Įvadas
Anemija, arba mažakraujystė, yra kraujo liga, kuriai būdingas eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir (arba) hemoglobino (Hb) sumažėjimas kraujo tūrio vienete. Ši patologija - svarbi visuomenės sveikatos problema, nes viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių yra įvairaus amžiaus vaikai. Geležies stoka yra viena dažniausių mitybos nepakankamumo formų pasaulyje, turinti reikšmingos neigiamos įtakos įvairaus amžiaus žmonių sveikatai ir vystymuisi. Šis mikroelemento trūkumas dažnai vystosi nepastebimai, tačiau gali lemti padidėjusį sergamumą įvairiomis ligomis, lėtinti vaikų psichomotorinę raidą, neigiamai veikti jų mokymosi gebėjimus bei elgesį, o suaugusiems - mažinti darbingumą ir bloginti gyvenimo kokybę.
Anemijos Priežastys ir Diagnostika
Anemija išsivysto, kai eritrocitų netenkama, pasigamina nepakankamai arba suyra daugiau, nei pasigamina. Vaikų anemijos priežastys skiriasi priklausomai nuo lyties, rasės ir etninės priklausomybės. Svarbu ir paciento amžius, nes nuo jo priklauso normalios hematokrito (HCT) ir hemoglobino (HGB) vertės. Dėl spartaus augimo, vystymosi ir nevisavertės mitybos (nepakankamo geležies suvartojimo), vaikai dažniausiai serga geležies stokos anemija.
Greta įprastinio bendrojo kraujo tyrimo, svarbu nustatyti ir serumo arba plazmos feritino koncentraciją. Tai geriausias organizmo geležies atsargų rodiklis. Geležies stoką ar anemiją gydytojas diagnozuoja remdamasis:
- Simptomais ir nusiskundimais.
- Rizikos veiksnių įvertinimu.
- Kraujo tyrimais:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): Parodo hemoglobino (Hb) koncentraciją ir kitus eritrocitų rodiklius (MCV, MCH, MCHC), kurie padeda nustatyti anemiją ir jos tipą.
- Feritinas: Tai pagrindinis tyrimas geležies atsargoms organizme įvertinti. Jo kiekis sumažėja anksčiausiai, dar iki pasireiškiant anemijai. Pavyzdinės normos apatinės ribos (gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos): vaikams iki 5 m. - <12 µg/l, vyresniems vaikams ir suaugusiems - <15-30 µg/l.
- Kiti tyrimai (rečiau): Transferino įsotinimas, tirpus transferino receptorius (sTfR), geležies koncentracija serume.
Svarbu: Kraujo tyrimų rezultatus turi interpretuoti gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, lytį, būklę ir laboratorijos nurodytas normas.
Kodėl Geležis Tokia Svarbi?
Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, atliekantis daugybę funkcijų organizme:
Taip pat skaitykite: Antakalnio klinikos: mankšta būsimoms mamoms
- Deguonies transportas: Didžioji dalis organizmo geležies yra hemoglobine - raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltyme. Hemoglobinas sujungia deguonį plaučiuose ir perneša jį į visus kūno audinius bei organus.
- Raumenų veikla: Geležis įeina į mioglobino - raumenų baltymo, kaupiančio deguonį raumenyse - sudėtį.
- Fermentų veikla: Ji yra daugelio fermentų, būtinų energijos gamybai ir kitoms cheminėms reakcijoms ląstelėse, sudėtinė dalis.
- Imuninė sistema: Geležis svarbi normaliai imuninės sistemos veiklai ir atsparumui infekcijoms.
Geležies Stoka ir Mažakraujystė: Skirtumai
Svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats, nors šios būklės susijusios:
- Geležies stoka (trūkumas): Tai pradinė stadija, kai organizmui pradeda trūkti geležies, bet jos atsargų dar pakanka normaliai hemoglobino gamybai. Organizmas pradeda naudoti sukauptas geležies atsargas (saugojamas baltymų feritino ir hemosiderino pavidalu). Šioje stadijoje žmogus dažniausiai nejaučia jokių specifinių simptomų, nors geležies atsargos jau senka. Nustatyti stoką galima tik atlikus kraujo tyrimus (ypač feritino kiekio nustatymą).
- Geležies stokos mažakraujystė (anemija): Tai vėlesnė stadija, kai geležies atsargos visiškai išsenka, sutrinka hemoglobino gamyba kaulų čiulpuose, sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Šioje stadijoje jau pasireiškia aiškūs simptomai.
Geležies Stokos ir Anemijos Požymiai
Pradžioje geležies stoka gali nesukelti jokių juntamų požymių. Atsargoms senkant ir vystantis anemijai, gali pasireikšti:
- Bendri simptomai: Bendras silpnumas, greitas nuovargis net po nedidelio fizinio krūvio, mieguistumas, energijos stoka, oro trūkumas fizinės veiklos metu, suprastėjusi dėmesio koncentracija, dirglumas.
- Specifiniai požymiai:
- Blyški oda, pabalusios gleivinės (ypač gerai matoma patempus apatinį akies voką - vidinė pusė būna ne rožinė, o balsva).
- Sausa, šiurkšti oda.
- Trapūs, lūžinėjantys, kartais įgaubti (šaukštelio formos) nagai.
- Slenkantys, lūžinėjantys plaukai.
- Įtrūkę, išopėję lūpų kampai (cheilitas).
- Liežuvio uždegimas (glositas), skausmingumas.
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija), kartais - širdies ūžesiai.
- Galvos svaigimas, spengimas ausyse.
- Sumažėjęs atsparumas infekcijoms (dažnesni peršalimai ir kitos ligos).
- Kartais - noras valgyti nevalgomus dalykus (pvz., kreidą, molį - vadinamasis PICA sindromas).
- Moterims - išnykusios ar nereguliarios mėnesinės (nors dažniau pati anemija būna gausių mėnesinių pasekmė).
- Poveikis vaikams: Geležies stoka kūdikiams ir vaikams ypač pavojinga, nes gali sutrikdyti normalią smegenų raidą, psichomotorinį vystymąsi, pažinimo funkcijas (mokymąsi, atmintį), sukelti elgesio problemų. Kai kurie tyrimai sieja ankstyvą geležies stoką net su padidėjusia dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo (ADHD) rizika.
Kam Gresia Geležies Trūkumas? Rizikos Grupės
Nors geležies gali trūkti bet kam, tam tikros grupės yra ypač rizikingos:
- Kūdikiai ir maži vaikai (ypač 6 mėn. - 4 metų): Papildomą maitinimą rekomenduojama pradėti maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus, atsižvelgiant į individualius kūdikio pasiruošimo ženklus (pvz., sėdi su nedidele pagalba, rodo susidomėjimą maistu, nebeturi liežuvio stūmimo reflekso). Kadangi tuo metu pradeda sekti ir geležies atsargos, svarbu, kad tarp pirmųjų siūlomų produktų būtų pakankamai geležies turinčio maisto (pvz., gerai termiškai apdorota ir sutrinta mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, geležimi praturtintos specialios kūdikių košės).
- Paaugliai (ypač mergaitės): Dėl spartaus augimo ir (mergaitėms) prasidėjusių mėnesinių. Dietų laikymasis taip pat didina riziką.
- Nėščios moterys: Geležies poreikis nėštumo metu labai išauga (vaisius ir placenta naudoja motinos atsargas), o vien su maistu jo gauti dažnai nepakanka.
- Žindančios moterys: Organizmas naudoja geležį pieno gamybai.
- Moterys, patiriančios gausias mėnesines.
- Asmenys, netenkantys kraujo (net ir lėtinio, nepastebimo): Dėl virškinamojo trakto ligų (opos, uždegiminės žarnų ligos - Krono liga, opinis kolitas), hemorojaus, dažno kraujavimo iš nosies ar dantenų, po operacijų ar traumų.
- Vyresnio amžiaus žmonės: Dėl prastesnės mitybos (sunku kramtyti mėsą), lėtinių ligų, sumažėjusio geležies pasisavinimo dėl amžinių virškinamojo trakto pokyčių ar vartojamų vaistų.
- Vegetarai ir veganai: Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės.
- Asmenys po virškinamojo trakto operacijų (pvz., pašalinus dalį skrandžio).
- Ilgai vartojantys tam tikrus vaistus: Pvz., nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (ibuprofeną, diklofenaką), aspiriną, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.
- Sergantieji lėtinėmis inkstų ligomis.
- Sergantieji onkologinėmis ligomis (pvz., storosios žarnos vėžiu).
Kaip Papildyti Geležies Atsargas? Mityba ir Pasisavinimas
Svarbiausia - subalansuota mityba, turinti pakankamai geležies.
- Geležies šaltiniai:
- Hemo geležis (geriausiai pasisavinama): Randama gyvūninės kilmės produktuose - raudonoje mėsoje (jautiena, veršiena, aviena), kepenyse, paukštienoje (ypač tamsioje mėsoje), žuvyje, jūros gėrybėse (austrėse, midijose). Organizmas pasisavina apie 15-35% hemo geležies.
- Ne hemo geležis (pasisavinama prasčiau): Randama augaliniuose produktuose - ankštinėse daržovėse (pupelės, lęšiai, avinžirniai), viso grūdo produktuose, žaliose lapinėse daržovėse (špinatai, lapiniai kopūstai), džiovintuose vaisiuose (abrikosuose), riešutuose, sėklose, burokėliuose. Organizmas pasisavina tik apie 2-20% ne hemo geležies.
- Geležies pasisavinimą gerina:
- Vitaminas C: Valgant geležies turintį maistą kartu su vitamino C gausiais produktais (citrusiniais vaisiais, paprikomis, brokoliais, pomidorais, uogomis), ne hemo geležies pasisavinimas gali padidėti kelis kartus.
- Mėsa, paukštiena, žuvis: Juose esantys veiksniai taip pat gerina ne hemo geležies pasisavinimą iš augalinių produktų, valgant juos kartu.
- Geležies pasisavinimą blogina:
- Kalcis: Pieno produktai, kalcio papildai. Rekomenduojama vartoti juos ne tuo pačiu metu kaip geležies turtingą maistą ar papildus.
- Taninai: Arbata (ypač juodoji), kava. Gerkite juos tarp valgymų, o ne valgio metu.
- Fitatai: Grūdai, ankštiniai, riešutai, sėklos (nors šie produktai patys turi geležies, fitatai gali trukdyti jos pasisavinimui; mirkymas, daiginimas, rauginimas fitatų kiekį mažina).
- Polifenoliai: Kai kurios daržovės, vaisiai, arbata, kava, vynas.
- Kai kurie vaistai: Pvz., skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai.
Kada Mitybos Nebepakanka? Gydymas ir Papildai
Jei diagnozuojama geležies stoka ar anemija, vien mitybos korekcijos dažniausiai nebeužtenka atsargoms atstatyti. Būtina ne tik rasti ir pašalinti stoką sukėlusią priežastį (pvz., sustabdyti kraujavimą, gydyti virškinimo ligą), bet ir vartoti geležies preparatus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvį
- Paskyrimas: Geležies papildus turi paskirti tik gydytojas, nustatęs stokos laipsnį ir parinkęs tinkamą preparato formą bei dozę. Savarankiškai vartoti geležies papildų negalima, nes per didelis jos kiekis organizmui taip pat kenksmingas.
- Formos: Papildai būna įvairių formų (tabletės, kapsulės, skystis, leidžiami preparatai). Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės geležies preparatai (pvz., geležies sulfatas, gliukonatas, fumaratas). Kartais geriau toleruojami trivalentės geležies ar skystos formos preparatai.
- Vartojimas: Gydytojas nurodys, kaip ir kada vartoti preparatą. Dažnai rekomenduojama vartoti tarp valgymų ar su vitamino C turinčiais produktais geresniam pasisavinimui, tačiau jei dirgina skrandį, galima vartoti ir valgio metu (nors pasisavinimas šiek tiek sumažėja).
- Trukmė: Geležies atsargoms atstatyti paprastai reikia ilgo gydymo kurso - nuo kelių mėnesių iki pusmečio ar ilgiau, net jei hemoglobino kiekis normalizuojasi greičiau. Būtina tęsti gydymą tiek, kiek nurodė gydytojas.
- Šalutinis poveikis: Geležies preparatai gali sukelti virškinimo sutrikimų (pykinimą, pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą), nudažyti išmatas juodai. Apie pasireiškusius poveikius reikia informuoti gydytoją - jis gali pakeisti preparatą ar dozę.
Prevencija: Ypač Svarbi Nėščiosioms ir Kūdikiams
- Nėštumas: Geležies poreikis labai išauga. Svarbu užtikrinti pakankamą jos kiekį su maistu dar iki pastojant ir viso nėštumo metu. Gydytojas stebi geležies rodiklius kraujyje ir dažnai profilaktiškai ar gydymui skiria geležies papildus.
- Kūdikystė:
- Išnešiotiems naujagimiams motinos nėštumo metu sukauptų geležies atsargų paprastai pakanka iki 4-6 mėnesių amžiaus.
- Motinos piene geležies nedaug, bet ji labai gerai pasisavinama. Pieno mišiniai yra papildomai praturtinti geležimi.
- Nuo maždaug 6 mėnesių amžiaus būtina pradėti papildomą maitinimą geležies turinčiu maistu: mėsa (ypač raudona), paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, geležimi praturtintos košės.
- Vengti per didelio karvės pieno kiekio: Vaikams nuo 1 metų nerekomenduojama išgerti daugiau nei 500-600 ml pieno per parą, nes jis turi mažai geležies ir gali trukdyti jos pasisavinimui iš kito maisto.
- Profilaktinė patikra: Kūdikiams dažnai atliekamas profilaktinis kraujo tyrimas dėl mažakraujystės maždaug 9-12 mėnesių amžiaus.
Geležies Stokos Poveikis Vaikų Raidos Etapams
Geležies Stokos Įtaka Kūdikių Raidos Pradžioje
Motinos organizme esančios geležies kiekis nulemia vaiko geležies lygį iki 1 metų. Vaisiaus geležies atsargos kaupiasi per placentą iš motinos organizmo, aktyviausiai šis procesas vyksta 28-32 nėštumo savaitę. Neišnešiotų kūdikių geležies atsargos visiškai išnyksta 3 mėnesių amžiuje, išnešiotų 3 mėnesių kūdikių geležies atsargos organizme sumažėja, o 5-8 mėnesių visiškai išnyksta. Nuo tada teigiamas geležies balansas organizme išlaikomas kūdikį papildomai maitinant ir koreguojant mitybą.
Geležies Stokos Įtaka Paauglių Tarpsnyje
Paaugliai, bei intensyviai sportuojantys vaikai dėl spartaus fizinio augimo ir padidėjusio geležies poreikio, taip pat turi didesnę riziką anemijos išsivystymui, o merginoms ši liga gali išsivystyti dėl gausių menstruacijų.
Anemijos Simptomai Vaikams
Sumažėjus hemoglobinui žemiau normos, iš pradžių organizmas stengiasi kompensuoti deguonies stoka, vyksta kraujo persiskirstymas, daugiau aprūpinami jautriausi deguonies stokai organai-smegenys, širdis ir skeleto raumenys, mažiau kraujo tenka odai, inkstams, todėl vienas pirmųjų anemijos požymių yra odos blyškumas. Jei anemija tinkamai negydoma, išsenka organizmo kompensaciniai mechanizmai, pažeidžiama daug organų ir ligonis gali mirti.
Odos ir gleivinės blyškumas vaikams vertinamas pagal ausų kaušelį, akių jungines ir burnos gleivinės spalva. Oda būna sausa, šiurkšti, linkusi šusti, blogai auga plaukai ir nagai, jie būna silpni ir lūžinėja, atsiranda lūpų kampų įtrūkimai.
Anemija blogai veikia vaikų psichomotorinę raidą ir tolesnio gyvenimo kokybę. Nes centrinė nervų sistema šiuo gyvenimo periodu labai jautri geležies stokai. Vaikai būna dirglus, jautrus, kaprizingi. Jiems sunku sutelkti dėmesį, pablogėja atmintis, atsiranda nuovargis, vangumas, apatija.
Taip pat skaitykite: Naujagimių priežiūros standartai
Sergant mažakraujyste, širdis dirbdama papildomu krūviu, stengiasi kompensuoti audinių deguonies badą. Todėl atsiranda dažnas širdies plakimas, širdies raumuo didėja ir plečiasi.
Esant geležies stokos anemijai ryškėja raumenų ir kaulų sistemos pažeidimas, atsiranda bendras silpnumas, vaikai mažai juda, negali atlikti fizinių pratimų, gali būti mėšlungis, protarpinis šlubavimas. Keičiasi kaulų forma, deformuojasi skeletas, gali būti dantų dygimo ir augimo anomalijos. Kūdikių geležies stokos mažakraujystę neretai lydi rachitas.
Būdingas geležies stokos anemijos simptomas - mirgėjimas akyse ir muselių prieš akis matymas. Tai atsiranda dėl patinimo ir smulkių kraujosruvų akių dugne.
Virškinimo sistemos pažeidimas pasireiškia blogu apetitu, ūgio ir svorio atsilikimu, skonio pakitimais, sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu. O nesenai nustatyta, kad esant geležies stokai, žymiai geriau iš virškinamojo trakto įsisavinamas švinas ir dažniau būna lėtinė intoksikacija švinu. Tai ypač svarbu, jei vaikas gyvena dideliame mieste, netoli didelės įmonės, benzino kolonėlės.
Šios mažakraujystės metu sutrinka imunitetas, sumažėja atsparumas infekcinėmis ligomis.
Geležies Stokos Anemijos Gydymas ir Profilaktika
Įrodyta, kad vien dieta, netgi valgant daug geležies turinčių produktų, anemijos išgydyti neįmanoma, tai galima padaryti tik vartojant geležies preparatus. Dieta gali būti tik papildoma priemonė, gydant geležies stokos mažakraujystę, nes geležies pasisavinimas iš maisto produktų yra ribotas. Subalansavus dietą ir valgant produktų, kuriuose yra daug geležies, per parą galima pasisavinti ne daugiau kaip 2,5 mg geležies. Vartojant geležies preparatus pasisavinama 20 kartų daugiau.
Kūdikiui geriausias maistas motinos pienas. Tačiau Lietuvoje kūdikiai vis dar dažnai maitinami tik karvės pienu. Geležies koncentracija karvės piene 0,5mg/l, motinos piene 1,5 mg/l, kad būtų patenkintas geležies poreikis, kūdikis turėtų išgerti 15 litrų karvės pieno. O motinos piene esantis baltymas laktoferinas padeda geriau įsisavinti geležį, be to, jis naikina patogeninę žarnyno florą.
Taikant dietą, didžiausią dėmesį reikia kreipti ne į bendrą geležies kiekį maiste, o tai, kokia forma produktuose yra geležis. Geriausiai absorbuojama į hemo sudėtį įeinanti geležis, ji aktyviai pasisavinama ir absorbuojama žarnyne nepakitusi. Tuo tarpu geležies pasisavinimą iš vaisių ir daržovių labai slopina įvairūs faktoriai (oksalatai, fitatai, fosfatai, taninas). Į hemo sudėtį įeinančios geležies absorbcijos koeficientas sudaro 17-22 proc., o iš vaisių - nedaugiau kaip 2-3 proc. Geležies pasisavinimas iš gyvulinės kilmės produktų taip pat priklauso nuo junginių formos, todėl jos absorbcijos ir utilizacijos koeficientas iš feritino ir hemosiderino yra daug mažesnis nei iš hemo.
Valgant mėsą, kepenis, ir žuvį kartu su vaisiais ir daržovėmis, gerėja geležies pasisavinimas ir iš jų. Neįeinančios į hemo sudėtį geležies pasisavinimą skatina askorbo rūgštis, mėsos, paukštienos, žuvies produktai bei medžiagos mažinančios maisto pH, pvz., pieno rūgštis. Neįeinančios į hemo sudėtį geležies pasisavinimą slopina sojos baltymai, fitatai, taip pat arbatoje, kavoje, riešutuose ir ankštinėse daržovėse esantis polifenolis. Vegetariškai maitinantis, pasisavinama ne daugiau kaip 1-7 proc. šiuose produktuose esančios geležies. Pilnavertė subalansuota dieta, gali tik užtikrinti fiziologiškai reikalingą geležies kiekį, tačiau nešalina organizme esančio jos trūkumo, bet yra viena iš geriausių mažakraujystės profilaktikos priemonių.
Profilaktiškai geležies preparatus turi gauti visi neišnešioti kūdikiai nuo trečios gyvenimo savaitės, dozė apskaičiuojama priklausomai nuo gimimo svorio.
Geležies preparatų geriausiai skirti 1-2 val. prieš valgį, bet tada jie stipriau dirgina virškinamąjį traktą ir gali sukelti viduriavimą. Todėl vaikams, kurie blogai toleruoja geležies preparatus, patartina jos skirti valgant ar valanda po valgio, galima užgeriant vandenių ar skiestomis vaisių sultymis. Geležies preparatų pasisavinimą gali bloginti pienas, arbata.
Geležies preparatų gydomasis poveikis ryškėja pamažu. Iš pradžių sumažėja silpnumas, pagerėja savijauta, vėliau padaugėja hemoglobino kraujyje. Ilgainiui išnyksta raumenų silpnumas, pagerėja oda, nagai, plaukai. Tinkamai gydant, hemoglobinas susinormina po 3-4 savaičių, atsargos atsinaujina po 3-14 mėn.
Labai sunki anemija gydoma perpilant kraują.