Kūdikio kalbos raida yra stebuklingas procesas, prasidedantis nuo pirmųjų garsų ir ilgainiui virstantis prasmingais žodžiais. Šiame straipsnyje aptarsime 6 mėnesių kūdikio kalbos raidos ypatumus, etapus ir patarimus, kaip tėvai gali padėti savo mažyliui atsiskleisti.
Kalbos Raidos Etapai Iki 6 Mėnesių
Kūdikio kalbos raida prasideda dar negimus. Jau 4-5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, o 7-tą mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Po gimimo, pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu).
- Nuo gimimo iki 3 mėnesių: Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Pašnekintas aiškiai pagyvėja - mostaguoja rankomis, „mala“ kojomis. Kalbos raidos specialistai teigia, kad kaip tik dabar vaikas pradeda emociškai bendrauti. Be to, kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį ir mokosi tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas. Pabarškinus barškučiu mažylis suklūsta, atsisuka kalbinamas į vieną ar kitą pusę. Iki trijų mėnesių atsiranda pirminio gugavimo požymių, garsiukų, panašių į tuos, kuriuos išgauna čiulpdamas ir rydamas: „a“, „e“, „g“, „h“, „kch“, o nuo 3 mėn. - „ei-ei“, „ei-gi“, „ė-vė“.
- 4-6 mėnesiai: Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Mažylis išmoksta tarti ilgus garsus - „aaa“, „eee“. Be to, šiuo laiku stipriau „dirba“ lūpos, todėl atsiranda garsų, panašių į „f“, „p“. Pakalbintas vaikas pradeda aktyviai guguoti, jau galime išgirsti priebalsių ir balsių derinių, pavyzdžiui, „gu“, „kch“, kartais taria „ei“, „eu“, „au“. Nuo 3 iki 6 mėnesių vaikas čiauška dainingai - „kalba“ ne tik tada, kai mato mamos veidą prieš save, bet ir pakalbintas iš tolėliau. Be to, akivaizdu, kad mėgaujasi savo paties tariamais garsais.
6 Mėnesių Kūdikio Kalbos Raidos Ypatumai
Būtent apie šeštąjį mėnesį pastebėsite, kad kūdikis jau daug ką supranta. Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Nuo 3 iki 6 mėnesių vaikas čiauška dainingai - „kalba“ ne tik tada, kai mato mamos veidą prieš save, bet ir pakalbintas iš tolėliau.
Šiuo laikotarpiu kūdikis pradeda tarti priebalsinius garsus ir taria garsų junginius, susidedančius iš balsių ir priebalsių. Du skiemenis vaikas ima jungti į vieną „žodį“, jie tariami tam tikra intonacija, čiauškant. Čiauškėjimas - tai tų pačių garsų, išgaunamų įvairiose burnos vietose, tarimas, jaučiant malonumą tarti.
Kaip Skatinti 6 Mėnesių Kūdikio Kalbos Raidą
Yra daug būdų, kaip tėvai gali padėti savo 6 mėnesių kūdikiui lavinti kalbos įgūdžius. Svarbiausia - sukurti turtingą kalbinę aplinką ir aktyviai bendrauti su mažyliu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
- Kalbėkite su kūdikiu: Pasakokite vaikui, ką veikiate: kai valgote, ruošiatės miegoti, einate maudytis. Kalbėkite su mažyliu trumpais, paprastais sakiniais apie jį patį, jo drabužėlius. Kalbėkite apie tai, kas dabar daroma - perrenginėdama, keisdama sauskelnes, maudydama, maitindama, nešiodama lauke ar veždama vežimėlyje. Kalbėkite maloniu balsu, vartokite paprastus žodžius ir stenkitės kuo dažniau bendrauti akimis.
- Dainuokite ir deklamuokite: Kalbinkite ir dainuokite kūdikiui kuo įvairiau - greitai ir lėtai, storu ir plonu balsu, garsiai ir pašnibždomis. Deklamuokite jam ritmiškus eilėraštukus, skaitykite nesudėtingo turinio knygeles ne mažiau kaip porą kartų per dieną. Dainuokite melodingas, nesudėtingas daineles, skatinkite jį „dainuoti“ kartu. Ypač tinka dainelės, kurių tekstuose yra mėgdžiojami gyvulių, paukščių balsai. Dainuodama tokias daineles kartu rodykite ir atitinkamą žaislą, piešinėlį ar naminį gyvūnėlį, jei turite.
- Žaiskite su garsais: Mėgdžiokite jo tariamus garsus ir grimasas: čepsėjimą, žiovavimą, raukymąsi, šnairavimą. „Atsakinėkite“ kūdikiui mėgdžiodama jo tariamus garsus, po truputį kūdikio garsus keiskite jiems artimais suaugusiųjų kalbos garsais, „atsakinėkite“ tikrais žodžiais. Stebėkite, kaip kūdikiui patinka netikėti pakalbinimai: neįprastai susiraukite, šūktelkite, cyptelkite - taip prajuokinsite mažylį.
- Naudokite gestus: Beje, kol vaikas išmoks gerai kalbėti, gestai jam bus svarbi bendravimo dalis. Bendraudamas, jis ims naudoti nusižiūrėtus nuo jūsų gestus („atia“, „bučkis“, „taip“).
- Skaitykite knygeles: Atsistojusi prieš veidrodį ir laikydama mažylį ant rankų rodykite savo ir vaiko kūno dalis, įvardykite jas. Žaiskite slėpynių - uždenkite mažylio veiduką lengva skarele ir po kelių sekundžių jį „atraskite“. Garsiai įvardykite abu šiuos veiksmus.Skaitykite knygeles.
- Būkite kantrūs ir skatinantys: Stebėkite vaiką ir bandykite suprasti jo pirmuosius bandymus tarti žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, parodykite, kad jį suprantate: „Taip, čia puodelis“, „Puodelis?
- Venkite "kūdikiškų" žodelių: Mažyliui girdint stenkitės kalbėti taisyklingai - nevartokite iškreiptų, žargoniškų arba primityvių „kūdikiškų“ žodelių. Tačiau nepersistenkite. Pavyzdžiui, nevadinkite katės „miau-miau“, nes dauguma vaikų „katė“, „katytė“ yra gana lengvai „įkandami“ žodžiai.
Tėvų Kalbėjimo Įpročiai ir Jų Įtaka
Svarbu suprasti, kad teigiamą įtaką vaiko kalbinei raidai daro ne tik žodžių kiekis. Labai svarbus yra kalbėjimo turinys. Didelę įtaką turi šeimos kalbėjimo įpročiai - visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi taip, kaip yra įprasta jų šeimoje. Jei mažai kalbame su savo vaikais, tikėtina, kad tiek pat jie kalbėsis su savaisiais. Televizorius ir radijas gyvos šnekos nepakeičia ir jokios teigiamos įtakos kūdikio smegenims neturi. Nėra toks reikšmingas ir suaugusiųjų tarpusavio kalbėjimasis vaiko aplinkoje.
Tyrimai rodo, kad vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus. Nei socioekonominė padėtis, nei lytis, nei gimimo eiliškumas šeimoje nėra svarbiausi gebėjimo mokytis komponentai. Svarbiausia - kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, yra keletas požymių, rodančių, kad reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
- Jei mažylio verksmas vienodas, be įvairesnių intonacijų ir spalvų, taip pat, jei verkia trumpai, verksmas „trūkinėja“.
- Jei balso intonacija skurdi arba jos išvis nėra, jei garsai tariami pernelyg tyliai.
- Pasitarti su specialistu verta ir tada, jei mažylio tariami garsai turi „nosinį atspalvį“, t. y. daug oro srovės išeina per nosį, o ne burną (girdėti lyg knarkimas ar niurnėjimas). Toks „nosinis“ garsų tarimas yra būdingas, tarkim, Dauno sindromą turintiems vaikučiams dėl jų plačios nosiaryklės.
- Jeigu 4 mėn. sulaukęs neieško žvilgsniu į kambarį įėjusios mamos, kuri kalbina, reikėtų patikrinti mažylio klausą. Kurčias vaikas, kaip ir girdintis, gali tarti balses, guguoti, čiauškėti. Tačiau netrukus jo kalbos raida sustoja.
- Jei vaikas nečiauška, netaria pirmųjų skiemenų.
- Taip pat, jei nekanda ir nekramto kieto bei minkšto maisto, dažnai žiaukčioja ar vemia valgydamas rupesnę košę ir maistą su gabaliukais.
Taip pat skaitykite: Skanūs ir sveiki pusryčiai kūdikiams
Taip pat skaitykite: Ką padovanoti 3 mėn. kūdikiui?