"Mano vaikas nieko nevalgo", "Mano vaikas valgo labai mažai" - tai dažni tėvų nusiskundimai. Tačiau ar tikrai vaikas gauna pakankamai maisto medžiagų? Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių maisto kiekį pagal amžių, primaitinimo pradžią ir kitus svarbius aspektus, kad padėtume tėvams užtikrinti tinkamą savo vaikų mitybą.
Vaiko apetitas ir skrandžio dydis
Svarbu žinoti, kad vaiko apetitas ir sotumas yra individualūs dalykai. Ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka vitaminų bei mineralinių medžiagų, parodo jo savijauta bei atliekami profilaktiniai tyrimai. Kalbant apie vaiko apetitą ir sotumą, tėvams verta žinoti, koks yra vaiko skrandžio dydis. Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra 30 g/kilogramui kūno svorio. Pavyzdžiui, jeigu jūsų vienerių metų vaikas sveria 10 kg, jo skranduko talpa yra apie 300 g (30*10).
Štai orientaciniai skrandžio tūriai pagal amžių:
- Gimusio naujagimio skrandžio talpa: 5-10 ml.
- 7 dienų naujagimio skrandžio talpa: 40-60 ml.
- 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa: 80-150 ml.
- 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa: apie 250 g.
- 9-12 mėn. kūdikio skrandžio talpa: apie 285 g.
Pieno svarba kūdikio mityboje
Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją vaiko mitybos dalį sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti. Ką pirmiausia - daržoves ar kruopas ragauti, kurį mėnesį duoti kūdikiui mėsos, geriausia pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Rekomendacijos gali būti skirtingos.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Kūdikių maisto kiekis pagal amžių
Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin spartus vaiko augimas. Sulaukęs vienerių metų vaikas sveria maždaug 3 kartus daugiau, negu gimdamas, o jo ūgis padidėja apie 25 cm. Kūdikio paros maisto kiekis apskaičiuojamas pagal jo kūno svorį:
- 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml);
- 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml);
- 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml);
- 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml);
- 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml).
Svarbu pabrėžti, kad nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Kada pradėti primaitinimą?
Nors daugelis mamų vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau.
Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle. Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Primaitinimo etapai ir rekomendacijos
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).
1 etapas: Pirmieji kąsniai ir skoniai (4-6 mėnesiai)
Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!). Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje.
Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Tinka pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija bei avokadas. Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama.
Daržoves (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisius. Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku. Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
2 etapas: Įvairesni skoniai (7-8 mėnesiai)
Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes.
Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
3 etapas: Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių)
Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka.
Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.
4 etapas: Pienas ir pieno produktai (nuo 10-11 mėnesių)
Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). Svarbu! Iki vienerių metų reikėtų vengti cukraus. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais.
Maitinimas mišiniais
Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.
Pieno mišinio normos pagal amžių
Štai apytikslės mitybos normos, maitinant pieno mišiniais:
Naujagimiai: Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
Iki 1 mėnesio amžiaus: Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
1 mėnuo: Vidutinis intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.
2 mėnesiai: Maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomą maistą.
Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės
- Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
- Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
- Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Kaip išsirinkti tinkamą buteliuką?
Renkantis buteliuką, atsižvelkite į šiuos kriterijus:
- Žindukas:
- Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų.
- Medžiaga: Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai.
- Tėkmės greitis: Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
- Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį.
- Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
- Buteliuko forma: Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
- Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.
- Apsauga nuo dieglių: Rinkitės buteliukus su Anti-Colic sistema.
- Buteliuko medžiaga: Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.
Dažniausios klaidos maitinant mišinuku
- Per dažnas arba per retas maitinimas. Jei kūdikis valgo per dažnai, gali atsirasti pilvo pūtimas ir refliuksas. Jei per retai - jis gali nepakankamai priaugti svorio.
- Netinkama mišinio temperatūra. Mišinys turėtų būti kūno temperatūros (apie 37°C), kad būtų lengviau virškinamas.
- Per greitas maitinimas. Jei buteliuko skylutė per didelė, kūdikis gali gerti per greitai, dėl ko gali atsirasti pilvo pūtimas ar atpylimas.
- Neteisinga mišinio dozė. Per daug koncentruotas mišinys gali apsunkinti inkstų darbą, o per daug skiestas gali nesuteikti pakankamai maistinių medžiagų.
Alergija pienui ir laktozės netoleravimas
Svarbu atskirti alergiją pienui nuo laktozės netoleravimo. Alergiją pienui sukelia imunoglobulinas E (IgE).
Ką daryti, jei kūdikis turi problemų su virškinimu?
Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas.