Piteris Paulius Rubensas (1577-1640) - vienas žymiausių flamandų baroko dailininkų, diplomatas, kolekcionierius ir verslininkas. Jo gyvenimas ir kūryba neatsiejami nuo XVII amžiaus pradžios istorinio konteksto, kuris nulėmė jo stilių, temas ir įtaką. Rubensas laikomas vienu iškiliausių Vakarų meno istorijos meistrų, palikusiu gilų pėdsaką Europos dailės raidai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Rubensas gimė 1577 m. birželio 28 d. Siegene, Vokietijoje, šeimoje, kuri dėl religinių persekiojimų buvo priversta palikti Antverpeną. Jo tėvas, Janas Rubensas, buvo teisininkas ir kalvinistas. Po tėvo mirties 1587 m., Rubensų šeima grįžo į Antverpeną, kur Piteris Paulius buvo auklėjamas katalikiškai.
Nuo 1591 iki 1598 m. Rubensas mokėsi tapybos pas vietinius dailininkus Antverpene, įskaitant Tobiasą Verhaechtą, Adamą van Noortą ir Otto van Veeną. 1598 m. jis įstojo į Šv. Luko gildiją Antverpene, o vėliau studijavo filologiją, teologiją, gamtos mokslus ir antikinį meną. Rubensas mokėjo šešias kalbas, kas leido jam sėkmingai vykdyti diplomatinę veiklą.
Kelionė į Italiją ir Įkvėpimas
1600-1608 m. Rubensas gyveno Italijoje, kur studijavo italų renesanso meistrų kūrinius. 1601 m. jis tapo Mantujos hercogo Vincenzo I Gonzagos rūmų dailininku. Hercogas išsiuntė Rubensą studijuoti į Romą, kur jis kopijavo Correggio, Caravaggio, Annibale Carracci, Leonardo da Vinci, Michelangelo ir Rafaelio paveikslus. Italijoje Rubensas užmezgė ryšius su jėzuitais ir nutapė altorių paveikslų bažnyčioms Mantujoje, Genujoje ir Romoje.
Rubensas buvo persiėmęs italizuotu manierizmu, tačiau Italijoje atrado savitą stilių. Jam didelę įtaką padarė Ticianas ir Tintoretto.
Taip pat skaitykite: Flandrijos baroko genijus
Grįžimas į Antverpeną ir Šlovės Viršūnė
1608 m. Rubensas grįžo į Antverpeną ir jau kitais metais gavo Nyderlandų ispanų vadovų - erchercogo Alberto ir infantos Izabelės - titulą. 1609 m. jis vedė Izabelę Brant, mokslininko ir humanisto dukterį. "Sausmedžio paunksnėje" (1609-1610 m.) buvo jo vestuvinė dovana.
Dirbdamas Nyderlandų valdytojo Alberto ir jo žmonos Izabelės rūmų dailininku 1609-1621 m., Rubensas sukūrė dvariškių ir karališkosios šeimos portretų. Jo kūryba greitai išgarsėjo didelių formatų paveikslais, sukurtais religine, mitologine, istorine ir medžioklės tematika. Rubensas sugebėjo sujungti flamandų (P. Bruegelio vyresniojo) ir Renesanso epochos Romos ir Venecijos dailininkų kūrinių įtaką.
Rubenso paveikslai pasižymėjo aktyviu, dinamišku veiksmu, įtemptu judesiu, figūromis, komponuotomis didelėje erdvėje, gyvybingai nutapytais nuogų moterų kūnais ir kontrastingu apšvietimu. Dažnai vaizduojamos Nukryžiavimo, Paskutinio teismo ir dramatiškos kovos temos.
Dirbtuvės ir Mokiniai
1611 m. Rubensas suprojektavo ir 1618 m. pasistatydino Antverpene puošnius namus su parku (nuo 1947 m. - P. P. Rubenso muziejus). Jis surinko didelę paveikslų, antikinio meno, medalių ir gemų kolekciją. Rubensas gaudavo karalių ir aukštuomenės užsakymų iš visos Europos, todėl 1617 m. Antverpene įkūrė dailės dirbtuvę.
Dėl didelio užsakymų skaičiaus, Rubensas didelių formatų teminių kompozicijų atskirus motyvus (žmones, gamtovaizdžius, gyvūniją) atlikti pavesdavo kitiems meistrams, tarp jų - J. Jordaensui, J. Wildensui, F. Snydersui, J. Bruegeliui ir kitiems. Jam vadovaujant dirbtuvėje mokėsi daug mokinių, tarp jų A. van Dyckas ir F. Woutersas. Manoma, kad pats Rubensas nutapė apie 500 paveikslų.
Taip pat skaitykite: Dailininkų biografijos iš Kybartų
Diplomatinė Veikla
Rubensas buvo ne tik dailininkas, bet ir diplomatas. 1628-1629 m. jis išvyko su diplomatiniu pavedimu į Madridą, kur kartu su kitu tapybos genijumi, Velaskesu, apžiūrinėjo turtingiausius karališkuosius paveikslų rinkinius, studijavo ir kopijavo Ticianą. 1630 m. Rubensas vyko į Londoną ir ten paruošė taiką tarp Ispanijos ir Olandijos sąjungininkės - Anglijos.
1624 m. ispanų karalius suteikė jam bajoro titulą su teise turėti nuosavą herbą, o 1630 m. ispanų ir anglų karaliai vienu metu dovanojo jam riterio titulą.
Vėlyvoji Kūryba ir Asmeninis Gyvenimas
Po Izabelės Brant mirties, 1630 m. Rubensas vedė Heleną Fourment. Vėlyvoji Rubenso tapyba tapo jausmingesnė ir spalvingesnė, būdingas ramesnis, nekontrastingas apšvietimas ir mažiau dramatiški judesiai. Rubensas nutapė intymių šeimos, antrosios žmonos portretų.
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Rubensas gyveno Steeno pilyje netoli Antverpeno, nedalyvavo visuomeniniame gyvenime ir daugiausia tapė peizažus su teatrališkai pavaizduotomis figūromis ir buitinėmis scenomis.
Taip pat skaitykite: Piteris Penas
tags: #dailininkas #piteris #paulius #rubensas #gime