kasdien.
- Jei mums yra žinoma, dėl ko vaiką ištinka įsiūtis, būkime protingesni ir planuokime šiuos dalykus.
- Ieškokime kuo daugiau nusiraminimo būdų santykyje su vaiku.
- Priminkite sau, kad tai nėra asmeniška.
- Pasirūpinkite vaiko saugumu ir aplinkos saugumu.
- Parodykite, kad būsite šalia nepaisant visko.
- Niekada nepalikite tokių vaikų vienų, nesiųskime jų į kambarį, neuždarykime mažose patalpose.
- Tantrumo situacijoje kuo mažiau kalbėkite - geriausia komunikuoti veidu, kūnu.
Nervinis Tikas
Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Dažniausiai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų, dažniau vargina berniukus ir niekada nepasireiškia miego metu.
Simptomai
- Nevalingi judesiai: dažniausiai pastebimi veide (akies trūkčiojimas, dažnas mirksėjimas, akių vartymas, lūpų laižymas, nosies sutraukinėjimas), bet gali būti pastebimi ir rankų, kojų judesiai (kojos judinimas, trepsėjimas, rankų gniaužymas).
- Nevalingi garsai: žagsėjimas, kosulys, garsus kvėpavimas.
- Keli vienu metu pasireiškiantys (kompleksiniai) tikai: įvairūs nevalingi judesiai veidu, rankomis, kojomis arba kitomis kūno dalimis.
Priežastys
- Stresas
- Paveldimumas
- Ligos ir traumos
- Bandymas eliminuoti fizinius pojūčius
Dažnu atveju neurologas rekomenduos luktelėti ir kardinalių gydymo būdų nesiūlys, nes paauglystėje dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) nervinis tikas praeina savaime. Gydymas gali apimti vaistus ir psichologo konsultacijas.
Vaikų Neurologas
Vaikų neurologas yra specialistas, kuris dirba su vaikams pasitaikančiais nervų sistemos sutrikimais, padeda palaikyti tinkamą vaiko psichikos ir protinės veiklos vystymąsi. Vaikų neurologo darbo sritis yra centrinės bei periferinės nervų sistemos tyrimai vaikams bei paaugliams iki 18 metų amžiaus.
Kada Kreiptis į Vaikų Neurologą?
- Galvos skausmai ir nerimas
- Prastas miegas
- Simptominiai traukuliai ar epilepsija
- Nugaros skausmai
- Sutrikusi bendrinė vaiko raida
- Epilepsija
- Cerebrinis paralyžius
- Migrena
- Nemiga
- Įvairios kitos nervinės ligos, kurios gali būti ir įgimtos
Būsimų Tėvų Sveikata ir Vaiko Raida
Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas.
Hiperaktyvumas
Hiperaktyvumas - tai ne diagnozė, o psichologų terminologijoje apibūdinamas dėmesio sutrikimas ir impulsyvumas. Simptomai prasideda dar iki penktųjų gyvenimo metų ir pasireiškia bent dvejose aplinkose - pavyzdžiui, ne tik mokykloje, bet ir namuose, laisvalaikio metu.
Taip pat skaitykite: Anginos simptomai vaikams
Simptomai
- Būdingas skubotas, chaotiškas elgesys
- Vaikas sėdėdamas rangosi, judina galūnes, liečia viską aplinkui, barbena, stuksena pirštais į paviršius
- Būdingos „žioplos“ klaidos, neapgalvoti veiksmai, neatsargumas
- Chaotiškas elgesys, veikla - skirtingų krypčių, dažnai nepabaigta iki galo
- Greitas bei gausus kalbėjimas, triukšmingumas
- Gali nejausti distancijos, socialinių normų, gali kilti keblumų dėl vulgaroko jo elgesio
- Labai sunku išlaukti savo eilės, kalbėdamas jis pertraukinėja kitus, atsakinėja į klausimą dar neišgirdęs jo iki galo
Priežastys
- Genetika
- Medžiagų vartojimas nėštumo metu, sunkus gimdymas
- Vienas iš tėvų turi šį sutrikimą
- Konfliktiniai santykiai šeimoje, neteisinga vaiko auklėjimo strategija
Priemonės Būklei Palengvinti
- Nuoseklių reikalavimų vaikui kėlimas visose jo aplinkose
- Provokuojančių bendraamžių vengimas
- Pozityvus bendravimas santykiuose su vaiku
Tyrimų rezultatai rodo, jog šį sutrikimą turi apie 5-8 proc. vaikų. Suaugęs žmogus, kuriam vaikystėje buvo diagnozuotas hiperaktyvumas, gali sėkmingai prisitaikyti, jei aplinkiniai toleruoja jų elgesį ir nekelia didesnių reikalavimų savikontrolei.