Šiame straipsnyje aptarsime taisykles ir principus, kurie padės tėvams ir globėjams užmegzti tvirtą ir darnų ryšį su vaikais. Aptarsime įvairius bendravimo aspektus, atsižvelgdami į skirtingus amžiaus tarpsnius ir specialiuosius poreikius, taip pat nagrinėsime efektyvaus bendravimo kliūtis ir būdus joms įveikti.
Bendravimo svarba su vaikais
Efektyvus bendravimas su vaikais yra svarbus jų socialinei raidai. Jie turi mokytis bendrauti su kitais vaikais ir paaugliais, kaip ir su suaugusiaisiais. Tad, kaip padėti vaikams ir paaugliams geriau bendrauti su kitais žmonėmis?
Pagrindiniai bendravimo principai
Sėkmingas bendravimas su vaiku remiasi keliais esminiais principais, kurie turėtų būti nuolat prisimenami ir praktikuojami:
- Aktyvus klausymas: Tai daugiau nei tiesiog girdėti, ką vaikas sako. Tai reiškia visiškai susitelkti į jo žodžius, stebėti kūno kalbą, atsižvelgti į emocinę būseną ir bandyti suprasti jo požiūrį. Aktyviai klausydamiesi, parodote vaikui, kad jo nuomonė yra vertinama ir kad jums rūpi, ką jis jaučia. Tai skatina atvirumą ir pasitikėjimą.
- Empatija: Tai gebėjimas įsijausti į vaiko padėtį, suprasti jo jausmus ir atspindėti juos. Tai nereiškia, kad turite visada sutikti su vaiku, bet svarbu parodyti, kad suprantate, ką jis išgyvena. Empatija padeda vaikui jaustis suprastam ir priimtam, net jei jo elgesys jums nepatinka.
- Atviras ir nuoširdus bendravimas: Vaikai greitai pajunta, kai esate nenuoširdūs ar slepiate informaciją. Todėl svarbu bendrauti atvirai ir nuoširdžiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir supratimo lygį. Nebijokite pasidalinti savo mintimis ir jausmais, bet darykite tai tinkamu būdu. Tai padės vaikui suprasti, kad jis gali jumis pasitikėti ir kreiptis bet kokiu klausimu.
- Pozityvus bendravimas: Stenkitės pabrėžti teigiamus vaiko bruožus ir pasiekimus, užuot nuolat kritikuodami klaidas. Pagirkite jį už pastangas, net jei rezultatas nėra tobulas. Pozityvus bendravimas stiprina vaiko savivertę ir motyvaciją mokytis ir tobulėti.
- Aiškumas ir konkretumas: Vaikai geriau supranta, kai jūsų nurodymai ir paaiškinimai yra aiškūs ir konkretūs. Venkite abstrakčių frazių ir dviprasmiškų teiginių. Paaiškinkite vaikui, ko iš jo tikitės, ir pateikite jam pakankamai informacijos, kad jis galėtų sėkmingai atlikti užduotį.
Bendravimo strategijos skirtingais amžiaus tarpsniais
Vaikų bendravimo poreikiai ir gebėjimai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Todėl svarbu pritaikyti bendravimo strategijas prie vaiko raidos etapo.
- Kūdikystė (0-1 metai): Kūdikystėje bendravimas daugiausia vyksta per neverbalinę kalbą: šypsenas, prisilietimus, žvilgsnius ir garsus. Svarbu atsakyti į kūdikio poreikius greitai ir jautriai. Kalbėkite su kūdikiu švelniu balsu, dainuokite jam daineles ir skaitykite knygeles. Tai padės jam jaustis saugiai ir mylimai, o taip pat skatins kalbos raidą.
- Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai): Šiuo laikotarpiu vaikai pradeda tarti pirmuosius žodžius ir sakinius. Būkite kantrūs ir skatinkite juos kalbėti. Atsakykite į jų klausimus, net jei jie atrodo kvaili. Naudokite paprastus ir aiškius žodžius. Skaitykite knygeles su paveikslėliais ir aptarkite juos su vaiku. Žaiskite žaidimus, kurie skatina kalbos raidą, pavyzdžiui, pavadinimų žaidimus ar vaidmenų žaidimus.
- Priešmokyklinis amžius (3-6 metai): Priešmokyklinio amžiaus vaikai jau moka geriau reikšti savo mintis ir jausmus. Skatinkite juos pasakoti apie savo dieną, draugus ir pomėgius. Klausykite jų atidžiai ir užduokite klausimus, kurie skatina mąstymą. Padėkite jiems suprasti ir įvardinti savo emocijas. Mokykite juos spręsti konfliktus taikiai ir bendradarbiauti su kitais vaikais.
- Mokyklinis amžius (6-12 metų): Mokyklinio amžiaus vaikai pradeda formuoti savo nuomonę ir vertybes. Svarbu gerbti jų nuomonę ir leisti jiems dalyvauti priimant sprendimus, kurie juos liečia. Kalbėkite su jais apie mokyklą, draugus, pomėgius ir iššūkius. Padėkite jiems ugdyti kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Būkite atviri diskusijoms apie sudėtingas temas, pavyzdžiui, smurtą, narkotikus ar seksualumą.
- Paauglystė (13-19 metų): Paauglystė - tai sudėtingas laikotarpis, kai vaikai siekia nepriklausomybės ir ieško savo tapatybės. Svarbu išlaikyti atvirą ir nuoširdų bendravimą su paaugliais, net jei tai atrodo sunku. Gerbkite jų privatumą ir leiskite jiems turėti savo nuomonę. Būkite palaikantys ir supratingi, net jei nesutinkate su jų pasirinkimais. Klausykite jų be teismo ir stenkitės suprasti jų požiūrį. Būkite pasirengę diskutuoti apie sudėtingas temas ir pateikti jiems patikimą informaciją.
Saugus elgesys internete
Svarbu kartu su vaikais nustatyti bendras taisykles, kiek laiko ir kada galima naudotis išmaniaisiais įrenginiais, internetu. Sutarkite internetu naudotis bendroje namų erdvėje - taip galėsite lengviau stebėti vaiko elgesį. Taip pat skatinkite vaiką pasipasakoti apie tai, ką jis veikė ar matė internete. Tai, kas vaikui gali atrodyti normalu, jums gali sukelti įtarumą. Vaikams įpratus dalintis su tėvais, turėsite nuolatinį informacijos apie tai, ką jie veikia internete, šaltinį.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: vaiko gyvenamoji vieta
Svarbiausia taisyklė, kurios reikia išmokyti vaikus - iškilus nepažįstamai situacijai virtualioje erdvėje, iš karto kreiptis į tėvus. Nepasitarus su tėvais, negalima įrašinėti jokių žaidimų ar programėlių, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Pamačius internete ką nors nemalonaus ar nesaugaus, reikia papasakoti tėvams. Nepasitarus su tėvais, niekada negalima eiti susitikti su kažkuo, su kuo vaikas susipažino internete.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad vaiko atvirumą užtikrina tėvų supratingumas. Pajutęs, kad, pasidalinęs savo patirtimis internete, sulaukia jūsų pykčio, nerimo ar net bausmių, vaikas vengs atvirauti.
Tėvų kontrolės priemonės
Naudokite tėvų kontrolės priemones, kurias siūlo operacinė sistema, interneto naršyklė ar kitos programos. Sistemoje „Mac OS X“, aktyvavę „Tėvų kontrolės“ funkciją, matysite, kiek laiko vaikai naudojasi kompiuteriu ir ką veikia, kokius lanko puslapius. O sistemoje „Windows 10” galite sukurti asmeninę vaiko paskyrą. Čia taip pat galėsite matyti, kiek laiko vaikas praleido internete ir kokias svetaines lankė. Interneto naršyklėje mėgstamiausias vaikų svetaines įrašykite į greitąsias naršyklės nuorodas, dėl kitų svetainių - galite sutarti, kad be tėvų leidimo jų žiūrėti negalima. Jei vaikas naudojasi „Google“ paieškos sistema, įjunkite „Saugios paieškos filtrą“, esantį paieškos nustatymuose. Jis padės išvengti vaikams netinkamo turinio. Vaizdo įrašų svetainėse naudokitės vaikų profiliu, kuris blokuos prieigą prie suaugusiems skirto turinio, filmų su smurto scenomis ar netinkama kalba.
Asmeninės informacijos apsauga
Pasakokite vaikams, kad internete niekam negalima atskleisti asmeninės informacijos. Kuriant vaiko socialinio tinklo profilį, nerašykite viešai matomos pavardės, gimimo metų, adreso ar telefono. Išmokykite vaikus nepildyti internete jokių anketų, kurios prašo šių duomenų. Išmokykite vaikus nesiųsti savo nuotraukų nepažįstamiesiems. Jei vaikai norėtų ką nors viešinti internete, būtina pasitarti su tėvais. Jei vaikas kelia asmeninį vaizdo įrašą į „Youtube“ svetainę, reikėtų jo matomumą nustatyti kaip „privatų“. Tada vaizdo įrašą matys tik tie, kam vaikas nusiųs nuorodą. Mokykite vaikus socialiniuose tinkluose į draugų ratą nepriimti nepažįstamų žmonių bei su jais nesusirašinėti. Paaiškinkite, kad internete negalima pasakoti asmeninių dalykų apie save ir savo tėvus, nes už nepažįstamo vaiko nuotraukos gali slėptis blogų kėslų turintys žmonės. Ugdant vaikų sąmoningumą, galite paprašyti vaikų prijungti prie jų socialinio tinklo paskyros ir kartu peržiūrėti draugus, o sąraše radus nepažįstamų žmonių, juos ištrinti. Taip pat kartu sugrupuokite draugus pagal kategorijas - klasės draugai, kiemo draugai, šeimos nariai ir kt. Išmokykite vaikus, kad skelbiant nuotrauką ar vaizdo įrašą pasirinktų, kurios kategorijos draugai galės jį matyti. Taip apsidrausite, kad vaikų įrašų nematys į socialinio tinklo draugų sąrašą patekę nepažįstamieji ar mažiau pažįstami žmonės.
Pagarba ir elgesys internete
Mokykite pagarbos: nuo mažens aiškinkite, kad anonimiškumas internete nesuteikia teisės tyčiotis, menkinti ar negerbti. Pasakokite vaikams apie tai, kad negalima negražiai kalbėti, žeminti ar įžeidinėti kitų žmonių - tas pats galioja ir internete, taip pat negalima internete viešinti jų nuotraukų be sutikimo. Jei vaikas mato, kad kažkas iš jo ar kitų vaikų tyčiojasi, būtina apie tai pranešti tėvams. Išmokykite vaikus, kad jei kiti žmonės socialiniame tinkle elgiasi netinkamai, su jais neverta bendrauti ir galima užblokuoti.
Taip pat skaitykite: Įsiskolinimas už alimentus
Efektyvaus bendravimo kliūtys ir jų įveikimas
Net ir su geriausiais ketinimais, bendravimas su vaiku gali būti sudėtingas. Yra keletas kliūčių, kurios gali trukdyti efektyviam bendravimui:
- Laiko trūkumas
- Stresas ir nuovargis
- Nesutarimai tarp tėvų
- Technologijos
- Emocinės problemos
Norint įveikti šias kliūtis, svarbu sąmoningai stengtis ir praktikuoti efektyvaus bendravimo įgūdžius. Skirkite laiko bendravimui Rūpinkitės savimi Bendraukite su partneriu Ribokite technologijų naudojimą Kreipkitės pagalbos
Bendravimas su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių
Bendrauti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, gali būti sudėtinga, bet labai svarbu. Tokiems vaikams gali reikėti specialių bendravimo metodų ir strategijų. Svarbu būti kantriems, supratingiems ir lanksčiai prisitaikyti prie vaiko poreikių. Konsultuokitės su specialistais, pavyzdžiui, logopedais, specialiaisiais pedagogais ar psichologais, kurie gali patarti, kaip efektyviausiai bendrauti su jūsų vaiku.
Vaikų elgesio ribų nustatymas
Vaikų elgesio ribų nustatymas yra svarbus auklėjimo aspektas, kuris padeda vaikams suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. Ribų nustatymas turi būti atliekamas su pagarba vaiko asmenybei ir jo poreikiams. Tėvai turėtų būti aiškūs ir nuoseklūs, nustatydami ribas, ir laikytis jų.
Taip pat svarbu atsiminti, kad vaikai yra savarankiški asmenys, turintys savo teises, kurias turi gerbti ir užtikrinti visi kiti asmenys, įskaitant jų tėvus ar globėjus.
Taip pat skaitykite: Stažas ir išmoka gimus antram vaikui
Kaip padėti vaikams ir paaugliams geriau bendrauti su kitais žmonėmis?
- Klausykitės jų: Suteikite jiems laiko išreikšti savo mintis ir jausmus.
- Būkite pavyzdys: Vaikai ir paaugliai dažnai mokosi iš suaugusiųjų elgesio.
- Skatinkite draugystę: Skatinkite vaikus ir paauglius bendrauti su kitais vaikais ir paaugliais.
- Mokykite konfliktų sprendimo: Mokykite vaikus ir paauglius, kaip susidoroti su konfliktais ir ieškoti kompromisų.
- Skatinkite savarankiškumą: Skatinkite vaikus ir paauglius išreikšti savo nuomonę ir jausmus.
Bendravimo ypatumai po skyrybų
Skyrybų metu vaikai nukenčia labiausiai. Vaikai myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem, dėl to dažni tėvų konfliktai jiems sukelia didžiulį stresą. Vaikui ypatingai skaudu, kai vienas iš tėvų draudžia matytis su kitu. „Tokiu savo elgesiu vienas iš tėvų stengiasi atitolinti vaiką nuo kito, pabloginti jų tarpusavio santykius. Tai gali būti ne tik draudimas susitikti, bet ir neigiamų dalykų apie kitą tėvą pasakojimai. Vykstant dažniems nesutarimams tarp tėvų, vaikai gali išmokti įvairių manipuliacijos būdų. Ypatingai tais atvejais, kai ribos ir taisyklės, kurias taiko abu tėvai, skiriasi.
Vaikų jausmai dalyvaujant tėvų ginčuose
Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti, dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.
Mamos neretai pastebi, kad išsiskyrus tėčiai mažiau rūpinasi vaikais, atitolsta, kad nebėra to ryšio, koks buvo iki tol. Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Tikėtina, kad pats skyrybų procesas turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams, tačiau svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Po skyrybų vaikas dažniau pasilieka gyventi su mama. Tokiu atveju tėvams, kurie nebeturi galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, sunkiau išlaikyti artimą ryšį su juo.
Kartais nutinka taip, kad mamų ir tėvų nesutarimai, tarpusavio santykių konfliktai, komplikuoja tėvų bendravimą su vaikais. Gali nutikti ir taip, kad vaikas dėl skyrybų kaltins vieną iš tėvų, dėl to susilpnės jų tarpusavio ryšys. Dar vienas nuogąstavimas, kuriuo dalijasi gyvenantys su vaikais tėvai, kad negyvenantys kartu ne visada tęsia savo pažadus, būna, jog dingsta ilgesniam laikui, vėl atsiranda, vėl dingsta.
Tėvai ne visada geba bendru susitarimu nuspręsti, kaip atrodys vaiko priežiūra po jų skyrybų. Tėvams būtų naudinga iš anksto aptarti, kaip dažnai, kada, kur galės susitikti su vaiku. Jei vis dėlto tėvams to padaryti nepavyksta, reikėtų pagalbos kreiptis į tam tikrus specialistus - vaiko teisių specialistus, psichologus. Būna atvejų, kai tarpusavyje konfliktuodami tėvai pamiršta, kad pagrindinis jų bendravimo po skyrybų tikslas - užtikrinti geriausius vaiko interesus bei patenkinti jo poreikius.
Konfliktinių situacijų metu vienas iš tėvų gali pabandyti palenkti vaikus į savo pusę, apkalbėdamas kartu negyvenantį. Į tėvų nesutarimus įtraukti vaikų nereikėtų, nes tai gali padidinti ir taip jaučiamą įtampą bei nerimą šeimoje. Jei kartojasi situacija, kai vienas iš tėvų neatvyksta į susitikimą su vaiku sutartu laiku, tai turėtų būti aptarta abiejų tėvų, neįtraukiant vaiko.
Siekiant bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai. Reikėtų pasistengti jaučiamą pyktį savo buvusiam partneriui išreikšti adekvačiu būdu, pavyzdžiui, lankyti individualias psichologo konsultacijas, bendrauti vienas su kitu pagarbiai, tartis sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku.
Tėvams reikėtų vengti vaikus įtraukti į tėvų konfliktus. Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų. Vaikai skyrybų atveju neretai vengia tėvams atskleisti savo jausmus, nes mato, kad jie ir taip kenčia. Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tėvai turėtų dviese aptarti nesutarimus, kurie kyla. Jei nėra galimybės, nepavyksta to padaryti, reikėtų kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie padėtų išspręsti kylančius konfliktus.
Bendravimo su vaiku dažnumas po skyrybų
Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis, pavyzdžiui, bendravimas iki vienerių metų amžiaus vaiku galėtų būti 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę. Nuo 1 iki 2 metų, kai formuojasi vaiko emocinis prieraišumas, bendravimas su negyvenančiu tėvu turėtų būti ne retesnis kaip kas 3 dienos. Buvimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama gali būti pamažu ilginamas, kad vaikas ruoštųsi pasilikimui per naktį. Susitikimai gali būti iki 8 valandų dvi dienas per savaitę. Su nuo 2 iki 3 metų amžiaus vaiku svarbu kurti ir palaikyti pastovų ryšį. Tokio amžiaus vaikas gali bijoti praleisti ilgesnį laiką be tėčio ar mamos, su kuriuo gyvena nuolat. Vaiko paėmimas iš jam įprastos vietos turėtų vykti be ilgų liūdnų atsisveikinimų. Tokio amžiaus vaikas jau pradeda bandyti ribas, todėl labai svarbu, kad abiejuose namuose būtų laikomasi panašių taisyklių. Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį - tokia gali būti kartu negyvenančio tėčio ar mamos bendravimo su tokio amžiaus vaiku. 3-5 m. amžiaus vaikui vystosi socialiniai įgūdžiai, tuomet jis imituoja, pamėgdžioja suaugusiųjų elgesį, tačiau nesupranta pačios skyrybų esmės. Tuomet svarbu skatinti pozityvius jausmus kalbant apie kartu su kitu tėvu planuojamą praleisti laiką, svarbu stengtis šalia vaiko nesipykti, kalbėtis su juo apie jo jausmus. 6-12 metų amžiaus vaikui svarbu stiprinti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Šio amžiaus vaikams tampa svarbūs ne tik tėvai, bet ir draugai. Galima bendravimo su vaiku tvarka: kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje. 13-17 metų paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, patys nori priimti sprendimus, kada ir kaip bendrauti su tėvais. Jiems prioritetu tampa draugai, socialinė veikla. Šiuo atveju svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į pačio vaiko norus. Vaikas gali norėti su tėvais praleisti mažiau laiko. Ir tai gali būti ne skyrybų, o siekio būti nepriklausomu ir savarankišku pasekmė. Dėl bendravimo laiko tėvams reiktų nuspręsti individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Kaip išlaikyti ryšį su vaiku po skyrybų
Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: jei yra galimybė, susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis. Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą. Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums. Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį. Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti. Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai. Konflikto su buvusiu partneriu metu nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą. Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.
Bendravimo tvarkos nustatymas teisme
Jeigu vaiko tėvai nori turėti dokumentą, kuriame būtų nurodyta konkreti bendravimo tvarka ir jie bet kada galėtų pasiskaityti, kaip kiekvienas konkrečiu atveju turi elgtis, tokią bendravimo su vaiku tvarką tvirtina teismas priimdamas sprendimą. Teismas sprendimą priima visais atvejais, tiek konkrečią bendravimo tvarką vaiko tėvams sudarius taikiai, teismui pateikiant, pavyzdžiui, taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas taip pat sprendimą priima ir tarp vaiko tėvų esant ginčui, kai teismui yra teikiamas ieškinys dėl konkrečios vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu taikaus sprendimo nepavyko pasiekti naudojantis privaloma mediacija.
Aspektai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį
Taigi dar iki teismo, tėvams pradedant projektuoti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausiai labai svarbu įsivertinti esminius aspektus. Tai yra, vaiko amžių, tėvų darbo užimtumą ir grafiką, komandiruotes, tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, jeigu vaikas pas vieną iš tėvų lieka nakvoti, vaiko būrelius, tiek vaiko, tiek tėvų atostogas, šventines ne darbo dienas, tėvų gimtadienius, mamos ir tėvo dienas ir pan. Dažnu atveju pastebima, jog vaiko tėvai šiuos dalykus praleidžia, todėl praktiniame gyvenime, įgyvendinant konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, susiduria su nepatogumais.
Taip pat esminis konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo aspektas yra konkrečių dienų įvardinimas, kada vaikas laiką leidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu. Žinoma, jeigu vaikas yra kūdikis arba tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko yra silpnas socialinis ryšys, galimi variantai, kai nustatomos ne bendravimo su vaiku dienos, tačiau kol kas tik valandos, vaikui nenakvojant pas skyriumi gyvenantį tėvą. Tokiu atveju susitikimų vietą galima daryti vaiko gyvenamojoje arba neutralioje vietoje, žaidimų aikštelėse, parkuose ar kitose viešose vietose. Taip pat bendravimo tvarkoje galima numatyti, kad susitikimų valandos palaipsniui ilgėja, bėgant mėnesiams ar metams, kai kūdikis auga arba mezgasi vis artimesnis ryšys.
Tačiau, jeigu šalių vaikas jau nėra kūdikis ir tarp vaiko ir tėvo yra nenutrūkęs socialinis ryšys, vienas dažniausių bendravimo grafiko variantų yra, kai skyriumi gyvenantis tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį, pvz., 18.00 val., ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį, pvz., iki 18.00 val. Taip pat skyriumi gyvenantis tėvas vaiką pasiima, pvz., kiekvienos savaitės trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Toks konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiandien yra bene dažniausias.
Papildomi aspektai nustatant bendravimo tvarką
Žinoma, numatyti bendravimo tvarką tik kas antrą savaitgalį ir kažkurią darbo dieną neužtenka. Bendravimo su vaiku tvarkoje būtina numatyti ir eilę papildomų aspektų. Vaiko tėvai taip pat turi apsibrėžti, kiek skyriumi gyvenantis tėvas gali praleisti laiko su vaiku per savo atostogas, ar gali su vaiku važiuoti atostogauti į užsienio valstybę. Taip pat vaiko tėvai dažnu atveju nusistato, kad per religines ar valstybines šventes su vaiku laiką leis lyginiais arba nelyginiais metais. Pavyzdžiui, lyginiais metais religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia motina, o nelyginiais metais su vaiku religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia tėvas.
Taip pat svarbu nustatyti ir dienas, per kurias konkreti bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Pavyzdžiui, visais atvejais vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos per tėvo dieną ir per savo gimtadienį, nepriklausomai nuo to, ar pagal nustatytą bendravimo grafiką vaikas tuo metu turėtų būti su motina, ar ne. Ir atvirkščiai, vaiko motina per savo gimtadienį ir per motinos dieną su vaiku bendrauja ir laiką leidžia, nepriklausomai nuo to, ar tokią dieną, ar savaitgalį vaiko tėvas turėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pagal šalių nustatytą bendravimo su vaiku grafiką. Taip pat svarbu numatyti, ir kaip leidžiamas patoes vaiko gimtadienis, ar bendrai visiems kartu susitikus, ar vėlgi, tėvams vaiko gimtadienį leidžiant pakaitomis lyginiais ir nelyginiais metais.
Bendravimo su vaiku tvarkoje labai svarbu numatyti, ir per kiek laiko yra perspėjama apie tai, kad planuojama vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos, jeigu, tarkime, yra derinamos atostogos. Taip pat konkrečioje bendravimo tvarkoje su vaiku pravartu numatyti ir bendravimo laiką elektroninėmis ryšio priemonėmis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai svarbu numatyti, tiek kai vaikas būna išvykęs atostogų į užsienio valstybę, tiek kai serga ar kitais ilgesniais nesimatymo atvejais.
Vaiko ligos atveju, tėvams yra svarbu numatyti, kaip vyksta bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dažniausiu atveju, numatomas bendravimas arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba atvykstant su vaiku pasimatyti ir pabendrauti į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas yra gydomas ligoninėje arba vaikas ilgai serga, reikalinga slauga ir priežiūra, bendravimo su vaiku tvarkoje įmanoma numatyti, kad vaiko tėvai nedarbingumą pasiima pakaitomis, šia pareiga neperkraunant vien tik vaiko motinos arba vaiko tėvo, siekiant, kad kiekvienas tėvas pakaitomis galėtų dirbti kuo geresnėmis sąlygomis.
#