Apgamai - tai įprasti odos dariniai, kurie dažnai atsiranda vaikystėje. Nors dauguma jų yra nepavojingi, tėvai neretai susirūpina dėl galimo supiktybėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra vaikų apgamų supiktybėjimo rizika, kaip juos stebėti ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Apgamai: Kas Tai?
Apgamas yra gerybinis odos darinys, susiformavęs iš pigmentinių odos ląstelių - melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia spalvą odai ir plaukams. Visi žmonės turi panašų melanocitų skaičių, tačiau odos spalvos skirtumus lemia skirtingas šių ląstelių funkcinis aktyvumas.
Apgamų Klasifikacija
Pagal atsiradimo laiką apgamai skirstomi į:
- Įgimtus: Tai apgamai, su kuriais žmogus gimsta arba kurie atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais. Su įgimtais apgamais gimsta apie 2% naujagimių. Daugumos naujagimių įgimti apgamai yra maži: jų diametras neviršija 1,4 cm. Su vidutinio dydžio įgimtais apgamais (diametras 1,5-19,9 cm) gimsta 1 naujagimis iš 1 000, o su dideliais (diametras >20 cm) 1 naujagimis iš 20 000, išskyriami ir gigantiški įgimti apgamai (skersmuo >21 cm), jie labai reti 1 iš 500 000 naujagimių. Augant vaikui, įgimti apgamai didėja, todėl tėvams gali būti įdomu, kokio dydžio bus įgimtas apgamas, vaikui suaugus. Apie 10% naujagimių su įgimtais dideliais ar keliais įgimtais mažais ir vidutiniais apgamais gali išsivystyti neurokutaninės melanocitozės sindromas (NKMS). Simptomai pasireiškia iki 5 metų amžiaus, retais atvejais vėliau.
- Įgytus: Tai apgamai, kurie atsiranda gyvenimo eigoje. Daugiausiai apgamų atsiranda iki 30-40 metų amžiaus. Tokie apgamai būna nedideli, iki 1 cm skersmens, aiškių ribų, tolygios spalvos, ovalios ar apvalios formos. Dažnu atveju jie būna išsidėstę atvirose saulei vietose, galūnėse.
Pagal melanocitų išsidėstymą odoje apgamai skirstomi į:
- Jungties apgamai: Tamsios spalvos, aiškių ribų dėmelės odoje.
- Mišraus tipo apgamai: Virš odos paviršiaus iškilę dariniai, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos papulės, kurių reljefas taip pat įvairus: lygus, kupolo pavidalo, šiurkštus.
- Dermaliniai apgamai: Rausvos ar odos spalvos papulės, kupolo pavidalo ar ant „kojytės“, minkštos konsistencijos. Kartais iš jų gali augti plaukeliai. Melanocitai būna išsidėstę žemiau pamatinės membranos.
- Atipiniai apgamai: Nors tai gerybiniai odos dariniai, jiems būdinga asimetrija, netaisyklingi kontūrai, spalvos netolygumas, didesnis skersmuo. Atipiniai apgamai reikšmingi rizikos susirgti melanoma aspektu: bendra populiacinė melanomos išsivystymo rizika (per visą gyvenimą) yra apie 0,6%, esant pavieniams displastiniams apgamams ji siekia 10%. Jei pacientas turi displastinių apgamų ir melanomą anamnezėje, susirgimo rizika padidėja iki 50-100%. Egzistuoja klinikiniai ir morfologiniai kriterijai šiems apgamams aprašyti. Atipiniai apgamai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Nuo gerybinių apgamų jie pirmiausia skiriasi dydžiu ir spalva, nors yra displastinių apgamų, kurių vizualiai neįmanoma atskirti nuo melanomos. ŠAAMS pacientai stebimi, remiantis ABCD kriterijais, visą gyvenimą.
Kitos Apgamų Formos
- Halo apgamas: Tai melanocitinės kilmės apgamas, kurį supa siaura, simetriška depigmentacijos zona, atsirandanti dėl spontaninės apgamo regresijos. Dažniausiai tokie apgamai atsiranda vaikams nugaros srityje.
- Mėlynasis apgamas: Gerybinė dermoje esančių melanocitų, gaminančių melaniną, proliferacija. Tokie apgamai dažniausiai atsiranda paauglystėje galvos ir kaklo srityje, galūnių nugariniame paviršiuje, kryžkaulio srityje.
- Oto apgamas: Veido srityje pasireiškianti tamsiai ruda ar mėlynai pilka pigmentinė dėmė. Tai mėlynojo apgamo atmaina.
- Spitz apgamas: Šie apgamai atsiranda vaikystėje, dažniausiai veido arba galūnių srityje. Būdinga greito augimo fazė. Spitz apgamui būdinga involiucija (t. y., savaiminis nykimas).
Ar Apgamai Pavojingi Vaikams?
Įgimtų apgamų pavojingumas priklauso nuo jų dydžio. Jei apgamas yra iki 3 centimetrų skersmens, jo supiktybėjimo procentas labai mažas, nesiekia net 1 procento. Nuo 3 iki 5 centimetrų dydžio apgamai jau kelia didesnę riziką - maždaug 5 procentai jų gali virsti piktybiniais. Jei apgamas didelis, 5 centimetrų ar daugiau, vėžio rizika padidėja iki 10 procentų. Dažniausiai žmonės turi įgytų apgamų. Pastebėtas genetinis polinkis į apgamus, jeigu tėvai turi daug apgamų, tikėtina, kad ir vaikai jų turės. Įgytų apgamų bijoti nereikia, bet reikia juos stebėti. Iki 9 metų vaikams apgamai retai supiktybėja. Supiktybėjimas labai padidėja nuo 9 metų. Rodiklis - 15 atvejų milijonui.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Literatūros duomenimis bėgant laikui melanoma įgimtuose apgamuose gali išsivystyti 42% atvejų. Didžiausia rizika susirgti melanoma pasižymi vaikai, turintys didelių įgimtų apgamų: supiktybėja 4.5-10% apgamų, 50% melanomų išsivysto iki 5 metų amžiaus, o 70% iki 10 metų amžiaus.
Kaip Stebėti Apgamus?
Tėvams rekomenduojama atidžiai apžiūrėti ant vaiko kūno esančius apgamus bent kartą per mėnesį. Gera idėja juos fotografuoti - taip bus lengviau pastebėti pokyčius.
Stebint apgamus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius (ABCD taisyklė):
- Asimetrija: Apgamas, kurio viena pusė skiriasi nuo kitos.
- Briaunos: Nelygios, neryškios ar vingiuotos apgamo kraštinės.
- Cpalva: Netolygi apgamo spalva, kelių spalvų buvimas.
- Diametras: Apgamas, didesnis nei 6 mm.
- Evoliucija: Bet kokie apgamo pokyčiai (dydžio, formos, spalvos, iškilumo), kraujavimas, niežėjimas ar skausmas.
Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Rekomenduojama bent kartą metuose pasitikrinti apgamus ir kitus pigmentinius odos darinius pas gydytoją dermatologą, onkologą, taip pat jei apgamas nepriimtinas dėl kosmetinių priežasčių ar yra nuolat traumuojamas (spaudžia ar trina apykaklę, liemenėlę). Tačiau jeigu atsiranda naujų, besikeičiančių apgamų, senas apgamas pradeda keisti savo dydį, formą, spalvą, būtina susirūpinti nedelsiant. Kartais net ir patys nekalčiausi apgamo pokyčiai labai svarbūs ankstyvai melanomos diagnostikai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Pacientams, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, rekomenduojama bent kartą per metus kreiptis į dermatologą. O tie pacientai, kurių šeimose yra buvę odos vėžio ir melanomos atvejų, turėtų tikrintis dažniau - bent du kartus per metus.
Apgamų Ištyrimo Būdai
- Dermatoskopija: Paprasčiausias apgamo ištyrimo būdas yra dermatoskopija. Specialistas turi apžiūrėti visą kūną. Dermatoskopu - specialiu įrankiu, leidžiančiu iš arčiau apžiūrėti ir įvertinti apgamo struktūrą.
- Siaskopija: Dar pažangesnis ir tikslesnis tyrimas yra siaskopija, kurio metu nuskenuojamas apgamas ir galima matyti kraujotaką apgamo viduje, kolageną ir pigmento išsidėstymą odoje.
- Odos biopsija su histologiniu ištyrimu: Jeigu odos darinys atrodo neįprastai, turi apie vėžį įspėjančių požymių, atliekama biopsija.
Apgamų Šalinimas
Prieš šalinant apgamą, gydytojas dermatologas privalo jį apžiūrėti ir įvertinti. Jeigu apgamas neturi pakitimų, jų šalinimas sveikatos atžvilgiu nėra būtinas, nebent to pageidauja pacientas dėl kosmetinių priežasčių. Jeigu pacientas nusprendžia, kad nori pašalinti apgamą, šalinimo metodas parenkamas individualiai.
Manoma, jog optimalus laikas operuoti šiuos pacientus yra tarp 6-9 mėnesių amžius. Operacija, atsižvelgiant į NKMS riziką, negali garantuoti, jog melanoma niekada neišsivystys.
Vaiko amžius apgamams šalinti nėra lemiamas. Įgimtus apgamus galima šalinti ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, jei jie dideli, negražiai atrodo. Kartais apgamus rekomenduojama šalinti vien dėl psichologinių priežasčių, jei apgamas yra ant veido ar matomoje vietoje, ir vaikas augdamas dėl to jausis nesmagiai. Dažnai šalinti apgamus dėl estetinių sumetimų prašo paaugliai. Jeigu apgamas nėra piktybinis, pačiam paaugliui leidžiama nuspręsti, ar jis tikrai trukdo gyventi.
Apgamų Šalinimo Būdai
- Lazerinė destrukcija: Dažniausiai pasirenkamas apgamų šalinimo metodas yra lazerinė destrukcija, prieš tai atlikus vietinę nejautrą. Lazeriu procedūrą galima atlikti tiksliau, laikotarpis po procedūros neapsunkina paciento kasdieninės veiklos ir rezultatai būna daug geresni. Lazeris ypač praverčia, kai apgamus ar kitus odos darinius tenka naikinti sunkiai prieinamose vietose, kur sudėtinga taikyti kitus gydymo būdus. Jeigu apgamai nedideli, procedūra trunka vos kelias minutes, jos pakanka vienos. Vieno vizito metu galima šalinti kelis apgamus.
- Chirurginis šalinimas: Chirurginiu būdu apgamai šalinami tuomet, kai jie turi atipijos požymių (šie požymiai nustatomi kliniškai, taip pat atliekant apžiūrą dermatoskopu, siaskopu) bei tais atvejais, kai lazerinis ar elektrochirurginis metodas negali užtikrinti visiško apgamo ląstelių sunaikinimo, dėl ko pašalintas apgamas kartais gali ir ataugti. Pašalinus apgamą chirurginiu būdu, apgamas nebeataugs. Pašalinto apgamo histologinis ištyrimas.
Apsauga Nuo Apgamų
Apgamų kilmė neaiški. Apgamai (ar įgimtas polinkis jiems atsirasti) paveldimas, todėl visiškai apsisaugoti nuo jų neįmanoma. Tačiau galima sumažinti riziką:
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
- Vengti saulės: Patartina kuo mažiau laiko praleisti saulėje, ypač vidurdienį.
- Naudoti apsauginius kremus: Naudoti aukštos apsaugos SPF faktorius.
- Nesideginti soliariumuose: Apgamų, šlakų, pigmentinių dėmių atsiradimą sąlygoja saulės spinduliai. Todėl dažnas deginimasis, vaikščiojimas į soliariumus gali lemti didesnį apgamų, šlakų ir pigmentinių dėmių kiekį.
Mitai Apie Apgamus
- Apgamų šalinimas yra pavojingas. Nė viena medicininė intervencija negali sukelti apgamo supiktybėjimo. Tai yra mitas.
- Pažeistas apgamas supiktybėja. Nereikėtų jaudintis, kad pajudintas apgamas supiktybės. Dažniausiai oda užgyja, o apgamas vėl atauga.
Išvados
Nors dauguma vaikų apgamų yra nepavojingi, svarbu juos stebėti ir reguliariai tikrintis pas gydytoją dermatologą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti melanomos - agresyviausio odos vėžio.
tags: #ar #vaiku #apgamai #supiktybeti