Šiame straipsnyje aptariami neveiksnumo nustatymo reikalavimai Lietuvoje, siekiant apsaugoti asmenų, kurie dėl psichikos ar elgesio sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės, interesus. Straipsnyje nagrinėjama, kaip inicijuoti neveiksnumo nustatymo procesą, kokie yra teismo sprendimo padariniai ir kaip užtikrinama neveiksnaus asmens globa.
Įgaliojimo išdavimo problemos ir neveiksnumo institutas
Dažnai pasitaiko situacijų, kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, manydamas, jog asmuo yra neveiksnus. Tokiu atveju kyla klausimų, kaip artimojo vardu atsiimti pensiją ar disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis. Deja, notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais. Tokiose situacijose svarbu suprasti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais siekiama apsaugoti paties neveiksnaus asmens teises.
Veiksnumo sąvoka ir jos ribojimai
LR CK 2.5 straipsnyje įtvirtinta veiksnumo sąvoka apibrėžia fizinio asmens galimybę savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo tvarka
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą, kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininis kriterijus - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis). Juridinis kriterijus - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Neveiksnumo sritys ir globos nustatymas
Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.
Civilinio kodekso nuostatos ir psichiatrinė ekspertizė
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.10 str. 1d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Šiame straipsnyje minimi du kriterijai: psichinė liga ar silpnaprotystė ir asmens negalėjimas suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Dėl ligos ar silpnaprotystės, teismas visada privalo skirti psichiatrinę ekspertizę, kuri nustatytų ar asmuo serga psichine liga, ar yra silpnaprotis. Tačiau vien tik psichinės ligos nustatymas nereiškia, kad asmuo nesupranta ką daro, todėl psichiatrinės ekspertizės išvadoje ekspertas turi pasisakyti ir apie asmens galimybę suvokti savo veiksmus, jų reikšmę bei juos valdyti.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Kas gali inicijuoti neveiksnumo nustatymo procesą
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Pažymėtina, kad šis, LR CK 2.10 str. 4d. numatytas asmenų sąrašas yra baigtinis, todėl dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo negali kreiptis pavyzdžiui sesuo, brolis, vaikaičiai ir pan. Tokiu atveju reikėtų rašyti prašymą globos ir rūpybos institucijai, kad ši kreiptųsi į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Bylos nagrinėjimo ypatumai ir procesiniai aspektai
Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu sprendžiamos ypatingąja teisena, jų sprendimo ypatumus reglamentuoja LR CPK 462 - 469 str. Pareiškime dėl asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę. Pareiškimas paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu , gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Paduodant pareiškimą pareiškėjas nemoka žyminio mokesčio, taip pat neturėtų mokėti ir ekspertizės atlikimo išlaidų, nes LR CPK 468 str. 3d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas, išskyrus atstovavimo, padengiamos iš valstybės lėšų. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą pripažinti asmenį neveiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda bei apmokėti teismo išlaidas ( LR CPK 463 str. 4d.). Ši sankcija numatyta tam, kad asmenys nepateiktų aiškiai nepagrįstų reikalavimų.
Byloje dalyvaujančiais asmenimis, be pareiškėjo, asmens, kurį siekiama pripažinti neveiksniu ir globos ir rūpybos institucijos, gali būti įtraukiami ir asmens, kurį siekiama pripažinti neveiksniu, artimieji giminaičiai ir kartu gyvenantys šeimos nariai. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, teismas paskiria teismo psichiatrinę ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo paskirta anksčiau, ir išreikalauja ekspertizei reikalingus medicininius dokumentus. Teismo posėdis vyksta žodinio proceso tvarka. Teismas gali pripažinti, kad būtina apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu. Tokiu atveju asmens apklausoje dalyvauja gydytojas teismo psichiatras. Jei asmuo neatvyksta pats, jis gali būti atvesdinamas policijos.
Išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmeta. Jei teismas mato, kad yra pagrindo asmens veiksnumą tik apriboti, jis pripažįsta asmenį ribotai veiksniu. Apskųsti teismo sprendimą gali dalyvaujantys byloje asmenys ir pats pripažintas neveiksniu asmuo. Diskutuotinas klausimas ar pripažintas neveiksniu asmuo gali pateikti kasacinį skundą, nes tuo metu teismo sprendimas jau įsiteisėjęs ir asmuo laikomas neveiksniu. Vienodos nuomonės šiuo klausimu praktikoje nėra.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Globos nustatymo procesas po neveiksnumo pripažinimo
Teismas, pripažindamas asmenį neveiksniu, privalo pradėti bylos dėl globos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo paskyrimo bylos nagrinėjimą. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo yra globos įstaigoje, tai teismas savo iniciatyva nustato jam globą. Jei neveiksniu pripažintas asmuo nėra globos įstaigoje, teismas savo iniciatyva nustato jam globą ir paskiria globėją. Globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą reglamentuoja LR CPK 505 - 509 str.
Pripažinęs asmenį neveiksniu teismas tą pačią dieną paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti. Globos ir rūpybos institucijos išvadoje pateikiami duomenys apie neveiksnų asmenį, apie globėjo kandidatūrą, raštiškas kandidato į globėjus sutikimas, bei kita neveiksnaus asmens interesams užtikrinti reikalinga informacija. Byla dėl globos nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip. Byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjime būtinai turi dalyvauti globos ir rūpybos institucija bei kandidatas į globėjus. Neveiksniu pripažintas asmuo turi teisę dalyvauti byloje ir pareikšti savo nuomonę, jeigu tai leidžia jo sveikatos būklė.
Pažymėtina, kad globėju skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo, ir tik tuo atveju kai yra raštiškas jo sutikimas. Skiriant globėją, jeigu tai ne globos įstaiga, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su būsimu globotiniu bei kitas svarbias aplinkybes. Dėl šios priežasties yra būtinas kandidato į globėjus dalyvavimas teismo posėdyje. Globą nustato ir skiria globėją teismas nutartimi, kurioje nurodo globotinio ir globėjo duomenis, jei reikalingas globotinio turto administravimas, nurodomas ir turto administratorius. Paprastai asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau gali būti specifinių situacijų, kai globėjas nesugebėtų tinkamai administruoti globotinio turto, pavyzdžiui globotinis turi įmonę, ir tam, kad ji būtų išsaugota reikia specialių žinių. Pažymėtina, kad pasibaigus globai, pavyzdžiui, globotiniui mirus, pasibaigia ir turto administravimas.