Skydliaukė - tai apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka, atsakinga už hormonų veiklą ir gyvybines organizmo funkcijas. Ji yra endokrininė liauka, gaminanti hormonus, kurie reguliuoja daugelį organizmo procesų, įskaitant medžiagų apykaitą, energijos balansą, širdies ir nervų sistemos veiklą. Skydliaukės hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje. Dėl šios priežasties skydliaukė dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Skydliaukės veiklos sutrikimai gali turėti didelės įtakos nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.
Skydliaukės veiklos sutrikimai ir jų įtaka nėštumui
Skydliaukės veiklos pokyčiai dažnai vystosi nepastebimai, o simptomai (nuovargis, svorio pokyčiai, nuotaikų svyravimai, širdies ritmo pakitimai, šalčio ar karščio netoleravimas) gali būti nespecifiniai. Skydliaukės hiperaktyvumas (hiperfunkcija) gali sukelti pernelyg didelę hormonų gamybą, o hipofunkcija - per mažą. Uždegimas taip pat gali sukelti skydliaukės problemų, tokių kaip nepakankamumas ar sulėtėjusi funkcija.
Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.
Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas.
Hipotireozė ir nėštumas
Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po gimdymo: hormonų disbalansas
Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui: persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.
Skydliaukės tyrimai planuojant nėštumą
Prieš planuojant nėštumą, svarbu išsitirti skydliaukės funkciją, nes skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Tai ypač svarbu nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos. Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali būti viena iš persileidimo ar nesivystančio nėštumo priežasčių.
Rekomenduojami tyrimai
Tirotropinas (TTH): Tai hipofizės gaminamas hormonas, reguliuojantis skydliaukės veiklą ir skatinantis gaminti skydliaukės hormonus - trijodtironiną (T3) bei tiroksiną (T4). TTH tyrimas yra kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas hipofizės gaminamo tirotropino kiekis. Jis ypač svarbus diagnozuojant skydliaukės ligas bei stebint gydymo eigą. Atliekamas TSH tyrimas pasižymi funkciniu jautrumu ≤0,01 mU/l, o tai reiškia, kad galima nustatyti net labai mažus tirotropino (TSH) kiekius.
Laisvas tiroksinas (FT4): Tai vienas iš pagrindinių skydliaukės hormonų, kuris padeda reguliuoti medžiagų apykaitą.
Laisvas trijodtironinas (FT3): Tai kitas svarbus skydliaukės hormonas, kuris taip pat dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime.
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie skydliaukę nėštumo metu
Antikūnai prieš skydliaukę: Šie tyrimai padeda nustatyti autoimunines skydliaukės ligas, tokias kaip Hašimoto tiroiditas. Antikūnų suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą.
Pirminė ištyrimo programa paėmus kraujo leidžia nustatyti 3 pagrindinių skydliaukės hormonų rodiklius, taip pat ištiriami antikūnai prieš skydliaukę. Išplėstinė skydliaukės ištyrimo programa paėmus kraujo atskleidžia 6 svarbiausius šios liaukos funkciją parodančių hormonų ir baltymų rodiklius, gaunama informacija apie imuninį, navikinį skydliaukės pažeidimus.
Kada rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą?
Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris:
- Yra vyresnė nei 30 metų amžiaus.
- Anksčiau stebėta struma (gūžys).
- Buvę skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Skydliaukės operacija.
- Moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai.
- Serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu).
- Buvęs nevaisingumas.
- Nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas.
- Turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau).
- Buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija.
- Vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.
TTH rodiklio reikšmė planuojant nėštumą
Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.
Taip pat skaitykite: Hipotirozė nėštumo metu: ką reikia žinoti
Gydymas ir rekomendacijos
Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.
Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai.
Kiti svarbūs tyrimai planuojant nėštumą
Akušerė-ginekologė J. Darginavičiūtė prieš pastojant pataria atlikti bendrą kraujo tyrimą, kuris padeda įvertinti bendrą kraujo formulę, išsiaiškinti, ar nėra mažakraujystės, uždegimo, trombocitų pokyčių. Taip pat svarbus ir feritino kiekis organizme.
Dažnai moterims trūksta vitamino D. Pakankamas vitamino D vartojimas nėštumo metu yra būtinas motinos, vaisiaus ir vaiko sveikatai. Vitamino D trūkumas gali būti netiesiogiai siejamas su didesne nėštumo komplikacijų rizika: preeklampsija, priešlaikiniu gimdymu, nėščiųjų diabetu, vaisiaus augimo sulėtėjimu. Jei moteris nuolat jaučia nuovargį, silpnumą, apatiją, ją vargina bloga nuotaika, dažniau kartojasi infekcinės ligos, galimi kaulų, raumenų skausmai - tikėtina, kad organizmui gali trūkti vitamino D.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus, o tai reiškia, kad jis netirpsta vandenyje ir geriausiai pasisavinamas kraujyje kartu su riebiu maistu. Dėl šios priežasties vitamino D papildus rekomenduojama vartoti valgio metu, kad organizmas geriau juos pasisavintų.
tags: #skydliauke #ir #nestumo #planavimas