Įvadas
Gimstamumas - vienas svarbiausių demografinių rodiklių, atspindintis visuomenės raidą, socialinę ir ekonominę padėtį. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, stebimas gimstamumo mažėjimas. Šiame straipsnyje aptarsime gimstamumo tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje, įvardinsime pagrindines mažėjimo priežastis, išnagrinėsime vieno vaiko šeimų plitimą, taip pat apžvelgsime įdomiausius gimdymo rekordus.
Gimstamumo tendencijos pasaulyje ir Europoje
Pasaulyje ir Europoje gimstamumo rodikliai mažėja. Europoje vis labiau auga vos vieną vaiką auginančių šeimų skaičius. Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. ES beveik pusė (49 %) šeimų, auginančių vaikus, turėjo tik vieną vaiką. Šis pokytis siejamas su keliais veiksniais: vėlyvesnėmis santuokomis, karjeros prioritetais, ekonominiu spaudimu ir mažėjančiu gimstamumu.
Portalas „Euronews“ paskelbė, jog pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Europos gimstamumo rodiklis buvo įstrigęs ties 1,5 gyvo gimstančio kūdikio vienai moteriai riba. Tai yra daugiau nei Rytų Azijoje, tačiau gerokai mažiau nei 2,1, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti.
Gimstamumo situacija Lietuvoje
Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su gilėjančia demografine krize, o kartu auga vieno vaiko šeimų skaičius. Lietuvoje šis rodiklis taip pat aukštas - pagal Lietuvos statistikos departamento 2021 m. duomenis, beveik pusė šeimų augina tik vieną vaiką.
Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst. vaikai).
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pagrindinės mažėjančio gimstamumo priežastys Lietuvoje
- Demografiniai pokyčiai. Sumažėjo moterų, galinčių susilaukti vaikų, skaičius. Jei prieš 30 metų jų buvo apie 900 tūkst., tai dabar - apie 600 tūkst.
- Socialinės priežastys. Keičiasi, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys. Vis dažniau moterys su žemesniu išsilavinimu lieka bevaikės.
- Amžiaus pokyčiai. Pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų.
- Ekonominės priežastys. Ateities neapibrėžtumas, smarkiai pabrangęs pragyvenimas, būsto neįperkamumas.
- Psichologinės priežastys. Nesaugumo jausmas, nerimas dėl karo grėsmės.
- Valstybės politika. Nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaikams kokybiško gyvenimo starto.
- Karjera. Karjera ar vaikai? Šiuo metu vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų.
- Bevaikystė. Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai.
Vienišų tėvų situacija
Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.). Lietuvoje, šeimai arba partneriams išsiskyrus, vaikai dažniausiai lieka su mamomis, ir joms tenka derinti darbą ir vaikų auginimą. Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką.
Vieno vaiko šeimos: privalumai ir trūkumai
Mažėjantis vaikų skaičius šeimose turi ne tik ekonominių, bet ir socialinių bei psichologinių pasekmių. Vieno vaiko šeimos dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su vaikų socializacija ir emociniu atsparumu. Vaikai, augantys be brolių ir seserų, gali turėti mažiau galimybių natūraliai mokytis dalintis, spręsti konfliktus ar užmegzti artimus ryšius.
Moksliškai įrodyta, jog turėti sesę ar brolį yra naudinga. Moksliniai tyrimai visame pasaulyje patvirtina, kad broliai ir seserys daro teigiamą įtaką vaikų raidai. Vienas reikšmingiausių tyrimų, atliktas Ohajo valstijos universitete (JAV), analizavo 20 000 vaikų ir parodė, kad augimas su broliais ar seserimis suteikia daug privalumų.
Tarp vienturčių vaikų pastebimas psichologinis trapumas. Vienas augantys vaikai dažniau turi psichologinių problemų, susiduria su socialiniais iššūkiais. Broliai ir seserys yra natūralūs mokytojai. Jie moko, kaip spręsti konfliktus, dalintis, derėtis ir atlaikyti kritiką. Be šių kasdienių pamokų vaikai gali tapti mažiau atsparūs stresui ir socialiniams iššūkiams.
Net ir nutukimo problemos dažniau pasitaiko vienturčiams vaikams. Broliai ir seserys skatina fizinį aktyvumą - jie žaidžia, varžosi, bėgioja kartu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Tiesa, svarbu pabrėžti, kad bendros tendencijos neturėtų būti suvokiamos kaip griežta taisyklė, pasikartojanti visose šeimose. Yra daug vienturčių vaikų, kurie užauga emociškai stiprūs, socialiai įgudę ir sėkmingi, taip pat yra šeimų, kuriose broliai ir seserys patiria sunkius konfliktus, turinčius ilgalaikių pasekmių.
Valstybės parama šeimoms ir gimstamumo skatinimas
Daugelyje Europos šalių vyriausybės jau dabar išleidžia milijardus eurų papildomai prie pagrindinių socialinės apsaugos priemonių, kad finansuotų įvairias vaikų gimstamumą skatinančias priemones - nuo tiesioginių piniginių paskatų vaikams iki mokesčių lengvatų gausesnėms šeimoms, mokamų vaiko priežiūros atostogų ir išmokų vaikams.
Lietuvoje taip pat yra įvairių priemonių, skirtų šeimoms ir gimstamumui skatinti:
- Lanksčios ir dosnios vaiko priežiūros atostogos.
- Priemonės, nukreiptos į didesnį tėčių įtraukimą į vaiko priežiūrą.
- Vaiko priežiūros paslaugos.
- Vaiko pinigai.
- Mokestinės lengvatos.
Vis dėlto, kaip teigia ekspertai, gimstamumą veikia ir platesnio spektro veiksniai, tokie kaip švietimo prieinamumas ir kokybė, visuomenės pasitikėjimas valstybe, socialinė nelygybė ir visuomenės poliarizacija, šeimos politikos ilgalaikis stabilumas.
Gimdymo rekordai
Sunkiausias naujagimis
1879 metais neįtikėtinai aukšta kanadietė Anna Bates (moters ūgis siekia 2,27 metro) pagimdė berniuką, sveriantį 10,8 kilogramo, tačiau sunkiausias iki šiol žinomas naujagimis mirė praėjus vos vienuolikai valandų po gimimo. Didžiausio svorio naujagimis, kuriam pavyko išgyventi, anot Guinnesso rekordų knygos, svėrė 10,2 kilogramo. Šis berniukas gimė 1955 m. Italijos mieste Aversoje.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Mažiausiai sveriantis naujagimis
Žmogus, kuris telpa delne… Taip buvo galima pasakyti apie 2004 metais Čikagoje gimusią Rumaisą Rahman. Ji svėrė 244 gramus ir buvo 25 centimetrų ūgio. Ši mažylė įrašyta į rekordų knygą, kaip mažiausiai svėrusi, tačiau išgyvenusi, naujagimė. Jos sesutė dvynė gimdama svėrė apie 600 gramų.
Anksčiausiai gimęs vaikas
Ši rekordą pasiekusi naujagimė mamos pilve praleido tik pusę jai skirto laiko. Į pasaulį skubanti mergaitė, vardu Frieda, gimė Vokietijoje, kai jos mamai buvo 21 nėštumo savaitė ir penkios dienos. Išgyvenusi mažylė šį pasaulio rekordą dalijasi su berniuku iš Kanados, kuris irgi gimė tokio pat gestacinio amžiaus ir išgyveno. Taip anksti pasaulį išvydusi Frieda svėrė vos 460 g.
Vyriausia gimdyvė
Šis titulas priklauso indei Rajo Devi Lohan. 55 metus Indijos gyventojos santuoka buvo bevaikė, kol galiausiai 2008 metais atliktas dirbtinis apvaisinimas pavyko ir dar tais pačiais metais moteris pagimdė naujagimį. Rajo Devi tuo metu buvo 70 metų.
Daugiausia kartų pagimdžiusi moteris
Sunku net įsivaizduoti, tačiau Guinnesso rekordų knygoje teigiama, kad rusė valstiečio Fiodoro Vasiljevo žmona per gyvenimą pagimdė net 69 vaikus! Nuo 1725 iki 1765 metų ji buvo nėščia 27 kartus, iš kurių 16 kartų pagimdė dvynukus, 7 kartus - trynukus, o 4 kartus pasaulį išvydo po keturis vaikus. Kūdikystę išgyveno mažiausiai 67 atžalos.
Jauniausia pasaulyje mama
Šis liūdnas rekordas priklauso Linai Medinai. 1939 metais Peru sostinėje Limoje po cezario pjūvio ji pagimdė 3 kilogramų ir 500 gramų svorio berniuką. Mamytei tada buvo tik 5 metai ir 7 mėnesiai, o jos sūnelis buvo auginamas kaip jos brolis. 2015 metais Lina Medina mirė.
Daugiausia vaikų vieno gimdymo metu
Rekordas priklauso moteriai, kuri pagimdė aštuonetuką. Nadya Suleman 2009 metais vieno gimdymo metu pagimdė aštuonis vaikučius.
Lietuvos rekordai
Lietuvoje gimę ketvertukai: 1969 m. Šilutėje gimė Čeponių ketvertukas, 1998 m. Vilniuje - Latukų ketvertukas, 2001 m. - Gancevskių ketvertukas, 2013 m. dar vienas ketvertukas gimė Kaune. 2015 m. rugsėjo 8 d. tauragiškė Lina Strangienė Kauno klinikose pagimdė keturias mergaites. Mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio.
Sezoniškumas ir gimstamumas
Klausimas, kuriais mėnesiais gimsta daugiausiai vaikų, domina daugelį. Šis fenomenas pastebimas visame pasaulyje, tačiau priežastys, kodėl tam tikri metų laikai tampa kūdikių gimimo piku, slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksniuose.
Lietuvoje didžiausias gimstamumas fiksuojamas rugpjūtį. Remiantis statistikos departamento duomenimis, būtent liepos mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų.
tags: #daugiausai #vaiku #gimsta