Lietuvos įstatymai nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra prigimtinė, neginčijama ir savaime suprantama. Kai vaikai gyvena pilnavertėse šeimose, kuriose yra ir tėvas, ir motina, vaiko išlaikymo klausimai sprendžiami abipusiu tėvų sutarimu. Abu tėvai sprendžia, kokie yra vaiko poreikiai ir kaip jie turi būti patenkinti. Tačiau šiuolaikinės aktualijos yra tokios, kad beveik pusė santuokų išyra arba vaiko tėvai, kurie nebuvo susituokę (sugyventiniai), nusprendžia pasukti skirtingais keliais, arba vienas iš tėvų palieka šeimą, arba tėvas „nepripažįsta“ savo vaiko. Visais šiais atvejais vaikas (vaikai) lieka gyventi su vienu iš tėvų.
Kaip tokiu atveju apginti vaiko interesus, užtikrinant visų jo poreikių tenkinimą, kad kitas vienas iš tėvų prisidėtų prie vaiko išlaikymo, o tas vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, „netemptų“ visko ant savęs?
Išlaikymo priteisimas byloje dėl santuokos nutraukimo
Jeigu vaiko tėvai buvo susituokę ir jie skiriasi, vaiko išlaikymo klausimo sprendimas priklausys nuo to, kokią skyrybų formą pasirinko tėvai. Jeigu tėvai skirtis nusprendė geranoriškai, kartu su prašymu nutraukti santuoką jie pateikia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje privalo būti aptartas vaiko (vaikų) išlaikymo klausimas, nurodant išlaikymo tvarką, būdą, formą.
Pvz., tėvai sutaria, kad tėvas, kuris gyvens atskirai, kas mėnesį vaiko motinai į banko sąskaitą mokės po 300 eurų, kurie bus skiriami vaiko poreikių tenkinimui. Arba susitaria, kad tėvas sumoka 3000 Eur dydžio sumą vaiko motinai už pirmus metus, o po metų moka kas mėnesį po 300 eurų vaiko išlaikymui.
Taigi susitarimas dėl vaiko išlaikymo gali būti įvairus, numatant tiek periodines išmokas, tiek vienkartinę išmoką, svarbu, kad toks išlaikymo būdas užtikrintų vaiko interesus.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: vaiko gyvenamoji vieta
Nors susitarimas dėl vaiko išlaikymo pasiekiamas geranoriškai abiejų tėvų, gali būti, kad teismui patvirtinus sutartį ir išskyrus vaiko tėvus, vienas iš vaiko tėvų, gyvenantis atskirai, nevykdo sutarties sąlygos dėl vaiko išlaikymo, t.y. vengia mokėti alimentus. Tokiu atveju kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išdavus vykdomąjį raštą, jis pateikiamas antstoliui, kuris pradeda išieškojimą iš skolininko turto (kreipiasi į darbdavį dėl dalies darbo užmokesčio nuskaitymo, jeigu reikia areštuoja turtą ir pan).
Jeigu skyrybų procesas pradėtas vieno iš sutuoktinių iniciatyva pagal ieškinį dėl kito sutuoktinio kaltės, tokio ieškinio reikalavimų dalyje ieškovas turi nurodyti prašomo vaikui priteisti išlaikymo formą ir dydį, jeigu jis prašo gyvenamąją vaiko vietą nustatyti su savimi. Jeigu vaiko gyvenamąją vietą jis prašo nustatyti su kitu sutuoktiniu, jis turi nurodyti, kaip jis užtikrins vaiko išlaikymą.
Pvz., vaiko motina kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl vyro kaltės, nes pastarasis jai yra neištikimas. Vaiko motina ieškinyje pateikia prašymą iš vaiko tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiui 350 eurų kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis.
Tokio proceso metu teismas siūlo sutuoktiniams geranoriškai susitarti dėl vaiko išlaikymo, aptariant jo formą, dydį, jeigu atsakovas nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu arba ieškovas nesutinka su atsakovo pasiūlymu.
Jeigu abipusis sutarimas teismo proceso metu nėra pasiekiamas, teismas, nusprendęs patenkinti ieškinį dėl skyrybų, priteisia išlaikymą, jo dydį, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į prašomo priteisti išlaikymo dydį, į atsakovo argumentus, įvertinęs vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, specialių poreikių buvimą, atsižvelgęs į tėvų materialinę padėtį ir pan.
Taip pat skaitykite: Stažas ir išmoka gimus antram vaikui
Jeigu atsakovas nevykdo teismo sprendimo, t.y. nemoka alimentų, kitas iš tėvų, teismui išdavus vykdomąjį raštą, gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Už vėlavimą mokėti išlaikymą, galima reikalauti mokėti delspinigius.
Taigi, teismas, nagrinėdamas skyrybų bylas, kai abu sutuoktiniai skiriasi bendru sutarimu, ar pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį, kai yra ginčas, visais atvejais, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, privalo išspręsti vaikų išlaikymo klausimą, o būtent, nutarti, kokio dydžio išlaikymas vaikui (vaikams) turi būti mokamas, kokiu būdu (periodinėmis įmokomis, vienkartine įmoka arba priteisiant tam tikrą turtą) jis bus mokamas ir pan. Jeigu teismui pateiktuose dokumentuose neaptartas vaiko išlaikymo klausimas, teismas negali priimti sprendimo dėl skyrybų, kol išlaikymo klausimas nebus išspręstas.
Išlaikymo priteisimas nesprendžiant skyrybų klausimo
Vaiko išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas teisme ir nenagrinėjant skyrybų bylos. Vienas iš tėvų arba vaiko globėjų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jeigu vaiko vienas iš tėvų arba abu tėvai nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką/vaikus.
Pvz., vaiko tėvai nebuvo susituokę ir vaiko tėvas yra palikęs savo sugyventinę ir jų bendrą vaiką, arba vaiko tėvai yra susituokę, bet vienas iš tėvų paliko šeimą, tačiau ieškinys dėl skyrybų nėra teikiamas. Tokiu atveju vienas iš vaiko tėvų gali paduoti ieškinį teismui, prašydamas teismo priteisti išlaikymą iš vaiko kito vieno iš tėvų jų nepilnamečiam vaikui.
Teikiant ieškinį dėl išlaikymo, reikia nurodyti prašomo priteisti išlaikymo dydį, tvarką, kitas aplinkybes, įtakojančias išlaikymo dydį, t.y. vaiko poreikių dydį (jo amžių, sveikatos būklę, socialinį gyvenimą, poreikių specifiką ir pan.), nurodyti tėvų materialinę padėtį. Teismas išlaikymą gali priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Taip pat skaitykite: Saugumo ir sveikatos patarimai renkantis vaiko drabužius
Pvz., vaiko motina kreipiasi į teismą ir nurodo, kad vaiko tėvas, su kuriuo jie nebuvo susituokę, prieš pusę metų paliko juos, niekaip nesirūpina vaiku. Todėl yra prašoma priteisti iš vaiko tėvo 300 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis.
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas
Atsižvelgiant į praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, dažniausiai į teismą kreipiamasi vienam iš tėvų arba abiems tėvams jau kurį laiką nevykdant savo pareigos išlaikyti vaiką, t.y. jau esant tam tikram išlaikymo įsiskolinimui, kas ir nulemia apsisprendimą kreiptis į teismą. Svarbu žinoti, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Pvz., vaiko tėvui nemokant išlaikymo pusę metų, priteisiamas išlaikymas „į ateitį“, o taip pat išlaikymo įsiskolinimas už pusę metų. Jeigu vaiko tėvas penkerius metus nepadeda išlaikyti vaiko, iš jo gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus ir išlaikymas „į ateitį“ kol vaikas sulauks pilnametystės.
Laikino išlaikymo priteisimas
Kalbant apie bylų dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjimo ypatumus, reikia pažymėti, kad teisminiai procesai gali užtrukti nemažai laiko. Siekiant išvengti situacijų, kai dėl per ilgo teisminio proceso vaiko interesai gauti išlaikymą yra pažeidžiami, Civiliniam kodekse buvo numatyta galimybė įpareigoti atsakovą mokėti vaikui laikiną išlaikymą, kol vyksta teisminis procesas. Tokiu atveju ieškinyje reikia pateikti prašymą priteisti vaikui laikinąjį išlaikymą.
Pvz., vaiko motina kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ji prašo teismo priteisti vaikui išlaikymą mokamą periodinėmis įmokomis po 300 eurų, išlaikymo 2000 eurų išlaikymo įsiskolinimą ir laikiną 300 eurų dydžio išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos.
Tėvų teisės ir pareigos
Visos teisės saugomos. Tėvų teisių bei pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, jog šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo. Bet LR civilinio kodekso nuostatos leidžia tėvams susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos, t. y. Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkretaus vaiko poreikius. Į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvams nesusitarus geruoju, paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui yra 50 procentų minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Pagal LR civilinio kodekso nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas); sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan.
Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus minimalios mėnesinės algos dydžiui ir kt.), vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti padidinti vaikui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį. Be to, konkretus išlaikymo dydis nėra nustatomas visam laikui, todėl šiandienio išlaikymo dydis po kelių metų gali nebebūti adekvatus, vertinant pasikeitusias aplinkybes. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį - jis gali būti bedarbis, bet turėti daug turto. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas. Ši priemonė taikoma iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas skirtingomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip minėta, įstatymai riboja vaikų išlaikymo įsiskolinimo terminą, kuris negali būti didesnis nei trys metai. Tai reiškia, kad jeigu nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ilgą laiką, tuomet išieškojimas bus galimas tik už paskutinius tris metus.
Alimentų išieškojimas užsienyje
Vis aktualesnis tampa priteistų skolų ar alimentų išieškojimas iš skolininkų, kurie išvyko į užsienį, ten gyvena ir (ar) dirba. Jeigu jūs turite įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo jums priteista skola ar išlaikymas, šis skolos ar alimentų išieškojimas gali būti vykdomas ir už Lietuvos teritorijos ribų. Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti; 2007 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje centrine institucija Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (nuo 2018 m. Iki šiol šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra išsiskyrę, ar ne, ar visai nebuvo susituokę ar įregistravę partnerystės, jiems įstatymas nustato pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas ir tada, kai tėvai gyvena kartu ir nereiškia reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, kai tėvai neteikia išlaikymo vaikui. Sunki materialinė padėtis neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, bet turi įtakos nustatant išlaikymo dydį. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką arba pradėdami gyventi skyrium sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymą tėvai privalo mokėti nuo vaiko gimimo dienos, tačiau tais atvejais, kai dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi vėliau (pavyzdžiui, vaikui sulaukus 10 metų), įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, t.y. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.