Tibetas, daugelį amžių buvęs uždaras ir paslaptingas, tik XX amžiuje pradėjo atsiverti pasauliui. Šis Azijos regionas, kuriame politika visada kėlė iššūkių, o dvasininkai, valdę šalį, ilgą laiką rėmėsi mongolais, o vėliau pateko į Kinijos įtaką. Šiame kontekste ypač svarbi figūra yra Dalai Lama, kurio įtaka ir požiūris į įvairius klausimus, įskaitant vaikus, yra plačiai aptariami.
Dalai Lama: dvasinis ir politinis lyderis
Dalai Lama, pagal Gelugpos budizmo mokyklą, buvo aukščiausias dvasinis ir politinis Tibeto vadovas iki Kinijos komunistinio režimo įsitvirtinimo. Tikima, kad jis yra Avalokitešvaros, visų budų gailestingumo įkūnijimas. Po mirties Dalai Lama reinkarnuojasi į žmogų, o aukštieji lamos ieško tinkamu laiku gimusio vaiko, vadovaudamiesi įvairiomis praktikomis ir ženklais.
Dalai Lama XVI, vardu Tenzinas Giatso, gimė 1935 metais ūkininkų šeimoje. Jį surasti užtruko apie ketverius metus. Savo memuaruose jis rašo, kad būdamas vos ketverių, atpažino savo praeitame gyvenime turėtus daiktus.
Nepaisant sudėtingos politinės situacijos, Dalai Lama aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. 1989 metais jis gavo Nobelio taikos premiją už taikių sprendimų propagavimą, siekiant išsaugoti savo tautos istorinį ir kultūrinį paveldą. Dėl politinės situacijos Tibete, dvasininkas vis dar priverstas likti Indijoje, o Kinijos valdžia žada po jo mirties dalai lamą paskirti savo nuožiūra, kas kelia nepasitenkinimą tibetiečiams.
Budizmo esmė ir reinkarnacija
Budizmas Tibete prigijo VIII amžiaus pabaigoje, atvežtas iš Indijos. Pagrindinis religijos principas - keturios kilniosios tiesos, kurios skatina suprasti kančią kaip egzistencijos prigimtį ir siūlo būdus gyventi be jos. Nirvana - transcendentinė būsena be kančios, troškimo ir savasties jausmo - yra pagrindinis budistų tikslas. Jie tiki, kad po mirties atgims vienoje iš šešių karalysčių.
Taip pat skaitykite: Vaikų laimė ir atjauta
Nors dievų karalystė gali atrodyti svarbiausia, žmonių karalystė laikoma tinkamiausia reinkarnacijai, nes dievai patiria per mažai kančios ir nenori siekti nirvanos.
Dalai Lamos požiūris į vaikus
Dalai Lama ne kartą pabrėžė vaikų svarbą ateities kartoms. Atsakydamas į klausimą, kodėl Templetono premiją paaukojo labdarai, jis teigė, kad „mūsų viltis yra mūsų ateities kartos“. Jis skyrė didžiąją dalį pinigų labdaros organizacijai „Gelbėkit vaikus“ Indijoje.
Dalai Lama taip pat pastebėjo, kad svarbiausia tėvams nešti šviesą namuose, o mokytojams būti ne tik švietėjais, bet ir meilės skleidėjais, atrandančiais tarpusavio ryšį su vaiku. Jo paskaitose apie laimę didelis dėmesys skiriamas saviugdai ir meilei.
Dalai Lamos ryšys su Lietuva
Glaudūs ryšiai tarp Dalai Lamos ir Lietuvos užsimezgė dar 1990 m., kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę. Dalai Lama XIV buvo pirmasis politikas-dvasinis lyderis, pasveikinęs Lietuvą su Nepriklausomybės paskelbimu. Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir reiškė palaikymą.
Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europos ir Pabaltijo šalims Thubten Samdup teigė, kad Lietuva, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai, turėtų parodyti pasauliui, kad nepamiršo Tibeto ir gali ką nors padaryti dėl jo.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas