Šis straipsnis skirtas jauniesiems skaitytojams, norintiems susipažinti su baltų gentimis, kurios gyveno dabartinės Lietuvos, Latvijos ir aplinkinėse teritorijose prieš daugelį šimtmečių. Tai kelionė į praeitį, kur susipažinsime su jų gyvenimo būdu, papročiais ir tikėjimu.
Kas Yra Baltai?
Baltai - tai senovės indoeuropiečių genčių grupė, kuri susiformavo maždaug prieš 3000 metų iki Kristaus Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Senovėje baltai buvo vadinami aiščiais. Iš jų susidarė lietuviai, prūsai, latviai, žemaičiai, kuršiai, jotvingiai, skalviai ir žiemgaliai. Tai reiškia, kad mes, lietuviai ir latviai, esame šių senovinių genčių palikuonys!
Baltų Gentys: Kas Jos Buvo?
Baltų gentys gyveno didelėje teritorijoje aplink Baltijos jūrą. Jos skyrėsi viena nuo kitos, bet turėjo daug bendro. Štai keletas svarbiausių baltų genčių:
- Lietuviai: Viena iš stipriausių ir didžiausių baltų genčių, gyvenusi dabartinės Lietuvos teritorijoje. Iš lietuvių susiformavo lietuvių tauta.
- Latviai (Latgaliai): Gyveno dabartinės Latvijos teritorijoje. Iš latgalių susiformavo latvių tauta. Latgalos pavadinimas yra kilęs ir valstybės vardas - Latvija. Leti - taip mūs vadino lyviai ir estai, o iš jų pavadinimą perėmė ir vokiečiai. Vėliau latgalius pradėjo vadinti latviais (kaip mus vadina lietuviai).
- Prūsai: Gyveno dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje. Deja, prūsų gentis išnyko, bet jų kalba ir kultūra paliko pėdsaką istorijoje.
- Žemaičiai: Gyveno Vakarų Lietuvoje. Žemaičiai garsėjo savo atkaklumu ir kova už laisvę.
- Aukštaičiai: Gyveno Rytų Lietuvoje. Aukštaičiai pasižymėjo savo tradicijomis ir papročiais.
- Kuršiai: Gyveno dabartinės Latvijos vakarinėje dalyje ir Lietuvos pajūryje. Kuršiai buvo geri jūrininkai ir kariai.
- Jotvingiai: Gyveno dabartinės Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Jotvingiai buvo žinomi dėl savo karingumo.
- Žiemgaliai: Gyveno dabartinės Latvijos pietinėje dalyje ir Lietuvos šiaurėje. Žiemgaliai ilgai priešinosi vokiečių riteriams.
- Sėliai: Gyveno dabartinės Latvijos pietrytinėje dalyje ir Lietuvos šiaurės rytuose. Sėliai susiliejo su lietuviais ir latgaliais.
- Skalviai: Gyveno prie Nemuno žemupio.
Baltų suskirstymas:
- Rytų baltai: Latgaliai, sėliai, žiemgaliai, lietuviai (žemaičiai, aukštaičiai).
- Vakarų baltai: Kuršiai, prūsai, skalviai, jotvingiai.
Kaip Gyveno Baltų Gentys?
Baltų gentys gyveno kaimuose ir vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle ir žvejyba.
Taip pat skaitykite: Baltų mitologija ir gimimo datos
- Žemdirbystė: Baltų gentys augino miežius, kviečius, avižas, rugius, žirnius, pupas, lęšius, ropes ir linus. Jie naudojo įvairius įrankius žemei dirbti, pavyzdžiui, arklus, noragus, kirvius ir kaplius.
- Gyvulininkystė: Baltų gentys augino stambius raguočius, kiaules, smulkius raguočius ir arklius. Gyvuliai teikė mėsą, pieną, vilną ir kailius.
- Amatai: Baltų gentys mokėjo gaminti įvairius dirbinius iš geležies, žalvario, sidabro ir aukso. Jie gamino ginklus, įrankius, papuošalus ir kitus reikmenis.
- Prekyba: Baltų gentys prekiavo su kaimyninėmis tautomis. Jie parduodavo gintarą, kailius, medų, vašką ir kitas prekes.
Baltų kraštuose žinomos stovyklavietės, kuriose žmonės gyveno jau paleolito pabaigoje ir mezolito pradžioje. Ankstyvajame ir viduriniame neolite gyvenvietėje stovėdavo keli pastatai, kuriuose gyvendavo giminingos šeimos, sudarančios atskirą gimininę bendruomenę. Šiuo laikotarpiu imami statyti ne tik antžeminiai, bet ir pusiau žeminiai pastatai. Nuo vėlyvojo neolito jau žinomos įtvirtintos gyvenvietės.
Pagal lokalizaciją senajame geležies amžiuje išskiriami du gyvenviečių tipai: įtvirtinta piliakalnio gyvenvietė ir neįtvirtinta (atvira) gyvenvietė. Šiam laikotarpiui priskiriamos greta piliakalnių besikuriančios papėdės gyvenvietės, kurių atsiradimas sietinas su demografiniais ir ūkiniais bendruomenių gyvenimo pokyčiais. Žmonės rinkosi tas vietas, kuriose buvo galima verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Be to, stengtasi kurtis natūralių gamtos kliūčių saugomose vietose, patogiose gintis nuo priešų.
Piliakalnių paskirtis viduriniame geležies amžiuje pakito - jie tapo gynybiniai. Ant piliakalnių stovėjusios medinės pilys imtos naudoti tik kilus pavojui. Šio laikotarpio piliakalniai yra krantiniai - tai kranto aukštumos kyšuliai, esantys upių ir upelių slėniuose ar jų santakose, apsupti gilių daubų ar slėnių. Tokiuose kyšuliuose pastatytomis pilimis naudojosi kalvos pašlaitėje ir apylinkėse įsikūrusios bendruomenės. Pilaitės buvo nuolat stiprinamos: gilinami grioviai, aukštinami pylimai, ant kurių statomos tvoros.
Baltų Tikėjimas ir Papročiai
Baltai tikėjo į daugybę dievų ir deivių, kurie valdė gamtą ir žmonių gyvenimą. Svarbiausi dievai buvo Praamžius, Perkūnas, Vėlinas, o deivės - Laima, Gabija, Milda, Žemyna ir Saulė.
Baltų gentys turėjo savitus papročius, kurie buvo glaudžiai susiję su jų tikėjimu ir gyvenimo būdu. Jie švęsdavo įvairias šventes, pavyzdžiui, Sausio 25d. - Pusiaužiemis Kovo 20d. - Pavasario lygiadienis Balandžio 16d.
Taip pat skaitykite: Margučių marginimas vašku
Deja, bet informacija apie baltų laidojimo papročius pateikta nepilnai.
Baltų Kalbos
Baltų kalbos kilo iš bendros baltų prokalbės. Iki šių dienų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos.
Baltų Gentys Šiandien
Nors daugelis baltų genčių išnyko, lietuviai ir latviai išsaugojo savo kalbas, kultūrą ir tradicijas. Mes didžiuojamės savo protėviais ir stengiamės puoselėti jų palikimą.
Filmas "Baltų Gentys"
Apie baltų gentis sukurtas filmas "Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys". Tai atkuriamosios dokumentikos filmas - pasakojimo drama, nukeliantis į XIII amžių, kai visa Europa buvo valdoma krikščioniškosios bažnyčios. Tik viena sritis, kurioje gyveno baltų gentys - paskutinieji Europos pagonys - buvo kaip rakštis krikščionybei ir prekybiniams saitams tarp Rytų ir Vakarų. Filme siekiama išlaikyti istorinį tikslumą, remiantis rašytiniais šaltiniais iš Skandinavijos sagų ir vokiečių kronikų, bendradarbiaujant su istorijos tyrinėtojais, profesionalais iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos.
Taip pat skaitykite: Aborto socialinė reikšmė
tags: #baltu #gentys #savoka #istorijoje #vaikams