Lietuvos kultūros istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti įvairius aspektus - nuo sakralinio meno puoselėjimo iki buitinių tradicijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime skirtingas šios istorijos dalis, nuo monsinjoro Alberto Talačkos indėlio į sakralinį meną iki lietuviškų kalėdinių tradicijų ir unikalių muziejų, tokių kaip Kalendorių muziejus Skriaudžiuose. Taip pat apžvelgsime, kaip numerologija ir senjorų savaitė atspindi mūsų visuomenės vertybes ir tradicijas.
Monsinjoro Alberto Talačkos indėlis į kultūrą
Lapkričio 19 dieną Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre buvo paminėtas šios kultūros įstaigos 15-os metų jubiliejus. Buvo prisimintos sakralinio meno puoselėtojo, Anykščių šv. Mato bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Juozapo Talačkos, kurio meno vertybes ir biblioteka saugoma šiame centre, gimimo metinės.
Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis pabrėžė, kad kaip beapsisuktų, besirutuliotų centro veiklos, vis tiek pamatas yra kunigas monsinjoras, švietėjas, mecenatas A. Talačka. Kultūrologas V. Balčiūnas kalbėjo: „Savotiškai keistai turbūt skambės sveikinimas, bet logiška ištarti: sveikinu jus visus su monsinjoro Alberto Talačkos (1921-1999) gimtadieniu. Lapkričio 19-oji yra jo gimimo diena. Kultūra turi kitus dėsnius, kitas logikas. Šiemet yra 25 metai, kaip monsinjoras miręs. Mirė likus kelioms dienoms iki naujo šimtmečio ir naujojo tūkstantmečio. 25 metai esame be monsinjoro, tačiau esame kartu su juo. Nors jau senokai pasibaigė jo žmogiškasis gyvenimas, bet jis vis labiau pradeda aiškėti, vis labiau darosi suprantamas - baigiasi žmogaus gyvenimas, viskas sustingsta statikoje, bet pradeda aiškėti jo sąmonės gyvenimas, jo pagrindai“.
V. Balčiūnas pabrėžė, kad Albertas Talačka - krikščionybės esmės teologas, akcentavo monsinjoro sakralinio meno misiją Anykščių šventovėje. Pranešėjas priminė, kad 1969-1995 metais A. Talačka - Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, Anykščių dekanato dekanas - jo rūpinimusi Anykščių Šv. Mato bažnyčia tapo modernaus religinio meno centru. Pasak V. Balčiūno, tai vienintelė Lietuvoje talentingiausių, itin savitų skulptorių ir tapytojų sukurta nacionalinės ir tarptautinės vertės bei svarbos religinio meno kolekcija. Dauguma kūrinių buvo sukurta monsinjoro asmeninėmis lėšomis. Be to, monsinjorui A. Talačkai pasitarus su skulptoriumi Vladu Vildžiūnu ir jo svainiu anykštėnu Algiu Ladiga, Anykščių Šv. Mato bažnyčia buvo skoningai išpuošta: įrengti dailininkės Marijos Anortės Mackelaitės sukurti vitražai, o šventoriaus tvoros koplytėlėse A. Talačkos kolekciją sudaro 53 paveikslai, skulptūros ir drožiniai. Juvelyrė A. Kalvis E. Latėnas Sakralinio meno centrui padovanojo vieną iš dviejų savo nukaltų angelų. „Leidau išsirinkti. Išsirinko su trimitu ir didesniais sparnais“, - teigė E. Latėnas.
„Monsinjoras šiandienai ir ateičiai - tauriausio žmoniškumo, nenykstančių didžiųjų kultūros darbų, dvasinio pilnavertiškumo simbolis. Tad monsinjoro mirties kultūroje ir istorijoje mums nėra“, - kalbėjo kultūrologas V. Balčiūnas. Monsinjoras A. Talačka buvo šviesuolis, rėmęs perspektyvius jaunus dailininkus, dievdirbius.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti korsetą po gimdymo
Kryždirbystės tradicijos
Renginyje menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto doc. dr. Jolanta Zabulytė apie parodą kalbėjo: „Matome nemažai Aukštaitijoje mėgtų saulinių formų, kurios, beje, sovietmečiu vadintos „saulutėmis“, nes vengta kryžiaus pavadinimo. O kai kurios formos artimos tik Žemaitijai. Kalvio ne kopijuota tiesiogiai, bet, matyt, pasižiūrėta į proporcijas, dekoro elementus. Priminsime, kad doc. dr. Jolanta Zabulytė yra išleidusi knygą „Anykščių krašto kryždirbystė“.
Kalėdinės tradicijos
Lietuviškos Kalėdų tradicijos atspindi gilią ir daugiasluoksnę tautos kultūros istoriją, kurioje persipina senieji baltų papročiai ir krikščioniškosios šventės simbolika. VILNIUS TECH SKAITO laisvalaikis kviečia praturtinti šį laikotarpį literatūra, padedančia giliau suprasti lietuviškų švenčių prasmę ir jų istorinę raidą. Tokie leidiniai kaip Pranės Dundulienės „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“, Juozo Kudirkos „Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos“, A. Šių knygų skaitymas leidžia suprasti, kaip šimtmečiais formavosi Kūčių ir Kalėdų papročiai, kokią simbolinę reikšmę turi šventiniai ritualai ir kaip jie išlieka aktualūs šiolaikinėje visuomenėje. Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją biblioteką. Gavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a.).
Etnologė habil. dr. prof. Pranė Dundulienė, nepaprastai smalsi ir darbšti mokslininkė, gilinosi į daugelį etnologijos sričių (parašė 15 veikalų), tačiau jos širdį labiausiai traukė dvasinė kultūra, ypač tikėjimai, papročiai, mitai ir simboliai. Knygoje „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“ aprašomos visos kalendorinės lietuvių metų šventės. Monografijoje „Senovės lietuvių mitologija ir religija“ tyrinėjama senovės lietuvių, iš dalies ir kitų baltų, mitologija ir senoji religija. Remiantis lyginamąja istorine metodologija ir archeologinių, rašytinių, lingvistinių bei etnografinių šaltinių medžiaga, ypač mitologinės tautosakos ir liaudies kūrybos analize, pagal galimybes atskleidžiama religinių pažiūrų, kulto apeigų ir svarbesnių dievų genezė, jų transformacija įvairiais socialiniais ir ekonominiais laikotarpiais skirtinguose kultūros arealuose.
Buitinės tradicijos ir šeimos papročiai
Kokios gijos šiandienines Kūčias sieja su praeitimi? Aprašyti šeimos papročiai bei tradicijos. Tai kaip organizuojamos vestuvės, laidotuvės, vardo naujagimiui suteikimas, gimimo dienos minėjimas ir kitos buitinės tradicijos.
Pijaus Brazausko Kalendorių muziejus
Besidomintys laiko skaičiavimu, kalendoriais ir jų istorija gerai žino kolekcininko Pijaus Brazausko pavardę - beveik 25-erius metus jis paskyrė kalendorių rinkimui, eksponavimui ir gamybai. Buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, muziejininkas entuziastas Pijus Brazauskas pomėgiui rinkti kalendorius rimčiau atsidėjo 1997 metais, kuomet Skriaudžiuose (Prienų rajonas) eksponavo pirmąją 336 kalendorių parodą. Per vienuolika metų jis sukaupė bene 10 tūkst. įvairių šios rūšies eksponatų - didelių ir mažų, sieninių, stalinių, kišeninių fotokalendorių, kuriuos 2008 m. išeidamas iš darbo paliko muziejui. Jau būdamas pensijoje P.Brazauskas surinko antra tiek pat kalendorių ir džiaugėsi galėdamas įdomiausius egzempliorius retsykiais parodyti mokyklose, muziejuose, bibliotekose.
Taip pat skaitykite: Vaikiškų užuolaidų valymas ir priežiūra
Kai kolekcijai jo namuose tapo ankšta, o renginius nutraukė karantinas, Pijus susirūpino, kad jo įdirbis nueis perniek. Prienų krašto muziejaus internetiniame puslapyje skelbiama, kad kalendorių ekspozicija neveikia laikinai, dėl kokių priežasčių - nenurodoma. Prieš kurį laiką Skriaudžių pagrindinės mokyklos palėpės patalpos, kuriose kalendoriai glaudėsi, buvo remontuojamos. - Šis mano susikurtas puslapis pijauskalendoriai.lt yra priminimas, kad Skriaudžiuose veikė toks unikalus Kalendorių muziejus, kurį įsteigiau pirmojo Lietuvoje Kuršėnų kalendorių muziejaus pavyzdžiu, ir gana greitai jis tapo didžiausiu Lietuvoje. Savo laiku jis buvo gausiai lankomas ir Lietuvos, ir užsienio turistų. Ekspoziciją yra apžiūrėję nemažai Prienų rajono svečių, žinomų žmonių, politikų, žurnalistų, rašytojų. Viešnagės Skriaudžiuose metu ant kalendorių yra pasirašęs ir Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma.
Kalendoriai į P. Brazausko muziejų patekdavo įvairiais būdais. Įdomu tai, kad ir patys lankytojai padėjo gausinti ekspoziciją - kaip įėjimo mokestį į muziejų atsinešdavo įvairių kalendorių, pluoštus jų palikdavo sutartose vietose, atsiųsdavo siuntiniuose. Nemažai eksponatų P. Brazauskas gaudavo dovanų iš įvairių organizacijų, įstaigų, privačių asmenų. Skriaudžių muziejaus kolekcijoje likę ir patys vertingiausi P. Brazausko požiūriu kalendoriai, datuojami XIX a., seniausias iš jų - 1847 m. Vilniuje išleistas lenkų kalba. Unikalūs graikų kilmės kauniečio Konstantino Mesaksudi sudaryti ir Pijui padovanoti vienetiniai kalendoriai, tarp jų - originalus, 400 metų apimantis Amžių kalendorius. Kolekcijoje buvo sukaupta 200 pavadinimų kalendorių.
Sukurtame puslapyje pijauskalendoriai.lt prisimenamos Skriaudžių buities muziejaus, jame augančio ąžuolo ir Kalendorių muziejaus atsiradimo aplinkybės, skelbiamos publikacijos iš Prienų rajono, respublikinės ir užsienio spaudos, televizijos laidų įrašai, kurie liudija įdomią ir turtingą Skriaudžiuose veikusio kalendorių muziejaus istoriją. P.Brazauskas atiduoda pagarbą ir pirmojo lietuviško kalendoriaus „METU SKAJTLUS UKINISZKAS ANT METU WIESZPATIES 1846“ autoriui Laurynui Ivinskiui, pasakodamas apie jo gyvenimą ir veiklą. Nuo 1846 m. iki 1864 m. L. Ivinskis kalendorius spausdino kasmet.
Iš minimų įdomybių galima išskirti senovės romėnų kalendorių - jiems metai truko 304 dienas ir buvo padalinti į 10 mėnesių. Senovės Egipto išminčiai suskaičiavo, kad nuo vieno iki kito vasaros lygiadienio praeina 365 dienos. Šį laikotarpį dar suskirstė į 12 mėnesių po 30 dienų. Pirmasis kalendorių įvedė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. Kr. Naujajame kalendoriuje metai turėjo 365.25 paros, todėl kas ketvirtus metus jie buvo keliamieji, o vasaris turėjo 29 dienas. Metų pradžia laikyta balandžio pirmoji. Julijaus kalendorius per ilgą laiką neatitiko astronominio ir tikrojo laiko pagal Saulės kalendorių skaičiavimo. Popiežius Grigalius XIII 1582 m. vasario 24 d. įvedė naują kalendorių. P.Brazausko surinktomis žiniomis, Grigaliaus kalendorių įvairios šalys priėmė ne iš karto: anksčiausiai -1582 m. - Italija, Ispanija, Portugalija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai, Lotaringija, Liuksemburgas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vėliausiai - 1927 m. Turkija ir 1928 m. Egiptas. Lietuva prie mums įprasto laiko skaičiavimo perėjo 1915 m., kai lapkričio 15 d. įsigaliojo Vidurio Europos laikas.
Įdomiausių kalendorių skiltyje šiuo metu pristatomi didieji, iliustruoti nuotraukomis įvairių miestų kalendoriai. P. Brazauskas pasidalino ir paties sudarytais, įvairioms asmeninėms progoms bei sukaktims skirtais kalendoriais. Jis yra išleidęs ir savo šeimos kalendorių. Vienas autorinis kalendorius yra išskirtinis: jis tinkamas naudoti pusę tūkstantmečio - nuo 1700 iki 2200 metų.
Taip pat skaitykite: Gimdymo kvėpavimo pratimai
Internetinio puslapio kūrėjas P. Brazauskas viliasi, kad jo sumanymas žingeidiems žmonėms patiks, jie užsuks patyrinėti kalendorius ir juose ras atsakymus į jiems rūpimus klausimus, susijusius su gimimo, kalendorinių švenčių, istorinėmis ar kitomis juos dominančiomis datomis.
Numerologija ir gimimo datos
Kai kurie žmonės iš prigimties spinduliuoja šiluma ir geba sužavėti aplinkinius vien savo buvimu. Tokie žmonės ne tik moka dovanoti meilę, bet ir priverčia kitus jaustis mylimais, svarbiais bei išgirstais. Pasak numerologų, yra keturios ypatingos dienos, kuriomis gimę žmonės išsiskiria savo jautrumu ir polinkiu į gilius emocinius ryšius. Štai kas būdinga kiekvienam iš jų:
- Antra mėnesio diena: Žmonės, gimę antrąją mėnesio dieną, nuo mažens pasižymi išskirtiniu švelnumu ir gebėjimu kurti artimą ryšį su kitais. Jie labai jautrūs aplinkos nuotaikoms ir iš karto pastebi, kai kažkas jaučiasi prastai. Tokie žmonės dažnai tampa tais, kurie pirmieji ištiesia pagalbos ranką, ramina, drąsina ir stengiasi sušildyti aplinkinių širdis. Jų gebėjimas kurti santykius pagrįstus pasitikėjimu ir nuoširdumu yra tiesiog neįkainojamas. Jie nemėgsta paviršutiniškumo ir visada siekia tikros, gilios meilės.
- Šešta mėnesio diena: Tie, kurių gimtadienis yra šeštą dieną, į pasaulį atneša vidinę ramybę, pusiausvyrą ir supratimą. Jie vertina šeimos ryšius, jaukią namų aplinką ir santykius, kuriuose klesti pagarba bei rūpestis. Tokie žmonės yra nepaprastai lojalūs, visuomet galvojantys ne tik apie save, bet ir apie tuos, kuriuos myli. Jų meilė pasireiškia per kasdienes mažas smulkmenas, šiltą žvilgsnį, rūpestingą žodį ar nuoširdų apkabinimą. Su jais būti yra lengva ir saugu, o partneriai greitai pajunta tikrą emocinį artumą.
- Aštuoniolikta mėnesio diena: Žmonės, gimę aštuonioliktą dieną, turi stiprų vidinį pašaukimą daryti gera. Jie yra jautrūs, intelektualūs ir trokšta pasaulį matyti gražesnį, šviesesnį. Meilėje jie vertina dvasinį ryšį ir intelektualinį bendravimą. Paviršutiniški santykiai jų nedomina, jie trokšta gilumo, bendrų vertybių ir tikros vidinės bendrystės. Pokalbiai apie gyvenimo prasmę, vertybes ar svajones juos suartina su partneriu kur kas labiau nei paviršutiniškos pramogos. Nors iš šalies gali pasirodyti santūrūs, jų širdyje slypi didelė šiluma ir nuoširdus rūpestis.
- Dvidešimt ketvirta mėnesio diena: Gimusieji dvidešimt ketvirtą dieną yra tikri gyvenimo ramstis tiek artimiesiems, tiek mylimiesiems. Jie derina racionalumą su romantiškumu ir yra tie žmonės, su kuriais galima jaustis tvirtai. Jie ištikimi, atsakingi ir gebantys kurti ilgalaikius santykius, kuriuose svarbu ne tik aistra, bet ir pagarba bei stabilumas. Meilėje jie ieško saugumo, nuoširdumo ir ilgalaikės partnerystės. Būdami šalia jų, kiti žmonės jaučiasi padrąsinti, įkvėpti ir drąsiai siekia savo tikslų, nes jaučia stiprų emocinį palaikymą.
Svarbu prisiminti, kad numerologija, horoskopai ir kiti su ezoterika susiję dalykai skirti pramogai ir savianalizei.
„Trimitas“: žvilgsnis į praeitį
Žurnalas „Trimitas“ leidžia pažvelgti, kas vyko Lietuvoje daugiau nei prieš 100 metų. Kuo gyveno mūsų tautiečiai, kuo jie domėjosi, kokios bėdos juos slėgė? Pastudijavus tų laikų spaudą, pasirodo, žmones jaudino panašios problemos, kaip ir šiandien. Dirbo, sportavo, domėjosi kultūra, bandė atrasti save įvairiose veiklose.
- Lietuva - Pasaulio pašto sąjungos narys. Lietuva jau priimta į Pasaulinę pašto sąjungą ir nuo š. m. sausio 1 d.
- Maskvoje nužudytas Lietuvos karo atstovo padėjėjas. Sausio 2 d. 6 val.
- Ministerių kabineto atsistatydinimas. 1922 m. sausio 18 d. Ministeris Pirmininkas Dr. K. Grinius įteikė p. einančiam Respublikos Prezidento p.
- Islandija pripažino Lietuvą de jure. Islandijos konsulas Lietuvai p. Biering sausio 31 d.
- Amerikiečių dovana. Sausio 12 d. į Kauną parėjo brangi Amerikos Lietuvių dovana - Laisvės Varpas. Šis Varpas, nulietas Amerikos Lietuvių aukomis, pargabentas pas Karo Muziejų ir lig pakeliamas į bokštą, šią savaitę, bus rodomas Karo muziejuje. Varpas turi šiuos parašus iš vienos pusės: „Lietuvių Seimas Amerikoj Chicagoj metai 1919 birželio mėnesio 8 - 11 d. Lietuvai” iš kitos: „Skambink per amžius sūnams Lietuvos.
- Nelaimė. Viena panelė sausio 15 d.
- Greitosios pagalbos stotis. Miesto gydytojų susirinkime nutaria įsteigti Kaune greitosios pagalbos stotį.
- Nauja automobilių bendrovė.
- Lietuvių konferencija Amerikoje.
- Ispanijos (gripės) liga. Klaipėdą pasiekė Ispanijos liga. Ypatingai išsiplatinusi dirbtuvėse ir šiaip vietose, kur daug žmonių gyvena bendrai.
- Loterija. Lietuvos Raudonasis Kryžius organizavo visai Lietuvai nuolatinę loteriją. Sąlygos labai patogios. Pusė visų bilietų, t. y. kiekvienas antras bilietas laimi, taip kad laimingu atveju bilieto savininkas iš karto gali laimėti 500 000 auksinų. Laimėjimai bus išmokami po dviejų dienų laimėjimo sąrašo paskelbimo. Bilietai bus parduodami sausio mėn.
- Apie parduotą miško medžiagą Trakų urėdijoje. Merčinskis ir Bergeris nupirko Vievio girininkijoje miško iš Šešenio. Varšavskis ir Ko.
- Iš šaulių gyvenimo. Būdzyliai (Semeliškių vals.). Pas mus žmonės tartum apmirę. Tik riejasi tarpu savęs, o daugiau nieko. Laikraščių neskaito, nes esą laikraščiai melagiai.
- Iš šaulių gyvenimo. Darsūniškis. 1922 m. sausio mėn 6 d. Darsūniškio šaulių rūpesčiu Darsūniškio mokyklos salėje buvo surengtas vakaras su vaidinimu „Daina be galo” ir trumpa komedija „Diedas ir Boba”. Vaidintojai buvo daugumoj vietiniai šauliai.
- Iš šaulių gyvenimo. Kruonis. Kruonio šaulių būrys susikūrė dar 1920 m. rudenį. Dabar būrys žymiai padidėjo.
- Iš šaulių gyvenimo. Semeliškės. Kaip Semeliškių būrys gyvuoja jau metus.
- Aukštųjų karininkų kursų Pirmoji laida. Sausio 29 d. tapo išleista pirmoji laida - 50 žm.
- Laikrodis Muziejaus bokšte.
- Laikraštis „Laisvė”.
- „Keturi vėjai”. Kaune netrukus pradės eiti naujas meno laikraštis vardu „Keturi vėjai”. Eis jis tuo tarpu neperiodiniai. Laikraštis bus paveisluotas tapytojų A. Galdiko, V. Didžioko ir A. Žmuidzinavičiaus.
- Mūsų menininkai Amerikon. Sausio 12 d. į Amerikos Jungtines Valstybes išvažiavo p. p. Naujalis ir Žmuidzinavičius.
- Dar surasta mūsų pirmojo rašytojo Mažvydo raštai. Fil. dr. Jurgis Gerolis pernai gruodžio 23 d. Karaliaučiaus archyve surado Mažvydo Giesmių knygas (450 pusl.).
- Paskaita apie mėnulį. Sausio 31 d. 8 val. vakaro Kauno šaulių būrio klube įvyks paskaita. Skaitys astranomas Kuodaitis tema „Mėnulis”.
- Pirmosios hockey rungtynės. Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungos (LFLS) čiuožykloje Kauno Nemuno uoste sekmadienį sausio 22 d. 1 val. pirmą kartą Lietuvoje įvyko hockej rungtynės tarp Svečių ir LFLS komandų.
- L. F. L. S. čiuožykla Kaune. Šiais metais, čia yra 3 čiuožyklos iš jų 2 privačios, o viena L. F. L. S.
Mada: nuo karaliaus Liudviko XIV iki šių dienų
Nors prisižadėjau sau ir jums, gerbiami skaitytojai, parengti kritiškų straipsnių apie madą seriją, šiandienis tekstas šiek tiek (o gal ir daugiau) nukrypsta nuo to įžūlaus tikslo, nes yra parašytas iš kilnių (savi)edukacinių paskatų (20 metų pedagoginis stažas seniai padėjo suprasti, kad geriausias būdas kažką sužinoti - pasiruošti papasakoti kitam). Kaip ir galima buvo įtarti, projektas „Suprasti madą“ įvadiniame serijos tekste minėtas neatsitiktinai. Arnoldas Remeika & Co. rado tiesiog nepadoriai tikslią frazę santykiui su mada apibūdinti, tinkančią visiems, kurie nesame mados pasaulio dalis. Tokių, jūsų žiniai, bent jau Lietuvoje, yra daugiau nei 98 proc. gyventojų. Vieni įsivaizduojame, kad galime suprasti madą, kiti galbūt tokios ambicijos niekada nepuoselėjome, tačiau patikinu jus, kad tiek vieniems, tiek kitiems tikrai bus neprošal sužinoti dalykų, kuriuos ketinu tuoj pat papasakoti.
Mados ištakos
Pradėti šią apžvalgą reikėtų nuo Karaliaus Saulės-Liudviko XIV (1638-1715), kurio dvare, istorikų nuomone, ir atsirado dabartinė mados kaip nuolat besikeičiančių tendencijų samprata. Liudvikas, kaip žinoma, buvo ne tik visai neblogas valdovas (įtvirtinęs Prancūzijos kaip absoliutinės monarchijos statusą), bet ir aistringai domėjosi keletu dalykų, tarp kurių buvo toks karališkam kraujui nelabai pritinkantis užsiėmimas kaip baletas (jį praktikavo asmeniškai - iš viso sušoko 40 vaidmenų 80-yje spektaklių, tai iš esmės prilygsta profesionalaus balerūno karjerai). Tačiau viena didžiausių Jo Prancūziškos Didenybės aistrų buvo drabužiai - juos mėgo keisti dažnai ir to paties reikalavo iš savo dvariškių. Net buvo išleidęs įsakymą, kad mada nesidomintys individai bus išmesti iš karaliaus dvaro kaip musės iš barščių. Tokios nemalonės savo noru užsitraukti nedrįso net patys abejingiausi mados kaprizams, todėl garderobo klausimai buvo svarbiausi dvaro repertuare.
Dalyko problemiškumas buvo tai, kad, lygiai kaip ir dabar, individualus drabužių siuvimas (kitokio dar nebuvo išrasta) ir prabangūs karališkai aplinkai pritinkantys audiniai kainavo beprotiškas sumas, kurias be didelio širdies skausmo sau leisti galėjo tikrai ne visi dvariškiai. Daugeliui tekdavo skolintis, kartais net iš paties karaliaus. Šis įsipareigodavo padengti skolą, bet tik su sąlyga, kad skolininkas praleis kuo daugiau laiko jo dvare, - vadinasi, turės ir toliau nuolat siūdintis naujus drabužius. Madingumo reikalavimas, tiesą sakant, buvo viena iš genialių Liudviko idėjų: užimti prievole nuolat atnaujinti garderobą, stebėti mados tendencijas (kurias diktavo ne kas kitas, o pats karalius) ir mąstymu apie tai, kaip susiorganizuoti finansų vis naujiems apdarams, dvariškiai visiškai neturėjo laiko rengti kokius nors antimonarchistinius sąmokslus ar kitaip solidarizuotis reikšdami nepasitenkinimą.
Mada ir visuomenės sluoksniai
Anot istorikės Saros Barringer, Liudviko XIV mados (tiksliau, madingumo) samprata įtraukė ir vidurinį, miestiečių, luomą: tik madingai, t.y. prabangiais naujais drabužiais apsirengę miestiečiai būdavo įleidžiami į Versalio sodus, kuriuose net buvo galima sutikti patį karalių ir, be abejo, pasigėrėti įvairių dvariškių garderobais ir kitomis kasdien Paryžiuje nesutinkamomis įdomybėmis. Taip prabangi, pribloškianti apranga tapo Prancūzijos galios simboliu, Prancūzijos siuvėjai imti laikyti geriausiais Europoje, o prancūziška rengimosi maniera, audiniai, siluetai ir modeliai skleidė žinią apie Prancūzijos šlovę ir monarchijos galią.
#