Lietuvių liaudies dainos ir šokiai - tai gyvas tautos paveldas, puikiai perteikiantis istoriją, bendruomenės dvasią ir gamtos ritmą. Šiame straipsnyje kviečiame jus atrasti šių šokių ir dainų grožį, jų kilmę bei kokią vietą jie užima šiandienos lietuvių kultūros pasaulyje.
Muzikos ir šokio svarba vaikų ugdymui
Muzika ir šokis yra neatsiejami nuo vaiko vystymosi. Jie padeda lavinti ritmą, koordinaciją, atmintį ir kūrybiškumą. Lietuvių liaudies dainos ir šokiai yra puikus būdas supažindinti vaikus su savo kultūra, istorija ir tradicijomis.
Mokytoja Milda D. teigia, kad muzikos ir šokio programa yra sukurta siekiant padėti tėvams kurti artimą ryšį su vaikais, visapusiškai lavinti mažylius per muziką ir šokį, padėti šeimoms praleisti daugiau kokybiško laiko drauge. Programa labiausiai pravers tėvams, auginantiems vaikus nuo 0 metų iki 3 metų. Kiekvienoje programos pamokoje rasite mokytojos patarimus, kurie padės pritaikyti dainą ar žaidimą kiekvienam amžiaus tarpsniui. Taip įsigydami šią programą, mokėsite tik už naują turinį.
Mama Ineta P. pasakoja: „Kadangi 2 m 3 mėn. berniukas dar nelanko darželio, norėjau kažkokios veiklos iš šalies, su mokytoja, kad vaikas lavėtų ir pamatytų kažką naujo, pratintųsi prie to, kad darželyje galbūt kažkas kitas “vadovaus”, rodys, ką ir kaip daryti, savitai pateiks informaciją, dainuos negirdėtas daineles, mokys naujų žaidimų ir pan.“.
Lietuvių muzikinio folkloro žanrai
Vienas svarbiausių lietuviams yra kalendorinių švenčių ciklas. Kalėdinių dainų, o per Kalėdas - Velykinių. laikui jos priklauso. daugiausia Dzūkijoje. tilindžiuojantys važiuojant vėlų vakarą į Piemenėlių mišias. keliauti į svečius -kalėdoti. dainas. - žiemos palydėtuvės. dainos ir šokiai. dainasžmonės leidžiasi į gretimus kaimus. kleketu. kaimynų lankymas, žmonių sveikinimas dainomis. derliaus. lalu“, ,,žalia rūta žalioji“. - pirmoji diena, kai po žiemos gyvuliai išgenami laukan. apraliuodavo galvijus - dainuodavo dainas su priedainiu ,,ralio“. dar būdavo šalta, šaukdavo pavasarį, šv. žemę, paleisti sidabro rasą, auginti šilko žolę, suteikti šilto lietaus. Šie prašymai būdavo išdainuojami ištęstomis vakaro giesmėmis. dar labiau mėgo vadinamus ,,oliavimus“. olia“ jie susišūkaudavo tarpusavyje ar pranešdavo apie laiką ginti namo. prašyti gero derliaus. Kupolinės švente). prieš saulėtekį susijusios tam tikros dainos ir giesmės. priedainis „Kupolio rožė“, „Oi kupole kupolėli“. seno ypač populiari Rytų Lietuvoje. senolių, Jorė arba Joris - pavasario Perkūnas. valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją. žemę, pasiunčia į ją lietų. žvėrelių globėja. Lietuvoje šv. Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net ir medžio šakelę nulaužti. važiuoti negalima. žvėrys juos išpjaus. dieną itin linksminasi arkliaganiai. ir iki vėlumos linksmindavosi. gyvulių ganytojui, arkliaganių užtarėjui šv. Jurgiui pagerbti. itin garbinamas. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su šv. skulptūrėlėmis. Čia iki šiol daugelis senyvo amžiaus žemdirbių tiki, kad šv. Išlikęs paprotys Jorės rytą sėti rūtas. rūtų darželių prižiūrėtojui šv. ją kukuojant. Jurginių dieną į pyragą ar duoną įkepamas kiaušinis, du ar daugiau. tą kepaliuką, šeimininkas ar šeimininkė eina parugėn ir apeina rugių lauką. Jurgines klausomasi žemės šnekos. rugių kalbą. Jurginės - pavasario sutiktuvės. girią išskubėdavo merginos. pasipuošusios ir gėlėmis pasidabinusios.
Taip pat skaitykite: Ugdomoji dainų apie darželį reikšmė
Kalendorinės šventės ir apeigos
Lietuvių liaudies dainos ir šokiai glaudžiai susiję su kalendorinėmis šventėmis ir apeigomis. Kiekvienas metų laikas turėjo savo dainas ir šokius, kurie atspindėjo gamtos ritmą ir žmonių gyvenimo būdą.
- Žiemos šventės: Kalėdos, Naujieji metai, Užgavėnės. Šioms šventėms būdingos dainos apie saulės grįžimą, derlių, šeimos susibūrimą.
- Pavasario šventės: Velykos, Jurginės. Šioms šventėms būdingos dainos apie gamtos atbudimą, žemės derlingumą, gyvulių išginimą į ganyklas.
- Vasaros šventės: Joninės (Rasos). Šioms šventėms būdingos dainos apie saulę, ugnį, meilę, derliaus brandą.
- Rudens šventės: Ilgės. Šioms šventėms būdingos dainos apie derliaus nuėmimą, padėką žemei, pasiruošimą žiemai.
Jurginės - pavasario sutiktuvės
Jurginės - pavasario sutiktuvės, žemės atbudimo šventė, kurios metu pagerbiamas gyvulių ganytojas, arkliaganių užtarėjas šv. Jurgis. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su šv. skulptūrėlėmis. Čia iki šiol daugelis senyvo amžiaus žemdirbių tiki, kad šv. Jurgis saugo gyvulius nuo vilkų. Išlikęs paprotys Jorės rytą sėti rūtas, nes šv. Jurgis laikomas rūtų darželių prižiūrėtoju. Jurginių dieną į pyragą ar duoną įkepamas kiaušinis, du ar daugiau. Su tuo kepaliuku šeimininkas ar šeimininkė eina parugėn ir apeina rugių lauką. Tikima, kad per Jurgines galima išgirsti žemės šneką, suprasti rugių kalbą.
Lietuvių liaudies šokiai: tradicijų atspindys
Lietuvių liaudies šokiai dažnai lydimi dainų, kurios sustiprina judesių ritmą ir emocijas. Šokiai atspindi įvairius gyvenimo momentus - nuo kasdieninių darbų iki šventinių apeigų.
Iš kur kilo lietuvių liaudies šokiai ir dainos?
Lietuvių liaudies šokių ir dainų pavadinimai formavosi šimtmečius. Būtent todėl dauguma jų atspindi baltišką pasaulėžiūrą ir agrarinę kultūrą, kuri koncentruojasi ties žemdirbyste. Daugelis šokių, tokių kaip „Suktinis“, kilo iš ritualinių apeigų, susijusių su derliumi ar šeimos šventėmis. Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, apie 30% liaudies dainų turi baltiškas šaknis, siekiančias priešistorinius laikus. Pavyzdžiui, daina „Oi, tu kleveli“ pasakoja apie gamtos ir žmogaus ryšį, o šokis „Malūnėlis“ imituoja vėjo malūno judesius.
XIX a. šokiai ir dainos buvo svarbi pasipriešinimo dalis. Knygnešiai platino ne tik lietuvių kalbos knygas, bet ir dainų rinkinius, kurie padėjo išsaugoti tautos dvasią. Istorija pasakoja, kaip Vilniaus krašte dainininkai, slapta susirinkę sodybose, dainuodavo „Lek, gervė, lek“ ir šokdavo „Oirą“ slėpdamiesi nuo carinės valdžios.
Taip pat skaitykite: Kaip pagaminti makaronų sriubą vaikams
Populiariausios lietuvių liaudies dainos ir šokiai
Lietuvių liaudies šokiai ir jų pavadinimų kilmė yra tiesiog neatsiejami. Kiekvienas šokis beveik visada yra lydimas specifinės melodijos, kuri sustiprina jo grožį.
- Suktinis: Energingas šokis, imituojantis sukimąsi ratu, simbolizuojantis bendruomenės džiaugsmą ir vienybę. Dažnai šokamas per vestuves ar Jonines, lydimas dainos „Suk, suk, ratelį“, kurios ritmas pabrėžia greitus žingsnius. Šis šokis ypač populiarus Aukštaitijoje, kur šventėse susirenka dideli ratai šokėjų. Žodis „Suktinis“ yra kilęs iš senovinio veiksmažodžio „sukti“, reiškiančio ratu judantį verpimo ar sukimosi veiksmą. Šis pavadinimas atspindi šokio judesius, imituojančius linų verpimą, kuris buvo svarbus XIX a. kaimo gyvenime.
- Malūnėlis: Šokis, atspindintis malūno sparnų judesius, šokamas poromis, kurios sukasi sinchroniškai. Jis dažnai lydimas dainos „Užaugo liepa“, kuri pasakoja apie gamtos ir žmogaus ryšį. „Malūnėlis“ buvo mėgstamas XIX a. derliaus šventėse, kadangi simbolizavo darbo vaisius.
- Kalvelis: Ritualinis šokis, išreiškiantis bendruomenės vienybę ir pagarbą žemei, dažnai šokamas rateliu. Lydimas dainos „Oi, tu kleveli“, kuri sustiprina šokio šventinę atmosferą. Šis šokis siejamas su senovės baltiškomis apeigomis, skirtomis derliaus dievybėms.
- Oira: Linksmas, greitas šokis, itin populiarus Žemaitijoje, kur šokėjai juda lengvais, šokinėjančiais žingsniais. Lydimas dainos „Lek, gervė, lek“, kuri savo ritmu pabrėžia šokio energiją. „Oira“ dažnai šokama per šventes, kur jaunimas demonstruoja ištvermę ir džiaugsmą.
- Blezdingėlė: Lengvas, žaismingas šokis, dažnai šokamas vaikų ar jaunimo, pasižymintis paprastais, bet smagiais judesiais. Derinamas su daina „Eina saulė aplink dangų“, kuri savo melodija sukuria linksmą nuotaiką. Šis šokis populiarus mokyklų renginiuose ir vaikų stovyklose.
Dainos, lydinčios šokius
- Oi, tu kleveli: Švelni meilės daina, dainuojama per šventes, ypač vestuves, kadangi puikiai perteikia jausmus, gamtos grožį ir dėkingumą mitologiniams dievams. Ji dažnai lydi „Kalvelio“ šokį, sustiprindama jo ritualinį charakterį. Dainos žodžiai atspindi XIX a. kaimo romantiką, išlikusią iki šių dienų.
- Užaugo liepa: Daina apie gamtos ir žmogaus ryšį, dažnai dainuojama šokant „Malūnėlį“, nes jos lėtas ritmas atitinka šokio judesius. Ji pasakoja apie medžio augimą kaip gyvenimo metaforą. Ši daina dažnai skamba folkloro ansamblių pasirodymuose. Daina „Užaugo liepa“ simbolizuoja gyvenimo ciklą ir augimą, nes liepa lietuvių folklore laikoma šventu medžiu, siejamu su stiprybe ir ilgaamžiškumu. Jos žodžiai dažnai lydi „Malūnėlį“, pabrėždami šokio ryšį su gamtos ritmu.
- Lek, gervė, lek: Linksma daina, atspindinti gamtos ciklus ir paukščių skrydį, dažnai derinama su „Oiros“ šokiu. Jos žodžiai ir melodija padeda sukurti šventinę nuotaiką, ypač per Jonines. Daina buvo populiari Žemaitijos kaimuose XIX a.
- Eina saulė aplink dangų: Vaikų daina, pasižyminti paprasta melodija, lydinti „Blezdingėlės“ šokį. Jos žodžiai apie saulės kelionę dangumi žadina vaikų vaizduotę. Ši daina dažnai naudojama mokant vaikus tautosakos pagrindų.
- Siuntė mane motinėlė: Pasakoja apie šeimos tradicijas ir pareigas, dažnai dainuojama šokant „Suktinį“. Jos žodžiai atspindi kaimo gyvenimo vertybes, tokias kaip pagarba vyresniesiems. Daina vis dar populiari per šeimos šventes ir folkloro renginius.
Instrumentai, lydintys lietuvių liaudies šokius ir dainas
Lietuvių liaudies šokius ir dainas sunku įsivaizduoti be tradicinių instrumentų, kurie suteikia jiems išskirtinį skambesį. Pavyzdžiui, kanklės, grojančios „Oi, tu kleveli“ melodiją, kuria švelnią, lyrišką atmosferą, o smuikas, lydintis „Suktinį“, prideda energijos ir ritmiškumo. Šie instrumentai, dažnai gaminami rankomis, buvo neatsiejama XIX a. kaimo švenčių dalis, kur šokėjai judėdavo pagal jų garsus. Būgnas, vadinamas „būbnu“, dažnai naudojamas šokant „Oirą“, nes jo ritmingi dūžiai pabrėžia greitus šokio žingsnius. Šiuolaikiniuose folkloro ansambliuose šie instrumentai derinami su moderniomis aranžuotėmis, taip siekiant išlaikyti lietuvių liaudies šokių pavadinimų ir dainų autentiką.
Lietuvių liaudies šokių kostiumai: tradicijų spalvos
Lietuvių liaudies šokių pavadinimai neatsiejami nuo spalvingų kostiumų, kurie sustiprina šokio atmosferą ir atspindi regionų įvairovę. Pavyzdžiui, Aukštaitijos šokėjai, atlikdami „Suktinį“, dažnai vilki lininius marškinius ir siuvinėtas liemenes, puoštas gėlių raštais, kurie simbolizuoja gamtos gausą. Tuo tarpu Žemaitijoje „Oiros“ šokėjai dėvi tamsesnius, vilnonius audinius, pabrėžiančius regiono santūrumą ir ištvermę. XIX a. šokių kostiumai dažnai buvo gaminami rankomis, o jų raštuose atsispindėjo šeimos ar kaimo istorija. Pavyzdžiui, Dzūkijos sijonuose buvo įausti medžių ar saulės motyvai. Šie kostiumai, matomi šiuolaikiniuose folkloro festivaliuose, ne tik praturtina šokius, tokius kaip „Kalvelis“, bet ir leidžia geriau pajusti praeities dvasią.
Lietuvių liaudies šokiai ir dainos šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandien lietuvių liaudies šokiai ir dainos vis dar aktyviai naudojami kultūriniame gyvenime. Pavyzdžiui, „Suktinis“ šokamas per Jonines, o daina „Oi, tu kleveli“ skamba vestuvių šventėse, kur jauni žmonės mokosi senovinių lietuvių tradicijų. Šokiai ir lietuviškos patarlės taip pat įkvepia ir šiuolaikinius kūrėjus. Režisierius Jonas Vaitkus savo spektaklyje „Žemė“ naudojo „Malūnėlio“ judesius, kad efektyviau perteiktų agrarinės bendruomenės dvasią. Dainos, tokios kaip „Užaugo liepa“, dažnai aranžuojamos naujai. Taip tradicija sujungiama su šiuolaikiniu skambesiu, kaip tai daro grupė „Rasa“ savo albumuose.
Kaip aktyviau įtraukti lietuvių liaudies šokius ir dainas į savo gyvenimą?
Lietuvių liaudies šokiai ir dainos gali ryškiai praturtinti jūsų kasdienybę ir padėti atkurti ryšį su senovinėmis lietuvių tradicijomis. Išmokę „Blezdingėlės“ žingsnių, galėsite sukurti smagią tradiciją šeimos šventėms. Daina „Eina saulė aplink dangų“ puikiai tinka vaikų vakarėliams, o „Siuntė mane motinėlė“ - jaukiems susibūrimams. 2023 m. Klaipėdoje vykusiame folkloro renginyje šeima išmoko „Oiros“ šokio per vieną vakarą, o vėliau šoko jį per giminės susitikimą, pritardami dainai „Lek, gervė, lek“. Tokios akimirkos parodo, kaip lietuvių liaudies šokių pavadinimai ir dainos suartina žmones.
Taip pat skaitykite: Šventinės vaikiškos dainos
Štai kelios idėjos, padėsiančios labiau įtraukti lietuvių folkloro elementus į savo kasdienį gyvenimą:
- Prisijunkite prie folkloro grupės: Daugelyje miestų veikia šokių būreliai, mokantys „Suktinio“ ar „Kalvelio“.
- Dalyvaukite festivaliuose: Aplankykite „Skamba skamba kankliai“ ar sudalyvaukite Joninių šventėse, kur skamba „Oi, tu kleveli“.
- Mokykitės dainų: Išmokite „Užaugo liepa“ ir dainuokite ją per šeimos šventes.
Ievos Tijūnėlienės indėlis į lietuvių liaudies muzikos populiarinimą
Smuiko mokytoja Ieva Tijūnėlienė aktyviai prisideda prie lietuvių liaudies muzikos populiarinimo, ypač tarp vaikų. Jos autorinės knygos „Smuikelės giesmė 1“ ir „Smuikelės giesmė 2“ yra skirtos smuiko dalyko mokytojams ir vaikams, besimokantiems griežti smuiku. Knygose pateikiamos lietuvių liaudies dainos, žaidimai, šokiai, rateliai, pritaikyti pradiniam smuikavimo etapui, bei kelios originalios kompozicijos. Mokomoji medžiaga išdėstyta temomis, o kiekvienai temai skirti 1-3 kūriniai.
Ieva Tijūnėlienė teigia, kad liaudies daina yra daug daugiau negu tik melodija, ritmas, tekstas. Kiekviena daina pasakoja vis kitą istoriją apie žmonių gyvenimus, meilę ir draugystę, buitį, santykį su gamta ir jos svarbą. Liaudies dainose gausu simbolikos, užkoduotų žinučių. Mokytoja siekia, kad jaunoji karta suprastų šią simbolių kalbą ir žinotų liaudies dainos vertę. Knygose taip pat pateikiamos žaidybinių pertraukėlių idėjos - judesio, ritmavimo, smulkiosios motorikos lavinimo žaidimai, kuriems parengti pasitelkti lietuvių liaudies skaičiuočių, erzinimų, žaidimų tekstai.
Kodėl verta prisiminti lietuvių liaudies šokius ir dainas?
Lietuvių liaudies šokių pavadinimai ir dainos - tai ne tik tradicija, bet ir būdas pajusti tautos dvasią. Jos pasakoja apie meilę, gamtą ir bendruomenę, tuo pačiu sujungdamos praeitį su dabartimi. Išmokite „Malūnėlio“ žingsnių ar „Lek, gervė, lek“ žodžių ir leiskite šiam paveldui praturtinti jūsų gyvenimą! Tautiškoje giesmėje glūdi užkoduota mintis, jog stiprybės ir išminties turime semtis iš praeities. Lietuvių liaudies šokiai ir dainos - tai gyvas tautos paveldas, puikiai perteikiantis istoriją, bendruomenės dvasią ir gamtos ritmą.
Vasario 16-osios minėjimas Ukmergėje ir kituose Lietuvos miestuose
Vasario 16-oji - Valstybės atkūrimo diena. Tai yra mūsų dvasinės stiprybės diena, jungianti dabartį su praeitimi, simbolizuojanti tautos valią ir tikėjimą, valstybės nepriklausomybę ir jos pasiekimus. Šią dieną visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti paminėti šią svarbią datą.
Ukmergėje Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo Vasario 16-osios minėjimas Kultūros centre. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventės proga susirinkusius sveikinimo Ukmergės rajono savivaldybės meras Vydas Paknys, seimo narys Arūnas Dudėnas. Po tylos minutės, skirtos pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę, prie Laisvės paminklo išneštos ir padėtos gėlės.
„Čia mano namai“, - renginio vedėja šiais žodžiais minėjo vasarą vyksiančią Lietuvos Dainų šventę ir pristatė nuolatinius Dainų švenčių dalyvius, dainavusius ir šokusius šventiniame minėjime - Antano Smetonos gimnazijos mišrų jaunimo chorą (vad. Jūratė Martinkutė, koncertmeisterė Daina Kriaučiūnienė), Meno mokyklos Muzikos skyriaus jaunių chorą (vad. Adelė Mikalkėnienė, koncertmeisterė Audra Bernadišienė), Kultūros centro merginų tautinių šokių kolektyvą „Vilkmergė“ ir mergaičių liaudiškų šokių grupę bei „Šilo“ pagrindinės mokyklos tautinių šokių kolektyvą „Volungė“. Minėjimas baigėsi filmu, kuriame jaunieji ukmergiškiai dalinosi mintimis, ką jiems reiškia Vasario 16-oji. Po reportažo scenoje koncertavo karinio istorinio folkloro grupė „Ugniavijas“. Šventinę dieną įvyko ir tradicinis bėgimas „Pabaiskas - Ukmergė“.
Pabaisko pagrindinėje mokykloje vyko renginys šiai svarbiai datai paminėti, į kurį buvo pakviesti ir miestelio bendruomenės nariai. Šventinio renginio metu mokiniai, vadovaujami muzikos mokytojos Emilijos Butvilavičienės, dainavo gražiausias dainas apie Lietuvą, taip pat deklamavo eilėraščius. Apie Vasario 16- osios akto reikšmę ir svarbą Lietuvos istorijai kalbėjo istorijos mokytojas Gediminas Bakučionis.
Sližių kaimo žmonės susirinko į buvusios mokyklos patalpas paminėti Vasario 16-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Renginys prasidėjo iškilmingu himno sugiedojimu. Vakaro vedėja Ingrida Graužinienė pakvietė visus prisiminti mūsų valstybės ištakas ir sunkią lietuvių kovą už laisvę. Į šventę susirinkę Sližių gyventojai galėjo pasidžiaugti vietos kultūros namų jaunųjų saviveiklininkų dainomis, sližiškio Viliaus Krikštaponio gitaros bei Kęsto Radzevičiaus akordeono virtuozišku skambesiu. Po pramoginės renginio programos įvyko ataskaitinis Sližių kaimo bendruomenės susirinkimas. Vėliau vakaras tęsėsi prie vaišių stalo. Susirinkę žmonės turėjo progos laisvai pabendrauti tarpusavyje. Ypač smagu visiems buvo išbandyti savo balsą ir įveikti scenos baimę dainuojant karaoke.
Veprių vidurinės mokyklos pradinukai nupiešė spalvingų piešinių, kuriuose pavaizdavo gimtosios Lietuvos grožį, pasidarė vėliavėles, trispalvėmis širdelėmis puošė klases. 1 - 4 kl. mokiniai kartu su pradinio ugdymo vyr. mokytojomis aiškinosi Lietuvos respublikos vėliavos svarbą, kėlimo taisykles, prisiminė spalvų reikšmes, matavo jos ilgį, plotį. Klasėse „keliavo“ gražiausiomis Lietuvos vietovėmis, prisiminė lemtingus tautai istorinius įvykius.
Žemaitkiemio mokykloje vasario 11 dieną įvyko istorinė popietė, kurią parengė istorijos mokytoja Ramunė Maskoliūnienė. Istorinėje viktorinoje varžėsi dvi komandos „Patriotai“ ir „Istorikai“, sudarytos iš 5-8 klasių mokinių. Dalyviai atsakinėjo į klausimus, sprendė kryžiažodžius, dėliojo žodžių dėliones, dainavo dainas apie tėvynę.
Senamiesčio pagrindinėje mokykloje visą dieną vyko renginiai, skirti Vasario 16-osios šventei. Istorijos mokytoja Danguolė Tauginienė pakvietė 5-8 klasių mokinius į viktoriną. Viktorinos dalyviai atsakinėjo į klausimus apie Lietuvos praeitį ir dabartį, geografiją, apie Ukmergės istoriją. Gražią akciją suorganizavo Mokinių parlamentas, sudėliodami gyvą užrašą ,,Myliu Lietuvą“.
Balelių kaimo bendruomenė kasmet švenčia Vasario 16-ąją. Šventė prasidėjo eisena su Lietuvos trispalvėmis kaimo gatvelėmis. Po to visi susirinko į Balelių UDC šventiškai papuoštą salę. Čia įvyko koncertas ,,Tai gražiai mane augino“, kuriame skambėjo dainos apie Lietuvą, Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai. Po koncerto vyko tradicinis 1,5 km. bėgimas, skirtas Vasario 16 paminėti.
tags: #dainos #ir #sokis #letuviskai #vaikiskas