Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje itin vertinamas laisvas pasirinkimas ir individualumas, kyla sudėtingų klausimų apie žmogaus gyvybės pradžią ir teisę į ją. Svaiginantis laisvės pojūtis kartais užgožia moralinius aspektus, todėl būtina blaiviai pažvelgti į tai, kas vyksta, kai pradedame skirstyti žmones į „vertus“ ir „nevertus“ gyventi.
Teisinis Aborto Reglamentavimas Lietuvoje ir Tarptautiniai Įsipareigojimai
Lietuvoje moteris turi teisę nutraukti nėštumą iki 12-os vaiko gyvenimo savaitės. Tačiau šis pasirinkimas kelia etinių ir teisinių klausimų. Lietuvos valstybė nuo 1996 m. įsipareigojo užtikrinti palankią aplinką vaikui visose jo vystymosi stadijose bei adekvačią pagalbą besilaukiančioms motinoms. Ši norma leidžia kvestionuoti aborto ir kitokių žalingų intervencijų prenatalinėje stadijoje teisėtumą, o tai kelia grėsmę neriboto pasirinkimo idėjai.
Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymo (VTAPĮ) Projektas
VTAPĮ projektas kalba apie vaiką kaip „savarankišką teisės subjektą“. Tačiau dėl amžiaus ir išsivystymo lygio vaikai nebūtinai yra savarankiški, dažnai - netgi labai priklausomi nuo mamos, šeimos. Argumentuojama tuo, kad Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme iki gimimo taikoma ne vaiko, bet embriono (vaisiaus) sąvoka, ir tuo, kad vaiko iki gimimo apsauga kėsinasi į moters laisvą apsisprendimą bei pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTPLA konvencija) įtvirtiną teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
Tarptautinės Konvencijos ir Lietuvos Teisė
VTAPĮ vaiko apsaugą nustato, remdamasis 1989 metų JT Vaiko teisių konvencija (JT Konvencija). JT Konvecijos preambulėje paskelbta: „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo“. Lietuvos teisėje taip pat galime aptikti „dar negimusio vaiko“ sąvoką. Pavyzdžiui, Civilinio Kodekso 2.2 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Pozicija
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad EŽTPLA konvencijoje įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo gerbimą neįpareigoja valstybių užtikrinti galimybės nutraukti nėštumą.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Mokslinis Požiūris į Vaiką Iki Gimimo
Biomedicinos moksle vaiko iki gimimo vystymosi stadijos yra skirstomos į embriono, vaisiaus (zigotos, gemalo, conceptus ir kt.). Tačiau gimusio vaiko raidos stadijų įvardijimas nepaneigia, kad teisiškai žmogus iki 18 metų yra laikomas vaiku.
Žalingas Poveikis Prenatalinėje Stadijoje
Žalingas aplinkos poveikis prenatalinėje stadijoje gali sutrikdyti protinį ir fizinį vaiko vystymąsi, visam laikui pakenkti jo sveikatai ir pabloginti viso gyvenimo kokybę.
Abortas ir Moters Sveikata
Moksliniai tyrimai rodo, kad abortas daro didelę žalą mamos fizinei ir psichinei sveikatai. Ypač stipriai abortas kenkia moterų psichiniam stabilumui: reikšmingai padidėja moterų savižudybės rizika, dažnos depresijos ir kiti psichiniai sutrikimai.
Etiniai Argumentai Prieš Abortą
Nėra argumentų, kurie paneigtų pamatinį žmogiškumo reikalavimą, kad niekam nevalia nutraukti žmogaus gyvybės. Renkantis iš tiesų laisvai, utilitaristiniai argumentai (patogumas, finansinis stabilumas, aplinkinių spaudimas, laukimas, reikėjimas, planavimas…) negali nusverti mažo, bet augančio žmogaus viso gyvenimo perspektyvos. Pasirinkimas, nulemtas įvairių dalinių veiksnių, bet ignoruojantis didžiausią įmanomą vertybę, nėra laisvas. Tikrai laisva mama visada rinktųsi vaiko gyvenimą.
Prioritetas - Vaiko Gyvybė
Ne mamai, ne tėčiui, ne valstybei, o į pasaulį ateinančiam žmogui jo gyvenimo labiausiai reikia. Čia naujo žmogaus laukia neaprėpiamas gyvenimo gylis, plotis, aukštis ir grožis… Tad jeigu pasisakome už kiekvieno žmogaus laisvą pasirinkimą, būkime nuoseklūs - leiskime vaikui gimti, augti ir pačiam laisvai rinktis.
Taip pat skaitykite: Šeteniai: gimę ir susiję
Dauno Sindromas: Ar Genetinis Sutrikimas Atima Teisę į Gyvybę?
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vis labiau pabrėžiama žmogaus orumas ir teisės, kyla klausimas, ar prenatalinis Dauno sindromo diagnozavimas gali būti pagrindas nutraukti nėštumą.
Dauno Sindromo Genetika
Dauno sindromas yra genetinis sutrikimas, kurį sukelia papildoma 21-oji chromosoma. Paprastai kiekvienos ląstelės branduolys turi 23 chromosomų poras, kurių pusė yra įgimta iš kiekvieno tėvo ir motinos. 21-osios chromosomos trisomija nustatoma tuomet, kai ląstelės neteisingai pasidalina apvaisinimo metu ir tai lemia tris 21-osios chromosomos kopijas vietoje paprastai esamų dviejų.
Dauno Sindromo Paplitimas
2004 metų duomenimis, skirtingų pasaulio regionų skirtingose valstybėse žmonių su Dauno sindromu skaičius bendrame gyventojų skaičiuje yra vidutiniškai 0,1249 proc. Tokia statistika rodo, kad Dauno sindromui neturi įtakos valstybės išsivystymo lygis, medicinos lygis, gyvenimo sąlygos, populiacijos senėjimas, netgi rasė.
Neįgalumas ir Orumas
Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija pažymi, kad „visai žmonių giminei būdingi prigimtinis orumas ir vertė, lygios ir neatimamos teisės sudaro laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindą“, o „bet kokio asmens diskriminacija dėl jo neįgalumo yra žmogaus prigimtinio orumo ir vertės sumenkinimas“. Tačiau dar įsčiose nustačius Dauno sindromą, daugumai jų nebeleidžiama gimti.
Laimė ir Dauno Sindromas
Harvardo universiteto ir Bostono vaikų ligoninės tyrinėtojų studija parodė, kad beveik 99 proc. Dauno sindromą turinčių žmonių jaučiasi labai laimingi; 97 proc. džiaugiasi tuo, kas jie yra; 96 proc. - tuo, kaip atrodo; 99 proc. neabejojo dėl savo meilės šeimai; 97 proc. išreiškė meilę broliams ir seserims; 86 proc. tvirtino, kad jiems nesunku susirasti draugų.
Taip pat skaitykite: Astrologija ir gimimo data
Pagalbinis Apvaisinimas: Ar Tai Gydymas, Ar Teisė Į Vaiką?
Prieš metus Lietuvoje įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Svarstant šią temą susiduriama su žmogaus prigimties unikalumu, todėl pagalbinio apvaisinimo technologijų naudojimui galioja moralinio vertinimo nuostatos.
Krikščioniškas Požiūris
Krikščioniškosios moralės požiūriu, kiekvienas žmogus yra Dievo norimas dėl jo paties, o ne tėvų džiaugsmui ar žemei pripildyti. Vaikas yra Dievo dovana, jo atėjimui į pasaulį reikia tų sąlygų, kurios būtų palankiausios jam atsirasti, augti ir vystytis. Autentiškas žmogaus gyvybės ištakų kontekstas yra meilės sujungtų asmenų - vyro ir moters - bendruomenė.
Pagalbinis Apvaisinimas Kaip Gydymas
Bendriausia prasme gydymas yra tokia veikla, kuria siekiama rasti ir pašalinti ligos priežastį bei atkurti sutrikusią organizmo funkciją. Pagalbiniu apvaisinimu nesiekiama atkurti sutrikusios vaisingumo funkcijos. Atvirkščiai, organizmas „prievartaujamas“ ir, pasitelkiant technologijas, mėginama apeiti sutrikusią funkciją, kuri lieka neišgydyta ir neatkurta.
Embrionų Apsauga
Biotechnologijų taikymas žmogaus prokreacijoje neatsiejamas nuo vieno opiausių etinių klausimų - embrionų apsaugos. Kiekvienas embrionas - tai žmogaus gyvybė, besivystantis žmogaus organizmas, turintis teisę gimti, pažinti mamą ir tėtį, augti ir turėti Dievo duotus bei tėvų jam sukurtus namus, siekti savų tikslų.
Šeimos Samprata ir Vaiko Teisės
Diskutuodami apie partnerystę, kalbame ne apie asmeninę, bet apie teisinę šeimos sampratą - ką valstybė laiko šeima? Ne šeima, bet individas turėtų būti visuomenės pagrindu. Tačiau individas pats sau nepakankamas - jis negali nei savęs pagimdyti, nei užauginti, išauklėti, nei pasirūpinti senatvėje, ligoje. Šias visuomenei svarbias šeimos savybes lemia vyro ir moters lyčių skirtingumas, potencialiai leidžiantis pratęsti gyvybę.
Partnerystė ir Lyčių Skirtingumo Principas
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją partnerystė reguliuoja šeimos santykius. Tačiau tos pačios lyties partnerystė ne šiaip suteiktų šeimos teises platesniam ratui žmonių, bet atsisakytų esminės šeimos kūrimo taisyklės - lyčių skirtingumo principo. Šio principo atsisakymas reikštų ir svarbiausio šeimos siekio - užtikrinti geriausią aplinką vaikams gimti ir augti - atsisakymą.
Vaiko Teisė Į Tėtį ir Mamą
Vaiko teisę į tėtį ir mamą saugo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 7 straipsnis: „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.“ Valstybė turi stengtis užtikrinti ne tariamą „socialiai nevaisingų asmenų teisę į vaiką“, bet tikrą vaiko teisę į mamą ir tėtį. Ne suaugusiųjų norai, o vaiko teisės turi būti prioritetas.
Visuomenės Požiūris į Naują Gyvybę
Šiuolaikinė visuomenė dažnai turi priešišką požiūrį į naujos gyvybės atsiradimą. Vaikams gimti sudaroma daugybė kliūčių ir jų auginimas vis dažniau priimamas ne kaip normalus, populiacijos išlikimui reikalingas dalykas, bet kaip kažkoks lažas, kliūtis gyventi.
Vyrų Vaidmuo
Vyrų vaidmuo taip pat yra labai svarbus, nes vaiko pradėjime dalyvauja du žmonės, ir tie du žmonės turėtų dalyvauti tolimesniame vaiko auginime iki pilnametystės. Deja, mūsų dabartinėje visuomenėje vis dažniau pastebimas vyrų „nusiplovimas“ nuo būsimo vaiko auginimo.
Materialinis Argumentas
Dažnai naudojamas argumentas - materialinis. Atseit, neleidžia finansinės sąlygos, aš vaikui negaliu duoti to ar ano. Bet tokie dalykai, kaip ryšys tarp tėvų ir vaikų, yra vertinami ne materialiais kriterijais. Vaikams visų pirma rūpi, kad kartu būtų juos mylintys tėvai ir kiti artimieji.
Hedonizmas
Akivaizdžiai sumaišyta priežastis ir pasekmė: daugelis pastojimą suvokia kaip malonaus veiksmo „šalutinį produktą“, atseit, sekso tikslas - malonumas, o pastojimas - čia jau kaip kažkas šalutinio, dažniausiai net nereikalingo. Nors iš tikrųjų biologiškai pastojimas ir yra tikslas, o malonumas - tik šalutinis produktas.
Gyvybės Evangelija
Kiekvienas žmogus patikėtas motiniškai Bažnyčios globai. Todėl bet kokia grėsmė žmogaus orumui ir gyvybei turi būtinai atsiliepti pačioje Bažnyčios širdyje. Bažnyčia jaučia esanti pašaukta visų laikų žmonėms skelbti Gyvybės Evangeliją visam pasauliui, visai kūrinijai.