Nekilnojamojo turto dovanojimas yra vienas iš populiariausių būdų perleisti turtą Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie niuansai svarbūs dovanojant butą nepilnamečiui vaikui, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja šį procesą ir kokie mokesčiai gali būti taikomi. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, taip pat pateikiama praktinių patarimų, kaip teisingai įforminti dovanojimą ir apsaugoti vaiko interesus.
Dovanojimo sutartis ir notaro patvirtinimas
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, dovanojimo sutartis, kurios vertė viršija 14 500 Eur, turi būti patvirtinta notaro. Tai reiškia, kad dovanojant butą, tokia notarinė sutartis yra privaloma. Notaras patvirtins dovanojimo sutartį, nustatęs tam būtinas aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Todėl namų, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.
Reikalingi dokumentai
Dovanojant butą, reikalingų dokumentų sąrašas yra individualus ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Jei butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis). Jei turtas tvarkomas patikėjimo teise, būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Teismo leidimas
Klausimas dėl teismo leidimo reikalingumo dovanojant turtą nepilnamečiui vaikui yra svarbus. Reikėtų atsižvelgti į CK 3.85 straipsnį, reglamentuojantį šeimos turto tvarkymą, kai yra nepilnamečių vaikų. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Pagrindiniai reikalavimai
Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka:
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
- Nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto.
- Neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas.
- Turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Kas pasirašo dovanojimo sutartį vaiko vardu?
Šiuo atveju, kai dovanojama nepilnamečiui vaikui, kyla klausimas, kas turėtų pasirašyti dovanojimo sutartį vaiko vardu. Kadangi dovanojate savo dalį sūnui, Jūs negalėsite pasirašyti sutarties, nes pati su savimi sandorio sudaryti negalima.
Mokesčiai dovanojant turtą
Mokesčiai dovanojant turtą yra svarbus aspektas, kurį būtina įvertinti. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Tačiau turtą kaip dovaną gavęs asmuo, priklausomai nuo to, kokios vertės ir iš kokio asmens gavo dovanojamą turtą, tam tikrais atvejais turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nustatytą LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Pirmos eilės giminaičiai
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Ne pirmos eilės giminaičiai
Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą, mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo. Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, gali tekti sumokėti GPM ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Dovanoto turto pardavimo apmokestinimas
Pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. Tuo atveju, kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, GPM mokėti nereikia. Taip pat GPM netaikomas, kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.
Summa, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.
Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.
Dovanos susigrąžinimas
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų: kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu, pavyzdžiui, pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkiai sužaloja.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Sutuoktinių turto klausimai nutraukiant santuoką
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir išregistravimas
Atsiprašau uz sutrukdyma, esam su vaiku deklaruoti vieno asmens bute, galima ivardinti kaip sugyventini, cia gyvenam beveik tris metus, ar gali jis paprastai ismesti ir isdeklaruoti is buto, eiti neturim kur? Esate deklaruoti būste, kuris priklauso kitam asmeniui, todėl jis turi teise leisti ar neleisti gyventi kitiems asmenims savo nuosavybėje. Tiesiog kalbėkitės su būsto savininku, dėl leidimo ten gyventi kol rasite kitą gyvenamąją vietą.
Teisinė pagalba ir konsultacijos
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma išsamia teisine konsultacija. Kiekviena situacija yra unikali, todėl, norint priimti teisingus sprendimus, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.